Vakarų Flandrijoje (Belgija) esančio Vlamertinghe kaimo ūkininkų šeima nusprendė nemokamai atiduoti 120 tonų savo bulvių atsargų. Sprendimą lėmė bulvių kainų kritimas dėl produkcijos pertekliaus Europoje, rašo „The Brussels Times“.
Pažymima, kad Vakarų Flandrija yra tikras žemės ūkio megacentras, kuriame auginamos visų veislių bulvės. Dauguma provincijos bulvių augintojų pagal sutartis tiekia bulves didelėms perdirbimo įmonėms pagal tam tikrą kvotą, kurios nesilaikymas gali lemti nuostolius gamintojams.
Tačiau kad nereikėtų gaišti laiko ir pinigų derliaus utilizavimui, kai kurie ūkininkai nusprendė bulves atiduoti nemokamai.
Paskelbus apie bulvių dalijimą minėtame ūkyje, maždaug kas 10 minučių į ūkį atvykdavo automobilis su žmonėmis, nekantraujančiais pasinaudoti pasiūlymu. Lankytojai vežimėliais, krepšiais ir kibirais parsiveždavo namo tiek bulvių, kiek jiems reikėdavo – ar net daugiau.
Ūkininkai pranešė, kad žmonės bulvių pasiimti atvykdavo iš Flandrijos arba iš regiono aplink Iprą ir Vlamertingę, bet taip pat atvykdavo žmonių ir iš Briugės, Gento, Ruselarės, Antverpeno, Merksemo, Haselto ir net iš Prancūzijos.
Tuo pačiu metu ūkininkai svarsto, kad nėra prasmės išdalinti visų turimų bulvių.
„Tikimės atsikratyti 50 tonų, bet negalėsime visko atiduoti“, – sakė ūkio savininkas. – „Dalį atiduosime, dalį sumaišysime su nupjauta žole duobėje, kad taptų gyvulių pašaru kitiems metams, o likusią dalį užkasime lauke ir suarsime. Jei turėsime bulvių perteklių išvežti, išpilti lauke ir sunaikinti, tai kainuos mums laiko, o laikas – pinigai. Taigi, vietoj to mes jas atiduosime. Tai naudinga visiems.“
Tokie lankytojai kaip Lucas ir Monique iš Roeselare nori parodyti savo solidarumą su ūkininkų šeima. „Tai gera kampanija, visi turėtų tai daryti, o ne viską išmesti. Manau, kad daugelis žmonių mielai kreipiasi tiesiai į ūkininką, kad padėtų atsikratyti likučių. Tačiau manau, kad jie neturėtų to daryti nemokamai. 2026 m. nemokamas darbas nėra gerai“, – sakė mums Lucas.
Dėl paklausos stokos sandėliuojamų bulvių kaina jau kelis mėnesius mažėja ir kovo mėnesį nukrito iki 10 eurų už toną. Dabar kaina nukrito dar labiau.
Tai susiję su sandėliuojamų bulvių kaina laisvojoje rinkoje. Šios rūšies bulvės yra skirtos dideliems traškučių gamintojams. Didžioji dalis derliaus (70–80 proc.) jau kelis mėnesius parduodamos fiksuota didesne sutartine kaina, tačiau likusi dalis siūloma laisvojoje rinkoje, akcentuoja „The Brussels Times“.
O štai pastarosiomis savaitėmis dėl labai silpnos paklausos nebuvo nustatyta jokia kaina. Taigi dabar prekyba vyksta, nors ir minimaliai, bet bulvės kainuoja... 0 eurų. „Ūkininkai gali parduoti bulves už 0 eurų. Geriau jau taip, nei jas suarti ar sunaikinti“, – sako bulvių prekybininkų ir perdirbėjų atstovo spaudai „Belgapom“ generalinis direktorius Christophe'as Vermeulenas.
Bulvių ir kitų daržovių perprodukcija nėra neįprastas reiškinys, tačiau negalėjimas užsidirbti pinigų iš savo produkcijos daugeliui vietos gyventojų yra maža tragedija. Per pastaruosius šešis mėnesius 31 proc. šiaurės Belgijos ūkininkų pranešė apie sunkumus parduodant savo produktus – tai didžiausias procentas nuo 2015 m.
Labiausiai nukentėję sektoriai yra lauko daržovių augintojai (64 proc.), šiltnamių dekoratyvinių augalų augintojai (50 proc.) ir vaisių augintojai (46 proc.). Finansinių sunkumų patiriančių ūkininkų skaičius taip pat išaugo nuo 13 proc. iki 21 proc.
Kaimyniniuose Nyderlanduose padėtis panaši, rašo „NL Times“. Nyderlandai taip pat susiduria su maždaug 500 milijonų kilogramų bulvių pertekliumi dėl rekordinio derliaus, susilpnėjusio eksporto ir perpildytos rinkos, todėl ūkininkai turi ribotas pardavimo galimybes. Tuo pačiu metu pradėta nacionalinė kampanija, kuria siekiama skatinti vartojimą ir užkirsti kelią didelio masto maisto švaistymui.
Maisto kolektyvas „No Waste Army“ balandžio 17–26 d. organizuoja Nacionalinę bulvių savaitę, suburiančią prekybos centrus, svetingumo sektorių ir kitas organizacijas, siekdamas paskatinti žmones pirkti daugiau bulvių. Įkūrėjas Thibaud van der Steen sakė: „Geras maistas priklauso lėkštei, o ne šiukšliadėžei.“
Perteklius tiesiogiai paveikė ūkininkus visoje šalyje. Raamsdonke bulvių augintojai Diny ir Ard-Jan Oomen teigia, kad, palyginti su kitais metais, jie nepadidino gamybos, tačiau vis dar turi dideles neparduotas atsargas.
Norėdami sumažinti perteklių, jie perpus sumažino kainas ūkio parduotuvėje. Nuolaida pritraukė daugiau klientų, tačiau atsargos vis dar per didelės, kad būtų galima jas valdyti įprastais išpardavimais.
Balandžio 17 ir 18 dienomis klientai galėjo atsiimti iš anksto užsakytas bulves tiesiai iš ūkio minimaliomis kainomis. Augintojai tikisi visiškai atsikratyti daržovių. Jie sakė: „Blogiausia būtų leisti joms supūti sunkia širdimi...“
Parengė Ričardas Čekutis