Danijos azoto pamoka Lietuvai: ką turime pakeisti, kol neprireikė draudimų?

Azotas tampa ne tik agronomijos, bet ir ekonomikos klausimu

Nuo 2027 m. Danijoje numatoma taikyti naują azoto reguliavimo modelį. Esminis pokytis tas, kad svarbu bus ne vien tai, kiek azoto panaudojama ūkyje, bet ir kiek jo iš laukų patenka į vandens aplinką. Vertinant bus atsižvelgiama į dirvožemį, auginamus augalus ir konkrečių teritorijų aplinkosauginę būklę. Danijos valdžios vertinimu, naujasis modelis turėtų padėti reikšmingai sumažinti azoto sąnaudas.

Lietuvoje būtų lengva pasakyti: tai Danijos problema. Tačiau Danijos sprendimai svarbūs todėl, kad jie rodo kryptį, kuria juda Europos žemės ūkio politika. Azotas žemės ūkyje niekur nedings. Augalams jis būtinas, todėl diskusiją pavojinga supaprastinti iki šūkio „mažiau trąšų“. Tikrasis klausimas yra kitas – kiek azoto panaudoja augalai ir kiek jo prarandama? Europos Sąjungoje (ES) iki 2030 m. siekiama maistinių medžiagų nuostolius sumažinti bent 50 proc., kartu išsaugant dirvožemio derlingumą, o trąšų naudojimą – bent 20 proc. Tai reiškia, kad azoto ciklą teks valdyti daug tiksliau.

Ne daugiau azoto prieš mažiau azoto

Agronomijoje azotas nėra priešas. Problema prasideda tada, kai jo į sistemą patenka daugiau, negu augalai ir dirvožemis gali efektyviai panaudoti. Tuomet dalis azoto išplaunama, dalis prarandama dėl dujinių emisijų ir kitų dirvožemyje vykstančių procesų. Todėl ateities agronomijos tikslas neturėtų būti tiesiog mažiau azoto. Tikslas – mažesni azoto nuostoliai ir didesnis jo naudojimo efektyvumas. Dar prof. Antanas Stancevičius pabrėždavo, kad ekologinio ir vadinamojo tradicinio žemės ūkio nereikėtų supriešinti. Ateities žemės ūkyje turėtume sujungti tai, kas geriausia iš abiejų sistemų.

Klasikinė agronomija jau seniai remiasi sėjomaina, dirvožemio pažinimu, maisto medžiagų balansu, tinkamu tręšimo laiku ir ankštinių augalų teikiama nauda. Šiandien šiuos principus papildo tikslioji žemdirbystė, dirvožemio tyrimai, palydoviniai duomenys, biologiniai sprendimai ir skaitmeninės technologijos. Tai ne grįžimas į praeitį, o moderni, mokslu pagrįsta agronomija.

Ką rodo mūsų tyrimai?

Svarbu, kad Lietuvoje apie tokių sistemų potencialą kalbame ne vien teoriškai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) jau kelerius metus tiriame daugianarius ir tarpinius pasėlius, biologinius preparatus bei augalinės kilmės biostimuliantus. Mūsų tyrimai rodo, kad didesnė augalų įvairovė gali padėti geriau išnaudoti maisto medžiagas, ilgiau jas išlaikyti agroekosistemoje ir teigiamai veikti dirvožemio savybes. Ši kryptis toliau plėtojama ir BIO-CROP projekte, kuriame tiriamos daugiasluoksnės estafetinių pasėlių sistemos, derinant augalų įvairovę ir biologinės kilmės sprendimus. Ieškome būdų, kaip geriau panaudoti dirvožemio išteklius, mažinti maisto medžiagų nuostolius ir kartu išlaikyti žemės ūkio produktyvumą. Tačiau čia būtinas atsargumas, nes rezultatai priklauso nuo augalų derinių, dirvožemio, meteorologinių sąlygų ir kitų veiksnių.

Perspektyvi kryptis yra ir tarpiniai pasėliai. Mūsų tyrimuose matome, kad jie gali padėti ilgiau išlaikyti maisto medžiagas sistemoje. Tiriame ir vadinamąjį „estafetės“ principą, kai rudeniniai ir pavasariniai įsėliniai tarpiniai augalai keičia vieni kitus per pagrindinio pasėlio vegetaciją. Tikslas – kuo ilgiau išlaikyti gyvą augalų dangą ir efektyviau panaudoti sistemoje esančias maisto medžiagas.

Dar viena kryptis – biostimuliantai. Kai kurie mūsų tirti vietinės augalijos vandeniniai ekstraktai skatino pagrindinių žemės ūkio augalų augimą ir fiziologinius procesus. Viename lauko eksperimente mažos koncentracijos augalinis ekstraktas kviečių sausąją biomasę padidino apie 10 proc., chlorofilo ir azoto koncentraciją lapuose – atitinkamai apie 6 ir 5 proc., o grūdų derlius buvo 18–29 proc. didesnis nei nepurkštuose laukeliuose. Tačiau šių rezultatų nereikėtų interpretuoti taip, kad biostimuliantai gali tiesiog pakeisti mineralines azoto trąšas. Tai būtų pernelyg paprasta išvada. Įdomesnis klausimas yra kitas, ar sustiprinę augalo fiziologinį aktyvumą galime padėti jam efektyviau panaudoti jau esančias maisto medžiagas ir taip ateityje sumažinti papildomo mineralinio azoto poreikį? Būtent tokie klausimai, mano manymu, turėtų būti ateities agronomijos tyrimų centre.

Visus šiuos darbus sieja viena mintis: azoto naudojimo efektyvumo problemos neišspręsime vien reguliuodami trąšų barstytuvo nustatymus. Sėjomaina, tarpiniai ir daugianariai pasėliai, mikroorganizmai, biostimuliantai ir tikslusis tręšimas turi būti vertinami kaip vienos agronominės sistemos dalys, padedančios iš kiekvieno panaudoto kilogramo azoto gauti daugiau vertės ir kartu mažinti jo nuostolius.

Tikroji Lietuvos problema – ne žinių trūkumas

Lietuvai mokslinių žinių netrūksta. VDU ŽŪA, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre bei kitose institucijose dirba mokslininkai, tyrinėjantys dirvožemį, augalų mitybą, biologinius procesus ir žemės ūkio sistemų tvarumą. Problema kita: mokslas, praktinis ūkis ir konsultavimo sistema vis dar pernelyg dažnai gyvena atskiruose pasauliuose. Galime paskelbti puikų mokslinį straipsnį (dažnai jie skelbiami užsienyje), tačiau jeigu jo rezultatai nepasiekia ūkininko lauko, praktinė jų vertė lieka ribota. Lygiai taip pat ūkininkas gali susidurti su realia problema, tačiau mokslas apie ją sužino per vėlai arba ji nesuformuluojama kaip konkretus tyrimo klausimas. Todėl turėtų keistis ir žemės ūkio mokslo vertinimo logika. Mokslinės publikacijos yra svarbios. Tačiau turėtume klausti ir kitų dalykų: kiek ūkių pritaikė sukurtą technologiją? Kiek sumažėjo sąnaudos? Ar pagerėjo dirvožemio būklė? Kiek sumažėjo azoto nuostoliai? Kokią ekonominę naudą gavo ūkininkas? Mokslinė publikacija yra akademinis rezultatas, o žemės ūkyje galutinis rezultatas turėtų būti pasikeitęs sprendimas ūkininko lauke.

Ūkininkai turėtų tapti tyrimų užsakovais

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.