Daržas taip pat gali būti karališkas

Prancūzijos Luaros slėnyje įkurta viduramžių laikų Šenonso pilis garsi ne tik kaip istorinis muziejus bei nuostabiais dviejų garsių damų – kunigaikštienės Dianos de Puatje ir Prancūzijos karaliaus Henriko II žmonos Kotrynos Mediči sodais. Čia galima aplankyti XVI a. pilies fermą, pasivaikščioti po 70 ha parką, paieškoti išėjimo iš kukmedžių labirintų... ir, žinoma, užsukti į karališkąjį gėlių daržą, kuriame nuo XVI a. maistui ir grožiui auginamos daržovės bei gėlės. O gal norėtumėte tokį grožį sukurti ir savo sode? Tad leiskimės į kvapnią ir spalvingą kelionę po sodą, o patirtus įspūdžius galėsime pasėti savo sode.

Klasikinis stilius žavi tvarka

Karališkąjį daržą iš vienos pusės supa senasis parkas, iš kitos juosia pievos, kuriose vasarą ganosi avys ir asiliukai. Įėjus pro vartus, patenki į užburiantį gėlių ir daržovių sodą, kuriame veši kerintys, įspūdingi augalų deriniai, gyvuoja grožis ir harmonija. Didžiuliame plote auginama per 300 rūšių gėlių ir daržovių.

Klasikinio stiliaus Šenonso pilies gėlių daržas žavi geometrinėmis formomis, simetrija, lygiomis linijomis ir stačiais kampais, o labiausiai – tvarka. Pagrindinių takų sankirtoje trykštantis apvalios formos fontanas primena senų daržų klestėjimą, nejučia sušvelnindamas stačias kvadratų linijas.

Daržą puošia net rožės

Karališkame gėlių darže-sode vyrauja kelios klasikinio sodo stiliaus augalų grupės: daugiametės ir vienmetės gėlės, daržovės, prieskoniniai augalai ir, žinoma, stilingi medeliai, krūmai, lianos: raganės, vynuogės, aktinidijos, vynvyčiai bei dekoratyviniai vertikaliai auginamų augalų tuneliai, suteikiantys sodui gyvybingumo ir veržlumo, atkartojantys trykštančias fontanų vandens versmes.

Idealiai suformuota žemutė obelaičių gyvatvorė nuo pat vartų atskirus gėlynų ir daržų elementus sujungia į bendrą visumą. Kartu apriboja atskirus gėlių ir daržovių plotus paryškindama augalų grožį ir išskirtinumą.

Pagrindinis takas, vedantis į sodo gilumą yra puošniausias – iš abiejų pusių apjuostas 240 obelų gyvatvore-kordonu ir 220 kamieninių rožių ‘Centenaires de Lourdesʼ draugijos. Puošniai ir solidžiai atrodo suformuoti kūgio formos kukmedžiai.

Išsaugant senąją tradiciją, rožių krūmai ir kukmedžiai susodinti simetriškai, suteikiant bendrai kompozicijai elegancijos ir išskirtinumo.

Kairėje pusėje plyti taisyklingos gėlių eilės ir braškių lysvės, o dešinėje – spalvingas jaukus daržas, apsodintas skinti skirtomis gėlėmis ir daržovėmis. Daržas iš išorės apsuptas laipiojančių rožių ‘Clair Matinʼ, žydinčių švelniai rausvais žiedais puošniomis pergolėmis. Jų pasodinta daugiau kaip 100 krūmų. Sode už obelų gyvatvorės sirpsta braškės ir vasarinės avietės. Tai puikus sodo augalų duetas.

Sodas iš dvylikos kvadratų

Daugiametės gėlės sodinamos 3–5 metams, o svogūninės, dvimetės, vienmetės gėlės ir daržovių daigai atnaujinami kasmet.

Augalai auginami dvylikoje kvadratų. Jie sudaro skirtingų spalvų derinius, vienaip atrodo pavasarį, vasarą ir dar kitaip rudenį ir žiemą.

Visas plantacijos asortimentas planuojamas prieš metus, atsižvelgiant, kokių augalų reikės puokštėms kurti, gurmanų restorane patiekalams gaminti bei papuošti. Paskui jie komponuojami taip, kad sodo aplinka trauktų užeiti, pasivaikščioti ar tiesiog prisėsti ant suolelio.

Didesniame kaip hektaro ploto gėlių darže per sezoną pasodinama per 130 tūkst. gėlių ir daržovių daigų. Čia auginamos įvairių gėlių rūšys, pavyzdžiui, baltažiedžiai lubinai, vilkdalgiai, bijūnai, pentiniai, lelijos, kardeliai, jurginai, vienmetės gėlės spalvingais žiedais – celiozijos, burnočiai, gvaizdūnės, žioveiniai ir daugybė kitų augalų.

Gėlyno spalvų ir formų įvairovė

Gėlės auginamos ne vien tik grožio tikslais, bet ir puokštėms kurti. Nepakartojamos kompozicijos suteikia šiai piliai dar didesnį žavesį. Šviežiai nuskintų gėlių ir dekoratyviai atrodančių daržovių puokštės derinamos prie atskiros salės ar koridoriaus interjero. Jas kuria du floristai ir du kartus per savaitę kompozicijos pakeičiamos naujomis. Žiemos laiku puokštės ruošiamos iš šiltnamiuose auginamų gėlių.

Paulovnija – išskirtinis grožis gėlių draugijoje

Kininė paulovnija (Paulownia tomentosa) – medis iš centrinės ir vakarų Kinijos, užaugantis daugiau kaip 10 metrų aukščio. Lapai dekoratyvūs, labai dideli 15–40 cm ilgio. Žiedai yra vieni iš gražesnių, varpelio formos, iki 8 cm ilgio, visas žiedynas iki 30 cm. Puikus, neįprastas kvadrato derinys: kininė paulovnija, dekoratyvinės balandos ir lapiniai kopūstai. Purpuriniame balandų fone išryškėja išskirtinis paulovnijos grožis ir lapinių kopūstų spalviniai tonai bei lapų forma.

Jauni augalai labai sparčiai auga – pavasarį pasodinti sodinukai per vasarą gali užaugti iki 2 metrų. Tačiau dažnai ūgliai nespėja sumedėti ir Lietuvoje žiemą nušąla iki sniego dangos ribos. Augalai gali būti stipriai pažeisti vėlyvųjų pavasario šalnų. Todėl, norint auginti Lietuvoje, reikia apsaugoti nuo šalčių. Dauginama sėklomis.

Alstromerijos – egzotika gėlyne

Alstromerijos (Alstroemeria) – puošniai žydintys, šakniagumbiniai storomis šaknimis augalai, kilę iš Pietų Amerikos. Lauko sąlygomis žydi birželio-liepos mėnesiais, pakartotinai – rugpjūčio pabaigoje. Kadangi Prancūzijoje žiemos švelnesnės nei Lietuvoje, tad nemažai alstromerijos veislių auginamos sodams apželdinti ir skinti. Veislė ‘Saturneʼ užauga iki 70 cm aukščio, žiedai nuspalvinti šiltų spalvų žaismu, žiedlapiai švelniai rausvi su ryškesnėmis rožinėmis ir geltonomis dėmelėmis. Vienas keras išaugina iki 25–50 žiedų per sezoną.

Mėgsta saulėtą užuovėją ir derlingą, purų, pakankamai drėgną dirvožemį. Nepakenčia sausrų. Papildomai tręšiama žydinčių gėlių trąšomis. Auginama prie ištemptų atraminių tinklų, kad žiedynai išaugtų tiesūs. Prieš žiemą kerai neiškasami, mulčiuojami storu mulčio sluoksniu, kad neiššustų pridengiami eglišakėmis. Lietuvos sąlygomis tinkamiausios auginti ‘Reginaʼ veislės alstromerijas. Tačiau augalus reikia dar kruopščiau paruošti žiemoti – nukirpus stiebus apipilti augalą storai durpėmis ar lapais, uždengti polietileno plėvele (paliekant angas orui įeiti) arba keliais sluoksniais daržo plėvėle (agrodangos). Arba augalus reikia iškasti ir per žiemą išlaikyti šakniagumbius rūsyje (5 oC), dėžėje ar vazone, užpilus durpėmis, kad šakniagumbiai neišdžiūtų.

Brugmansijos – angelų trimitai

Brugmansijos (Brugmansia) – dar vadinamos angelų trimitais dėl nuostabaus žydėjimo. Kvapiosios brugmansijos (B. suaveolens) veislės: ‘Pink Delightʼ – rausvais žiedais ir ‘Dwarfʼ – geltonais žiedais atkreipia dėmesį gausiu, puošniu žydėjimu. Kiekvienas augalas grupėje prie šiltnamio padovanoja po 100–200 palaipsniui besiskleidžiančių, nuostabiai kvepiančių žiedų. Tai puikus, spalvingas akcentas sodyboje, kiemelyje ar daržovių ir gėlių darže. Brugmansijos mėgsta derlingą žemę, papildomą tręšimą kas 7 dienas žydinčių gėlių trąšomis ir saulėtą vietą. Augalai žiemoja šviesioje ir vėsioje patalpoje. Atsargiai: brugmansijos nuodingos.

Eremūrai – lyg gervės

Eremūrai – gėlynų karaliai, nuostabūs akcentai gėlynuose ar sode. Siauralapis eremūras (Eremurus stenophyllus) – įspūdinga, aukšta daugiametė lelijinių šeimos gėlė. Žiedynkotis belapis, užaugantis nuo 120 cm iki 150 cm aukščio. Žiedai balti, geltoni, oranžinai ar rausvi, susitelkę į aukštas, puošnias kekes. Žiedynai gracingi, iki 60 cm ilgio. Mėgsta saulėtą vietą ir purią, gerai nusausintą dirvą. Labai nukenčia nuo vandens pertekliaus, tad reikėtų neperlieti. Dauginama sėklomis, rečiau –dalijant kerą. Vienoje vietoje gali augti 10–15 metų. Prieš žiemą reikėtų mulčiuoti, pridengti.

Originalios kalijų pažiedės

Etiopinė kalija (Zantedeschia aetheopica) – gali būti vasarą auginama ir lauke, tinkamai pasodinta papuoš sodą ir daržą. Balta žiedų spalva neutralizuoja ryškiaspalves gėles, jų fone išryškėja žiedyno formos grožis. Mėgsta pusiau saulėtą vietą (kad dieną per karščius 2–3 val. išbūtų šešėlyje) ir organinėmis ar kompleksinėmis trąšomis patręštą dirvą. Žiedynai puokštėms nepjaunami su peiliu, o atsargiai išsukami rankomis, kad nebūtų pažeistos naujo, pradėjusio kaltis žiedyno. Žiemoja pasodintos į vazonus patalpose.

Šiurpinių gvazdikų aksomas

Šiurpiniai gvazdikai (Diantus barbatus) Prancūzijoje ir mūsų klimato sąlygomis auginamos kaip dvimetės gėlės. Po sėjos pražysta kitų metų birželio mėnesį. Užauga iki 20–50 cm aukščio. Žiedai balti, gelsvai rausvi, rožiniai, tamsiai raudoni, dažnai dryžuoti, margi arba taškuoti, aksominiai, malonaus aromato, smulkūs, sukrauti į tankius žiedynus – skydelius. Yra veislių tuščiaviduriais ir pilnaviduriais žiedais. Gerai auga saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje, trąšioje, sunkesnėje dirvoje. Blogiau auga sausoje, smėlėtoje dirvoje. Šie augalai atsparūs šalnoms ir šalčiams. Prieš žiemą dengti nereikia. Šiurpiniai gvazdikai tinka klomboms, lysvelėms, bordiūrams (žemaūgiai), balkonams apsodinti, grupėms sudaryti vejose, skinti puokštėms. Pamerkti laikosi 7 dienas.

Rusmenių varpeliai

Paprastoji rusmenė (Digitalis purpurea) – dvimetė gėlė, užauganti iki 2 m aukščio. Stiebai apaugę lapais. Žiedai varpelio formos, sutelkti į kekę. Viduje taškuoti, rožiniai, balti, rausvi. Žydi ilgai, nuo birželio iki rugsėjo. Tinka saulėta vieta ar dalinis pavėsis. Dirva trąši, puri, drėgnoka. Dauginama sėklomis, kurios pačios pasisėja. Įdomiai atrodo laisvos formos gėlynuose, išsiskiria žemų augalų fone, tinka skinti puokštėms. Pamerkti žiedynai laikosi iki 7–10 dienų.

Vertikalus nasturčių kilimas

Nasturtės sėjamos pavasarį prie atramų su tinklu, kad augdamos galėtų ūseliais kopti aukštyn. Vasarą – tai puikus vertikalus papuošimas sode ir darže, papildantis įprastose lysvėse augančias daržoves. Vertikaliai apželdinti tinka dauguma nasturčių rūšių: didžioji nasturtė, skiautėtalapė, skydinė bei Lobo su šliaužiančiais ir kylančiais į viršų iki 3–5 m ilgio stiebais. Nasturtės atsparios vasaros sausroms. Gerai auga iš visų namo pusių balkone ar terasoje, puošia pietines pastatų sienas. Beje, nasturtės turi nemažai fitoncidinių medžiagų. Jos – sanitaras darže ir gėlyne, pagal draugiškumo principą darže tinkamas daugumai augalų.

Tegyvuoja daržas

Daržovės ir prieskoniniai augalai, auginami gėlių fone, atrodo originaliai. Atsiveria naujos pritaikymo galimybės ir mūsų sode. Daržas gali būti patrauklus ir įstabus kaip meno kūrinys, daržovės auginamos ne vien tik maistui, bet ir grožiui, kad būtų galima gėrėtis akimis.

Pavasarį šioje sodo dalyje žydėjo tūkstančiai spalvingų tulpių ir kitų svogūninių gėlių, o jų vietoje birželį sodinami daržovių daigai ir vasarą auginamos daržovės: įvairiausios paprikų, pomidorų veislės, dekoratyvinių kopūstų veislės, kukurūzai, česnakai, salotos, vijoklinių pupelių kupstai ant vytelių, moliūgų tuneliai, gurmanų mėgstami artišokai, prieskoninės aromatinės žolelės.

Lysvės suformuotos vejos fone, neaukštos lygiai su žemės paviršiumi, kad ne taip džiūtų dirva ir nereikėtų labai dažnai laistyti. Atrodo tvarkingai ir įdomiai, lyg purus spalvingas kilimas, suformuotas vis kitais raštais, aprėmintas neutralios žalios spalvos. Žolytė dažnai šienaujama.

Kenkėjus pergudrauja be pesticidų

Gausaus ir kokybiško daržovių derliaus galima sulaukti, jei augalai augs sveiki ir nebus apnikti ligų bei kenkėjų. Karališkame sode augalai auginami ekologiškai, nenaudojant pesticidų, remiantis augalų draugiškumo principu. Geri kaimynai yra augalai, pasižymintys fitoncidinėmis savybėmis. Savo augalą-šeimininką jautrūs kvapams kenkėjai suranda pagal aromatą. Pavyzdžiui, kopūstus puolantys drugelių vikšrai suranda bastutinių šeimos augalus pagal jų skleidžiamą garstyčių aliejaus aromatą. Parenkant kaimynus darže, reikia pasinaudoti maskuojančiomis kito augalo savybėmis. Malonus, bet stiprus mėtos kvapas nuo kopūstų atbaido kopūstinį baltuką. Darže patartina pasėti nasturčių, serenčių, medetkų ir prieskoninių žolelių – kuo daugiau kvapų, aromatų, tuo geriau.

Augančiomis daržovėmis grožimasi ir vasarą, ir rudenį, kai subręsta derlius. Tada surengiama derliaus nuėmimo šventė su degustacija. Kokios daržovės skaniausios – turinčios išskirtinį gurmanišką skonį ar visiškai paprastos, vartojamos kiekvieną dieną?

Gėlyno-daržo kūrimo principai

Pomidorai – serenčiai. Auginamos lauko pomidorų veislės – geltonais, raudonais ir beveik juodais vaisiais, storesne luobele, gero skonio – vieni saldžiarūgščiai, kiti – mėsingi, saldesni. Pomidorų daigai 1 m pločio lysvėje pasodinti eilėmis. Augalai pririšti prie natūralių kuolelių. Kad pomidorai augtų sveiki ir nesirgtų maru, visos lysvės pakraščiai apsodinti serenčiais. Gvazdikiniai serenčiai (Tagetes patula) senovinės, stipriu aromatu pasižyminčios gėlės. Jauni lapeliai ir žiedai vartojami kaip prieskoniai.

Moliūgai ir begonija. Moliūgams augti reikia nemažai erdvės. Daigai sodinami 0,5–0,8 m atstumu, vieno metro pločio lysvės viduryje. Kol augalai dar nedideli, juos papildo dekoratyviais ir kvapniais augalais apsodinti lysvės pakraščiai – šiuo atveju visadžydinčioji begonija ir margalapė cimbžieda, kvepianti kaip citrininė mėta, atbaidanti kenkėjus.

Moliūgai lipa aukštyn. Prie atramos sodinami dekoratyviniai (Cucurbita pepo) moliūgai. Darbuotojai ant pavėsinės pinučių tvarkingai nukreipia augančius jaunus ir lanksčius moliūgų ūglius. Kai moliūgų virkščios kabės ant pavėsinės bus triguba nauda: švarūs augalai, patogu skinti užaugusias daržoves ir neįprastai apželdinama pavėsinė. Pasirenkamos veislės, vedančios mažus moliūgus. Tinka taip auginti ir patisonus, ypač ilgamoliūgius ir kitus dekoratyvinius moliūgus, pavyzdžiui, ‘Sultanski Turbanʼ kaip žibintus.

Įvairiaspalvės salotos. Žaismingai darže atrodo kelių spalvų salotos. Sėjamųjų salotų (Lactuca sativa) veislės skirtingos spalvos: ‘Lollo Rossaʼ ryškiais rudai raudonais lapais, pikantiškesnio skonio – šviesiai žaliais lapais ‘Lollo Biondaʼ. Tinka auginti visą sezoną lauke. Norint ilgą laiką mėgautis salotomis, daigus reikėtų sodinti 4–5 kartus per vasarą. Rečiau pasodinus daigus, išauga gražios formos skrotelė. Greta kitoje lysvėje augantys bazilikai saugo nuo amarų.

Dekoratyvūs lapiniai burokėliai. Lapinių burokėlių (Beta vulgaris L. subsp. vulgaris) maistui tinkami ne tik lapai, bet ir lapkočiai – savo skoniu artimi špinatams bei gelteklėms. Yra veislių žaliais ir ryškiai raudonais, purpuriniais, kreminiais, garbanotais, ypač dekoratyviai atrodančiais lapais. Jauni lapai ir lapkočiai tinka virti, troškinti, apkepti ir salotoms gaminti. Derlius imamas po 55–60 dienų nuo sėjos. Galima sėti kelis kartus ir derlių imti iki vėlyvo rudens. Žiemą atsparesnius augalus galima pridengti durpėmis, eglišakėmis.

Artišokai – kaip gėlės. Dygusis artišokas (Cynara cardunculus) – dvimetė reta, puošniai auganti ir žydinti daržovė. Antraisiais metais, birželio pradžioje pasirodo pumpurai, žydi liepos-rugpjūčio mėn. Palankią vasarą pumpurai kartais susiformuoja ir pirmaisiais metais. Maistui vartojami dar neišsiskleidusių žiedynų graižai su stambiu žiedsosčiu ir taurėlapių pagrindais. Mėgsta saulėtą vietą ir derlingą, giliai įdirbtą daržo žemę. Žiemą pirmamečius augalus patartina mulčiuoti.

Lapiniai kopūstai – vertingesni už gūžinius. Yra daug lapinių kopūstų atmainų. Dažniausiai maistui vartojami Kale. Jie itin atsparūs šalčiui (iki –15 °C). Vegetacijos periodas praktiškai neribotas: kai užauga ir pasiekia veislei būdingą išvaizdą ir dydį, tampa dekoratyvus. Lapai būna žalios spalvos ir jos atspalvių arba violetiniai. Jie vertingesni už gūžinius kopūstus, lapuose yra karotino, įvairių vitaminų. Derlių geriausiai imti po šalnų, nes tada pranyksta lapuose esantis kartus prieskonis. Greta galima sodinti mėtas, šalavijus ar česnakus, kad nepultų kopūstiniai baltukai.

Prieskoniniai augalai. Šie augalai buvo auginami ir viduramžių soduose. Tai mėtos, šalavijai, čiobreliai. Bazilikai ir pomidorai – neišskiriamas duetas tiek darže, tiek ir ant stalo salotinėje. Lyvėje žaismingai atrodo žaliais lapeliais ‘Genoveserʼ, tamsiai purpuriniais violetiniais – ‘Rosieʼ.

Tikroji levanda (Lavandula angustifolia). Atskiro gero žodžio nusipelno 45–80 cm aukščio daugiametis puskrūmis su plačiu šakniastiebiu. Dekoratyvinis, malonaus kvapo (aromatinis), vaistinis ir prieskoninis bei medingas augalas, dovanojantis žiedų mėlį, dvelkiantį ramybe ir švara, spinduliuojantį pastovumu ir stiprybe vidurvasaryje, rudenį ir žiemą – neišblėstantį nostalgiškais ir kvapniais prisiminimais, o pavasarį – vėl pažadinantį lengvu pažįstamo aromato laukimu, pražystantį tuo pačiu laiku visu stiprumu ir energija.

Kilnusis lauramedis – vazone. Kilnusis lauramedis (Laurusi nobilis) kaip prieskoninis augalas auginamas nuo seno. Jo stipriai kvepiantys lapai yra tamsiai žali, blizgantys, lancetiški. Jeigu yra pakankamai erdvės gali užaugti iki 7–9 metrų aukščio, tačiau reguliariai genimas būna tankus ir kompaktiškas. Dažniausiai auginami dideliuose vazonuose ar kubiluose. Patogu vasarą su vazonu įkasti į žemę prieskoninių augalų sodelyje, o rudenį – įnešti į šviesią patalpą žiemoti. Pavasarį lauramedžių šakos pasipuošia kvepiančių, žalsvai geltonų žiedų kekėmis. Lapai vartojami kulinarijoje ir sudaro dalį klasikinio bouquet garni. Šviežių lapų kraštus galite įplėšti, tada jie paskleis aromatą. Lauramedžiai gerai jaučiasi ramioje užuovėjoje, saulėtoje vietoje. Birželio mėnesį dauginami auginiais.

Renkamės pipirines mėtas. Pipirinės mėtos (Mentha x piperita) – daugiamečiai augalai. Lapai pailgai kiaušiniški, sodriai žali kaip ir stiebas, saulėje parausta, įgauna purpurinę spalvą. Pipirmėtės iš mėtų turi stipriausią, ryškiausą aromatą. Sudžiovinti lapai ilgiausiai iš visų mėtų išlaiko sodrų kvapą. Visos mėtos yra puošnūs augalai, tinka auginti gėlynuose, aromatiniuose sodeliuose. Dauginama vegetatyviškai.

Mažoji architektūra. Gėlių darže negalima pamiršti ir mažosios architektūros. Prisiminimu iš senovinio daržovių sodo gali tapti paukščio narvelis ir vandens siurblys, su dekoratyvinėmis detalėmis derinamos augalų grupės.

Vienų metų gėlių daržo schema

Kiekvienais metais daržas keičiasi, todėl „Rasų“ skaitytojams pateiksime vienų metų gėlių daržo schemą. Norintys kuria tokio gėlių daržo modelius savo sodybose, tiesa, žymiai mažesnius nei mūsų aprašomame Luaros slėnio pavyzdyje.

1 kvadrate – karaliauja rožės: 30 laipiojančių rožių ‘Pierre de Ronsardʼ, 200 rožių ‘Therese Lisieuxʼ, ‘Papa Meillandʼ, ‘Yves Piagetʼ.

2 kvadrate – auginami daugiamečiai augalai: daugiamečiai astrai, šilokai, skaistažiedės, chrizantemos.

3 kvadrate ir 4 kvadrate – dvimetės ir daugiametės: rusmenės, katilėliai, baltagalvės, 50 tūkst. augalų.

5 kvadrate – 500 narcizų, vilkdalgių kolekcija. Po narcizų sodinamos vienmetės gėlės.

6 kvadrate – 20 tūkst. tulpių, po jų auginamos daržovės.

7 kvadrate – auginama 250 jurginų kerų.

8–12 kvadrate – 10 tūkst. vienmečių gėlių, tai: kleomės, kosmėjos, saulėgrąžos, burnočiai, celiozijos, juodgrūdės, kvapnieji pelėžirniai, gvaizdūnės ir kt.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.