Darius Viliūnas: „Ūkininkams trūksta aktyvumo“

Darius Viliūnas – ekologinio augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio Briedlaukio kaime, Zarasų rajone, savininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriaus pirmininkas, įvairių visuomeninių ir investicinių projektų sumanytojas bei vykdytojas. Jo ir žmonos šeimos ūkį šiuo metu sudaro 350 ha. Nors ir yra labai užimtas žmogus, Darius randa laisvo laiko paskraidyti parasparniu ar paslidinėti kalnuose.

Emigracija prieš ūkininkavimą

Ūkininkauti D. Viliūnas pradėjo prieš 12 metų. Jaunuolis, paragavęs emigranto duonos Airijoje bei Anglijoje, iš tėvų perėmė 5 ha dirbamos žemės. Didele paskata ir startu jaunajam ūkininkui tapo gauta Eusropos Sąjungos (ES) parama jauniesiems ūkininkams. Tuomet gauta 120 tūkst. Lt (apie 34,7 tūkst. Eur) suma padėjo Dariui įkurti ekologinį ūkį, įsigyti reikalingą pirmąjį traktorių. Užpildyti paraišką gauti paramą Dariui nebuvo sunku, nes buvo tekę rengti įvairius projektus Zarasų rajono jaunimo užimtumo srityje. Ūkininkauti nusprendęs jaunuolis, turintis baldų gamybininko specialybę, iškart pajuto, kad trūksta agronomijos, finansų žinių, tad baigė žemės ūkio technologijų studijas tuomečio Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakultete (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija).

50 proc. Dariaus ūkio žemės yra nuosava, kita pusė – nuomojama iš kitų asmenų. „Zarasų rajone nėra paprasta įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, nes jos mažai, tai – ežerų kraštas, – pasakoja ūkininkas. – Vienas hektaras dirbamos žemės čia vidutiniškai kainuoja 1 200–2 500 Eur.“

Darius stengiasi kasmet įsigyti bent 10 ha dirbamos žemės. Tam ūkio lėšų neužtenka, tenka skolintis iš bankų ar kredito unijų. Ūkis ne kartą naudojosi įvairiais kreditais, kai reikėjo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, pirko žemės ūkio techniką, norėjo refinansuoti europinės paramos dalį. Ūkininko nuomone, žemdirbiams kredito įstaigų sąlygos yra palankios, pavyksta susitarti.

Ekologinio ūkio reikalavimai sušvelnėjo

D. Viliūno ūkis nuo pat įkūrimo yra ekologinis. Iš pradžių buvo daugiau orientuojamasi į pienininkystę. Ūkyje auginama 30 pieninių karvių. Pienas už 12,5 ct/l parduodamas akcinei bendrovei „Pieno žvaigždės“. Šiuo metu Dariaus šeimos ūkis labiau orientuojamas į augalininkystę – grūdinių kultūrų užauginama karvių pašarams ir prekybai. Mišrus ūkis padeda palankiau paskirstyti ūkio pajamas ir išlaidas.

Kalbėdamas apie sertifikavimo reikalavimus ekologiniam ūkiui, D. Viliūnas pasidžiaugė, kad jie supaprastėjo. „Lentelių mažiau, biurokratijos mažiau“, – teigė jis. Labai pasikeitė VšĮ „Ekoagros“ požiūris į klientus – konsultuojama ir patariama, o ne baudžiama ar gąsdinama.

Standartiškai Dariaus šeimos ūkis tikrintojų sulaukia kartą per metus. Tikrinami laukai, ūkiniai pastatai, kuriuose laikomos karvės. Tikrintojai atvyksta iš anksto nepranešę. Tačiau ūkininkas Darius jų nesibaimina, atvirkščiai – nevengia klausti patarimų, konsultuotis. Jam nesuprantamas kai kurių ūkininkų nenoras ar baimė semtis žinių, konsultuotis, tobulėti. Ekologinio ūkio sertifikavimo reikalavimai, anot D. Viliūno, tikrai nėra neįgyvendinami ar pertekliniai.

Galimybė ūkininkams

Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyrius įgyvendina LEADER projektą „Trumpos maisto grandinės produktų gamybos centro įkūrimas“, kurio vertė siekia 125 tūkst. Eur. LEADER – viena iš ES bendrijų iniciatyvų, skatinanti kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese, padedanti stiprinti pilietinę visuomenę kaimo vietovėse, plėtojanti vietos valdžios, vietos verslo ir nevyriausybinio sektoriaus darbuotojų bendradarbiavimą.

Anot šio projekto vadovo D. Viliūno, Zarasų rajone, Dusetose, yra rekonstruojamas pastatas, rengiamos patalpos skerdyklai ir produktams perdirbti, įrengiama reikalinga infrastruktūra – lauko ir vidaus inžineriniai tinklai. Pirmąjį projekto etapą planuojama baigti iki birželio 15 d.

Dariaus teigimu, projekto partneriai yra dešimt aktyvių Zarasų rajono ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste. Tai bus puiki galimybė ūkininkams išbandyti skerdyklą, cechus, pasiūlyti naujų produktų vartotojams. Iš pradžių planuojamas mėsos (mėsinių galvijų, avių) perdirbimas, vėliau galėtų prisijungti pieno, daržovių, grūdinių kultūrų sektoriai. „Sunkiausiai sekasi savanoriški darbai“, – pasiguodžia ūkininkas. Projekte numatyta, kad pareiškėjas turi įnešti įnašą natūra, t. y. savanoriškais darbais. Ūkininkai yra užsiėmę žmonės, tik žiemą kiek laisvesni, tad skirti laiko savanoriškiems projekto darbams nėra paprasta.

Populiariausias tarp „sofos“ ūkininkų?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyriuje yra 45 nariai, daugiausia užsiimantys gyvulininkyste. Jų dirbamos žemės plotai svyruoja nuo 20 iki 200 ha. Kaip didelę problemą Darius išskiria veterinarų trūkumą, tai ypač svarbu gyvulininkystės sektoriuje. Kita bėda – pačių ūkininkų per mažas aktyvumas ir neveiklumas. „Yra norinčiųjų nieko neveikti, kad kažkas už juos viską padarytų, iškovotų, nuspręstų“, – piktinasi pirmininkas.

„Zarasų rajonas yra populiariausias tarp „sofos“ ūkininkų“, – pastebi Darius. Tai tokie ūkininkai, kurie deklaruoja žemės plotą, gauna išmokas, bet nesukuria žemės ūkio produktų.

Asta ŠUKIENĖ

ŪP korespondentė

Dariaus VILIŪNO asmeninio albumo nuotrauka

2021-03-22