Bus peržiūrėtos kormoranų sumedžiojimo kvotos, siekiant mažinti jų daromą žalą žuvininkystės ūkiams

Šiuo metu metinė kormoranų paėmimo iš gamtos kvota žuvininkystės ūkyje apskaičiuojama kaip metinis vidurkis, imant 5  paskutinių kalendorinių metų duomenis apie akvakultūros ūkyje paimtus iš gamtos letaliu būdu didžiuosius kormoranus. Leidimus paimti kormoranus iš gamtos kiekvienam ūkiui išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai žuvininkystės ūkyje nevykdoma intensyvi veikla ir  kormoranai ilgą laiką nemedžiojami, o pradėjus intensyvų žuvų auginimą, nustatomas pagal ankstesniais metais paskaičiuotų paimamų iš gamtos letaliu būdu kormoranų skaičius nebeleidžia išvengti didelės žalos akvakultūrai.

Todėl įsakymo projekte siūloma nustatyti, kad tokiu atveju metinė kvota būtų nustatoma apskaičiuojant pagal geografiškai artimiausių dviejų akvakultūros ūkių metinės kvotos vidurkį, proporcingai atsižvelgiant į akvakultūros ūkių dydį.

Siekiant, kad metinė kormoranų paėmimo iš gamtos kvota tiksliau atspindėtų kormoranų populiacijos pokyčius, pataisose siūloma, kad metinė kormoranų paėmimo iš gamtos akvakultūros ūkyje kvota būtų apskaičiuojama kaip metinis vidurkis, imant ne 5, bet 3 paskutinių kalendorinių metų duomenis apie akvakultūros ūkyje paimtus iš gamtos letaliu būdu didžiuosius kormoranus.

Per pastaruosius metus letaliu būdu paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo. 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107, 2024 m. – 6661, 2025 m. – 6374.

Naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje peri apie 9340 kormoranų porų.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šio teisės akto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki liepos 9 d.

AM informacija