Remiantis naujausia Didžiosios Lenkijos žemės ūkio rūmų (WIR) analize, cukrinių runkelių auginimas, kuris dar neseniai buvo vienas iš pelningų sektorių, dabar patiria realių nuostolių. Jau pernai organizacija, matydama realias grėsmes, kreipėsi į Nacionalinės žemės ūkio rūmų tarybos pirmininką ir teigė, jog įmonių siūloma 30 eurų už toną kaina (kai ankstesnėse kampanijose kainos siekė 45–46,50 eurų už toną) cukrinių runkelių augintojus nuvarys į bankrotą. Netrukus paaiškėjo, kad cukrinių runkelių auginimas išties tapo nuostolingas.
Nors lenkų ūkininkai dažniausiai dėl savo nuostolių mėgsta kaltinti Ukrainos arba kitų trečiųjų šalių importą, tačiau pasak WIR, cukraus importas iš Ukrainos nėra pagrindinis kainų mažėjimo veiksnys.
Net ir „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2024–2025 m. sezone iš Ukrainos į ES buvo importuota tik 112 000 tonų, t. y. 79 proc. mažiau nei ankstesniais metais.
2022 m. buvo liberalizuoti prekybos reglamentai tarp ES ir Ukrainos, ir tuo metu ES kasmet importuodavo 148 380 tonų cukraus iš Ukrainos. 2023 m. šis skaičius išaugo iki 489 800 tonų, arba maždaug 0,5 mln. tonų. Administraciniai tam tikrų žemės ūkio produktų, įskaitant ir cukrų, prekybos su Ukraina apribojimai lėmė reikšmingą importo sumažėjimą 2024 metais.
„Cukraus importas iš šios šalies nebuvo reikšmingas veiksnys, paaiškinantis kainų kritimą ES“ , – konstatuoja WIR.
WIR nurodo pasaulinę cukraus perprodukciją kaip pagrindinę krizės priežastį. Brazilijoje ir Indijoje gamyba išaugo, o ES ir Lenkijoje – sumažėjo. Centrinė statistikos tarnyba apskaičiavo, kad šių metų cukrinių runkelių derlius sumažėjo maždaug 8 proc. – iki 16,9 mln. tonų, o pasėlių plotas susitraukė apie 7 proc.
Cukraus kainos krito dėl padidėjusios pasaulinės pasiūlos, dėl to sumažėjo ir cukrinių runkelių auginimo pelningumas, apibendrina WIR.
Remiantis minėta analize, vidutinė fasuoto cukraus kaina 2025 m. rugpjūtį buvo 7 proc. mažesnė nei prieš metus, o perdirbti skirto cukraus kainos sumažėjo net 31 proc. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) indeksas rodo, kad 2025 m. rugsėjį kainos buvo žemiausios nuo 2021 m. kovo mėn.
Kitaip sakant, galutinis produktas yra pigesnis, tačiau gamybos sąnaudos išlieka didelės, todėl augintojai yra priversti mokėti papildomai už kiekvieną pasėlių hektarą vidutiniškai po 1000 eurų.
WIR tyrime taip pat akcentuojama su naujuoju ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimu susijusi rizika. Europos Komisija paskelbė apie apsaugos mechanizmą cukraus gamintojams, tačiau WIR cituoja Lenkijos cukraus gamintojų asociaciją, kuri mano, kad jis neveiksmingas. Argumentai išties svarūs.
Pagal ES ir „Mercosur“ susitarimą, šis mechanizmas turėtų apsaugoti ES gamintojus nuo pigaus importo antplūdžio, kuris galėtų sutrikdyti rinką. Tokia apsauga gali būti suaktyvinta, kai importo apimtys padidėja bent 10 proc., o importo kainos yra 10 proc. mažesnės už vidutinę ES kainą, arba kai importo kainos sumažėja 10 proc. ir yra bent 10 proc. mažesnės už ES vidurkį.
Lenkijos cukraus gamintojų asociacijos teigimu, siūlomas mechanizmas neatspindi ES cukraus rinkos realijų ir neužtikrina veiksmingos apsaugos.
Praktiškai tarifinės kvotos beveik visada išeikvojamos pačioje metų pradžioje. Importas vykdomas iš anksto, todėl neįmanoma užfiksuoti vėlesnių prekybos srautų „staigių šuolių“. Dėl to apsaugos mechanizmo negalima aktyvuoti, remiantis apimties pokyčiais, net jei rinka patiria spaudimą. Kainų skirtumas tarp ES ir pasaulinės rinkos visada viršija 10 proc., net ir esant stabilioms rinkos sąlygoms. Jei šį skirtumą laikysime atskaitos tašku, apsaugos riba neteks prasmės. Tai reikštų, kad ES rinka yra nuolatinio disbalanso būsenoje, teigia cukraus gamintojai.
Komisija pabrėžia 6,3 mlrd. eurų vertės žemės ūkio „apsaugos tinklo“ vertę, tačiau kol kas neaišku, kaip tai bus paversta konkrečia parama cukrinių runkelių augintojams ir cukraus gamintojams ES.
Anksčiau buvo patikinta, kad cukraus sektorius gaus kompensaciją, jei „Brexit“ pakenks Lenkijos eksportui, tačiau sektoriui praradus 250 000 tonų Didžiosios Britanijos rinkai, veiksmingų priemonių nebuvo įgyvendinta. Yra didelė rizika, kad, užuot suteikęs realią apsaugą nuo žalingų prekybos sutrikimų, šis mechanizmas bus grynai simbolinis ir neturės jokio praktinio poveikio.
„Dėl šių priežasčių dar kartą pabrėžiame savo griežtą nepritarimą ES ir „Mercosur“ susitarimui: vadinamoji apsaugos priemonė kelia cukraus sektoriui ilgalaikės struktūrinės žalos riziką“, – teigiama Lenkijos cukraus gamintojų asociacijos pareiškime.
WIR naująjį sezoną kainų atsigavimo nesitiki. Organizacijos manymu, didelė pasaulinė pasiūla ribos augimą, o mažesnė gamyba ES nepakeis tendencijos. Augintojai baiminasi, kad cukrinių runkelių auginimas nebebus pelningas, todėl sektorius taps pažeidžiamas ir patirs didesnių nuostolių.
Pasaulinėje cukraus rinkoje didėja pasiūla, o tai didina spaudimą kainoms. Remiantis Jungtinių Valstijų Žemės ūkio departamento (USDA) duomenimis, pasaulinė cukraus gamyba 2024/2025 m. sezonu, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2,9 proc.
Tačiau Europos Komisijos 2025 m. rugsėjo mėn. prognozės patvirtino, kad ES gamyba 2025/2026 m. sezonu gali sumažėti 7 proc., palyginti su praėjusiais metais. Tai lemtų mažesnis cukrinių runkelių derlius, daugiausia dėl 11 proc. sumažėjusio dirbamos žemės ploto.
Tuo tarpu pačios Lenkijos cukraus fabrikai prognozuoja, kad 2025/26 m. sezonu bus perdirbta maždaug 7,7 mln. tonų žaliavos, o kainos pagal naujas sutartis bus mažesnės.
Įdomu ir tai, kad pramonės atstovai teigia, jog cukrinių runkelių sektorius vis dar išlieka pelningas, nors ūkininkai tvirtina priešingai.
Parengė Ričardas Čekutis