„Dabar toks vaizdas, kad mūsų valstybė, verslas ir vartotojai yra įsprausti į kampą dėl aukštų degalų kainų. Esame priklausomi nuo išorinio ištekliaus ir turime peštis. Suprantama, kad valstybė nori surinkti daugiau mokesčių, nes jai reikia rūpintis krašto apsauga, keliais ir kt., verslui reikia daugiau saugumo ir aiškumo, o vartotojai suinteresuoti mažesnėmis degalų kainomis. Visų interesai yra natūralūs, bet mus valdo naftos pasaulis“, – Seimo Ekonomikos komitete (EK), svarstant biometano sektoriaus padėtį ir galimybes skatinti alternatyvius degalus, konstatavo Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL vadovas Vytautas Kisielius.
Apie biometano gamybos ir vartojimo vietos rinkoje proveržį Lietuvoje kalbama seniai ir daug, tačiau rezultatai nėra tokie, kad užmirštume iškastinius išteklius – pasirinkimą nulemia ekonominiai skaičiavimai ir infrastruktūros išvystymas.
Energetikos ministerijos (EM) duomenimis, 2025 m. buvo pagaminama ir į dujų perdavimo bei skirstymo sistemas įleista apie 280 gigavatvalandžių (GWh), arba 0,28 teravatvalandžių (TWh), biometano.
Lietuvoje yra 11 biometano gamyklų, iš kurių penkios tiesiogiai prijungtos prie dujų perdavimo sistemos, o dar šešios pagamintą biometaną išvežioja transportu. Nusibrėžta, kad iki 2030 m. biometano gamyba turėtų išaugti iki 1,4 TWh per metus ir tai sudarytų beveik 10 proc. šalies dujų vartojimo.
Dėl biometano gamybos planai – ambicingi, tačiau situacija dėl jo vartojimo vietos rinkoje – apgailėtina: 2025 m. duomenimis, pagamintas biometanas sudarė tik apie 2 proc. gamtinių dujų suvartojimo. Didesnė dalis biometano kilmės garantijų forma yra eksportuojama į Vokietiją, Nyderlandus ar Skandinaviją. Šių šalių transporto sektoriaus įmonės moka didelius priedus už žaliąją kilmę, kad įvykdytų savo šalių griežtus taršos reikalavimus. Lietuvos gamintojams tai finansiškai naudingiau, nei parduoti sertifikatą vietos rinkoje.
„Teikiame paramą investicijoms į biometano gamybą, bet jį išvežame į Vokietiją, kuri siekia savo žaliųjų tikslų. Galima pasakyti, kad realiai mes subsidijuojame Vokietijos žaliąjį transportą. O pas mus įvežami degalai, pagaminti iš palmių aliejaus atliekų ar tiesiog iš palmių aliejaus su abejotinos kilmės sertifikatais. Tai ekonomiškai kvaila ir šiek tiek neetiška“, – EK pastebėjo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.
Šiuo metu didžioji dalis – apie 99 proc. – Lietuvoje pagaminto biometano naudojama transporto sektoriuje. Skaičiuojama, kad 2030 m. Lietuvos transporto sektoriuje bus suvartota 1,0 TWh – tam reiktų, kad šalies keliais kasmet važinėtų 3,2 tūkst. biometanu varomų autobusų ir vilkikų. Tačiau jų dabar tėra tik apie 650 – per 300 autobusų ir apie 300 sunkvežimių, kurie suvartoja tik 0,2 TWh biometano.
M. Nagevičius EK akcentavo, kad lietuviškas biometanas jau gali konkuruoti su dyzelinu sunkiajame transporte. LAIEK atlikta sunkiojo transporto visuminių transporto išlaidų analizė parodė, kad šiemet pasiektas lūžis – dyzelinas jau nėra pigiausia degalų rūšis sunkiasvoriam transportui. Ir tai daugiausia lėmė didinamas iškastinio kuro apmokestinimas. Pastebima, kad Lietuvoje, pavyzdžiui, dyzelino apmokestinimo našta, palyginti su vidutinėmis pajamomis, yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES). „Dar prieš karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose vasario 19 d. kainomis atliktas tyrimas parodė, kad prekes vežti biometanu varomu sunkvežimiu kainuoja apie 0,92 Eur/km, dyzelinu varomu – apie 0,93 Eur/km, o elektra – maždaug 1,16 Eur/km. Skaičiuojant įtraukta ir sunkvežimio įsigijimo, priežiūros kaina, remontas, draudimas, padangos, vairuotojo atlyginimas, degalai“, – aiškino M. Nagevičius.
Tačiau jis pripažino, kad vieno cento skirtumas yra labai jau menkas, todėl negali būti paskata verslui investuoti į biometanu varomus sunkvežimius ir autobusus. Anot LAIEK prezidento, reikėtų bent 10 ct skirtumo biometano naudai.
Kokiomis gi priemonėmis biometaną siūloma padaryti patrauklesnį vietos rinkoje? Pasak M. Nagevičiaus, ir toliau reikia didinti iškastinio kuro apmokestinimą. Tiesa, jis pripažino, kad tai sukuria daug socialinių problemų, todėl reikalingos ir kitos priemonės. Viena jų – palankesnis kelių mokestis. Jis gyrė Susisiekimo ministeriją, kad, nuo kitų metų įsigaliojus e. tollingo sistemai, biometanu varomam transportui numatyta 40 proc. kelių mokesčio nuolaida.
„Tačiau to neužtenka – reikia tinkamai nukreipti viešuosius pinigus. Užregistruotas teisės aktas, viešuosiuose pirkimuose numatantis įpareigojimą pirkti iki 30 proc. netaršių transporto priemonių. Taip pat reikalingos subsidijos transporto įmonėms. Ir dar vienas variantas – dar mažesnės biometano kainos“, – vardijo LAIEK prezidentas. Jis pristatė, kaip galima būtų sumažinti biometano kainą iki 50 proc., nepadidinant dyzelio kainos ir neprašant subsidijų iš biudžeto. Dabar atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo sistema yra tokia, kad naftos (dyzelino ir benzino) degalų pardavėjai įpareigoti parduoti tam tikrą dalį atsinaujinančių išteklių degalų – šiemet 10 proc., kitais metais bus 13 proc., 2030 m. – 29 proc.
„Valstybė numačiusi tam tikrus skaitiklius žaliesiems tikslams pasiekti. Siūlome biometanui padidinti daugiklį, tada naftos degalų pardavėjai būtų suinteresuoti, kad Lietuvoje būtų daugiau suvartojama biometano, arba jie patys biometaną pigiau pardavinės, nes jiems tai įsiskaitys kaip atsinaujinančių išteklių energijos tikslų transporte tikslų siekimas. Pagal mūsų skaičiavimus, biometano kainą galima būtų atpiginti iki 50 proc. Tai leistų per 3 metus pasiekti norimą proveržį“, – aiškino M. Nagevičius.
Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) duomenimis, keleivių vežėjai dešimtyje šalies miestų jau gali naudotis biodegalų užsipylimo infrastruktūra ir šiuo metu biodegalus naudoja daugiau nei 300 autobusų.
LKVA prezidento Gintaro Nakučio manymu, dėl žaliojo transporto plėtros daug kas priklauso ir nuo savivaldybių politikos. Jis pastebėjo, kad dabar einama ta kryptimi, jog dominuoja elektrinis transportas, o biometanas pamirštamas. Tai irgi stabdo biodegalų plėtrą. LKVA prezidentas įsitikinęs, kad reikalinga degalų įvairovė, nes tai užtikrina didesnį saugumą, ypač kilus grėsmėms. Tai akivaizdžiai demonstruoja Ukrainos karo patirtis. Todėl, keleivių vežėjų nuomone, neturėtų būti liaupsinamas tik elektra varomas transportas, reikėtų rasti balansą tarp elektra, biometanu ir sintetiniais degalais varomų transporto priemonių panaudojimo.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 27 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.