Peržiūrėjus 2024–2025 m. atliktus auditus nustatyta, kad net 9 iš 11 (6 veiklos ir 3 finansiniai) vertintų auditų buvo su reikšmingais trūkumais, o vienu atveju išvadoms pagrįsti nebuvo surinkta pakankamų ir tinkamų audito įrodymų.
Tokie trūkumai kelia riziką sprendimų kokybei. Jei auditas nėra pakankamai pagrįstas, gali likti nepastebėtos svarbios rizikos, susijusios su savivaldybių biudžeto lėšų švaistymu ar neefektyviu valdymu.
„Kasmet atliekama auditų išorinė peržiūra nėra tik formalus patikrinimas. Ji padeda pamatyti, kur reikia stiprinti audito procesą, kad jis būtų patikimas ir naudingas. Reikalingos aktyvesnės tarnybų vadovų pastangos įvertinti trūkumų priežastis ir imtis konkrečių veiksmų auditų kokybei gerinti. Tik kokybiškas auditas gali padėti savivaldybių vadovams priimti tinkamus sprendimus ir stiprinti žmonių pasitikėjimą vietos savivalda“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Vertinant finansinius auditus nustatyta planavimo trūkumų, o savivaldybių kontrolieriams ne visada pavyksta surinkti pakankamai audito įrodymų, kad išvados būtų tvirtos ir pagrįstos.
Veiklos audituose dažniausiai nustatyta, kad ne visada aiškiai suformuluojami audito tikslai ir kryptys, nepakankamai vertinamas veiklos efektyvumas ir ekonomiškumas, netiksliai nustatomos ar neaiškiai įvardijamos problemų priežastys.
Kai problemų priežastys nenustatomos tiksliai, rekomendacijos ne visada padeda jas išspręsti, todėl tos pačios klaidos gali kartotis.
Šiais metais veiklos auditai vertinti Kėdainių, Molėtų, Rokiškio, Šiaulių rajonų ir Palangos bei Vilniaus miestų SKAT, finansiniai – Jonavos, Šilutės, Tauragės, Vilniaus rajonų ir Vilniaus miesto SKAT.
Atlikdami veiklos auditus visi vertinti SKAT susidūrė su sunkumais tinkamai planuojant auditą, o dauguma – ir vertinant audituojamųjų veiklos efektyvumą bei ekonomiškumą.
Pavyzdžiui, keturiose SKAT (Kėdainių r., Rokiškio r., Vilniaus m., Palangos m.) audito įrodymų nepakako, kad būtų atsakyta į audito klausimus, kuriuose numatyta vertinti minėtus aspektus, o Molėtų r. SKAT reikšmingais atžvilgiais nesurinkti įrodymai audito tikslui vertinti.
Tinkamai neįvertinus efektyvumo ir ekonomiškumo, gali būti neatskleistos svarbios problemos ir subjektui nepateiktos rekomendacijos veiklai tobulinti. Savivaldybių kontrolieriams ne visada pavyksta aiškiai nustatyti problemų priežastis, todėl rekomendacijos būna nukreiptos ne į jų šalinimą ir tos pačios klaidos gali kartotis.
Vertinant finansinius auditus nustatyta, kad Jonavos ir Vilniaus rajonų SKAT finansinius auditus atliko laikydamosi teisės aktų reikalavimų. Tačiau Tauragės r., Šilutės r. ir Vilniaus m. SKAT audituose nustatyta reikšmingų audito planavimo ir procedūrų atlikimo trūkumų.
Pavyzdžiui, Vilniaus m. SKAT nustatyti sisteminiai audito dokumentavimo trūkumai, todėl peržiūrint nebuvo galima patvirtinti, kad visos suplanuotos procedūros atliktos tinkamai, o Šilutės ir Tauragės r. SKAT kai kurios būtinos audito procedūros nebuvo suplanuotos ir dėl to neatliktos.
Nors šiuose audituose parinkta tinkama auditoriaus nuomonė, neatlikus visų procedūrų, gali likti nepastebėtos reikšmingos klaidos.
Peržiūros metu nustatyta ir gerosios praktikos atvejų. Pavyzdžiui, Jonavos r. SKAT audito metu pasitelkė kitos SKAT atliktą išorinę peržiūrą – tai padeda anksčiau pastebėti trūkumus ir stiprina profesinį bendradarbiavimą, o Šilutės ir Tauragės r. SKAT po audito rinko grįžtamąjį ryšį iš audituojamų subjektų, siekdamos tobulinti auditų procesą.
Atsižvelgdama į peržiūros rezultatus, Valstybės kontrolė ragina visų SKAT vadovus veikti ypač atsakingai ir:
Savivaldybių kontrolieriai taip pat raginami aktyviau bendradarbiauti per Savivaldybių kontrolierių asociaciją – diegti bendrus kokybės gerinimo sprendimus ir inicijuoti bendrus veiklos auditus.
Valstybės kontrolės informacija