Dėl karo trūkinėja maisto tiekimo grandinės

Kai Artimuosiuose Rytuose vyksta karas, tai paveikia praktiškai visus ūkininkus visame pasaulyje. Portalo „Agrarheute“ apžvalgininkas Peteris Laufamnnas karo pasekmes ūkininkams skirsto į tris grupes: energijos ir trąšų kainos, kurios vienodai veikia visus, importas į karo veiksmų apimtą regioną ir eksportas iš šio regiono.

Energetika ir grūdų džiovinimas

Jungtinės Tautos praneša, kad bet kokia laivyba šiuo sąsiauriu sustojo, ir skelbia, kurių prekių pervežimus tai paveikė labiausiai.

Pirmiausia dėl to kyla energijos kainos, kadangi maždaug 20 proc. pasaulinės naftos prekybos vyksta per Hormūzo sąsiaurį. Sąsiaurio faktinis uždarymas gerokai padidino „Brent“ naftos ir dyzelino kainas, o tai reiškia, kad gryno kuro kainos žemės ūkyje visame pasaulyje išaugo.

Prie to prisideda ir kiti nuo energijos kainų priklausantys veiksniai: pavyzdžiui, derliaus džiovinimo išlaidos. Dėl karo veiksmų dyzelino ir dažnu atveju benzino kainos padidėjo maždaug 15–30 proc., tad ir grūdų džiovinimo išlaidos didėja panašiai, o kartais net labiau, jei sunaudojamo kuro kiekis yra didelis. Paprastai grūdams džiovinti reikia 0,5–1,0 litro šilumos perdavimo (termo) alyvos arba dyzelino kiekvienam drėgmės pašalinimo procentiniam punktui iš vienos tonos grūdų.

Trąšų brangymetis

Žinoma, trąšų kainoms įtakos turi ir kylančios energijos kainos. Pirma, dėl padidėjusių gamybos sąnaudų, antra, dėl to, kad Hormūzo sąsiauris tampa nesaugus laivybai ir pervežimai sustojo.

Maždaug 25–30 proc. pasaulyje parduodamų azoto trąšų, daugiausia karbamido arba amoniako ir didelio kiekio SGD, gabenama per Hormūzą, todėl Iranas, Kataras, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai dabar iš dalies yra nepasiekiami kaip eksporto centrai.

Siera, naftos ir dujų perdirbimo šalutinis produktas bei fosfatinės trąšos iš šio regiono taip pat tampa vis retesnės ir brangesnės, o tai savo ruožtu didina fosforo ir sieros turinčių trąšų gamybos sąnaudas visame pasaulyje.

Pagrindinių trąšų produktų kainų pavyzdys: karbamido kainos dėl karo Artimuosiuose Rytuose kovo 5 d. pakilo iki 590 USD už toną, tai yra virš 90 USD už toną daugiau nei savaitę anksčiau.

Domino efektas

Ne tik ūkininkai jaučia mažėjančią pelno maržą. Ten, kur trūksta pinigų, galima investuoti mažiau. Tai taip pat sukuria domino efektą: jei konfliktas tęsis, skurdesnių regionų ūkininkai galės sau leisti mažiau trąšų, sumažinti jų naudojimą ir rizikuoti mažesniu derliumi, o tai vidutinės trukmės laikotarpiu padidins pasaulines grūdų ir aliejinių sėklų kainas.

Istoriškai kylančios maisto kainos koreliuoja su padidėjusia nepakankama mityba ir politiniu nestabilumu – scenarijumi, kurio vėl baiminamasi. Čia verta prisiminti, jog ne tik korumpuoti režimai, bet ir maisto trūkumas bei smarkiai kylančios maisto kainos buvo pagrindiniai politinių krizių ir masinių protestų katalizatoriai per Arabų pavasarį 2010 ir 2011 m. O ir prieškariniai protestai tame pačiame Irane kilo dėl visuotinio maisto brangimo.

Energijos ir trąšų kainų šokas skatina grūdų kainų kilimą ateities sandorių biržose, o rinkos analitikai kviečius laiko vienu iš pagrindinių išaugusių naftos kainų naudos gavėjų. JAV ūkininkai jau skelbia, jog pereis nuo kukurūzų prie kitų pasėlių, jeigu sodinimui skirtos trąšos išliks tokios brangios. Didesnės energijos kainos taip pat palaiko aukštą sojų aliejaus ir kitų augalinių aliejų kainą. Taip pat nereikėtų pamiršti didesnių gyvulininkystės produkcijos sąnaudų.

Kaip reaguoja europiečiai

„Išpuolis prieš Iraną atvėrė Pandoros skrynią“, – „Irish Independent“ sakė Airijos žemės ūkio ministras Martinas Heydonas, perspėdamas, kad trąšų kainų šuolis gali smogti blogiausiu metų laiku – sėjos sezono metu.

M. Heydonas neatmetė vyriausybės paramos paketų ūkiams ir maisto gamintojams, tačiau teigė, kad apie tai dar per anksti kalbėti.

Prekybos sutrikimai kelia nerimą ir Italijoje, kur didžiausia ūkininkų lobistų grupė „Coldiretti“ perspėjo, kad „su karu, kuriame dalyvauja Iranas, susiję prekybos kelių sutrikimai jau daro didelę žalą eksportui“.

„Didžiausią susirūpinimą kelia Artimųjų Rytų rinkos, kur bendra Italijos žemės ūkio maisto produktų eksporto vertė viršija 2 mlrd. eurų“, – pranešė minėti lobistai, pridurdami, jog ypatingą susirūpinimą kelia greitai gendantys produktai, tokie kaip vaisiai, daržovės ar gėlės.

„Jūrų eismas Persijos įlankoje sustojo gėlių eksporto sezono įkarštyje“, – pridūrė „Coldiretti“.

Tuo tarpu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė, kad Vengrija atnaujins degalų kainų viršutines ribas, „kad apsaugotų vengrų šeimas, vengrų verslininkus ir vengrų ūkininkus“ nuo to, ką jis pavadino „tarptautiniu naftos kainų sprogimu“.

Importas ir eksportas

Atsižvelgiant į prekybos kelių sutrikimus, vien tik maisto prekių pervežimas tampa ne tik brangus, bet kartais ir neįmanomas, o krovininiai laivai negali be rizikos plaukti su mėsa, grūdais ar kitomis prekėmis.

Pavyzdžiui, Kataras 90 proc. priklauso nuo maisto produktų importo. Ši priklausomybė paveikia ne tik prabangos prekes: Persijos įlankos šalys 95 proc. savo poreikių patenkina per sojų importą, 91 proc. – per ​​augalinių aliejų, o 89 proc. – per ​​kukurūzų įvežimą. Cukrus taip pat daugiausia atvežamas laivais, dalis jo perdirbama Persijos įlankoje, o vėliau eksportuojama į Afriką ir kitus regionus.

Su karu susiję eismo kamščiai taip pat veikia gamintojus. Kviečius daugiausia tiekia Kanada, ES, Australija, Rusija ir Ukraina. Kukurūzai į Persijos įlankos regioną daugiausia atkeliauja iš Argentinos, Brazilijos ir JAV. Pagrindiniai mėsos tiekėjai yra Brazilija, JAV ir Prancūzija, o jautienos ir avienos tiekimo atveju taip pat svarbios išlieka Australija ir Naujoji Zelandija. Naujosios Zelandijos ūkininkai yra ypač priklausomi nuo avienos ir pieno miltelių eksporto į Persijos įlankos regioną, o analitikai taip pat perspėja apie spūstis ir vėlavimus šaldytų produktų eksporte.

Ryžiai atvežami iš Indijos, o karas pirmiausia veikia ryžių eksporto grandinę į Iraną ir Persijos įlankos šalis: pranešama, kad apie 400 000 tonų ryžių „įstrigę“ uostuose arba jūroje, o krovinių gabenimo išlaidos išaugo daugiau nei dvigubai – nuo ​​1 800 USD iki beveik 3 800 USD už konteinerį. Tuo pačiu metu ryžių augintojai susiduria su mažėjančiomis gamintojų kainomis šalies viduje.

Pagalbos organizacija „Duona pasauliui“ krizę pakomentavo taip: „Dabartinė situacija primena Rusijos išpuolio prieš Ukrainą pasekmes. Jau tada tapo aišku, kokia pažeidžiama yra globalizuota maisto sistema, kuri labai priklauso nuo iškastinio kuro ir importo. Ji net ir nedalyvaujančias šalis kankina badu“.

Socialinės pasekmės

Jungtinės Tautos akcentuoja, jog šis karas atneša itin skaudžias socialines ir ekonomines pasekmes besivystančioms ekonomikoms: daugelis besivystančių šalių jau susiduria su didele skolų aptarnavimo našta, ribota fiskaline erdve ir ribotomis galimybėmis gauti finansavimą.

Atsižvelgiant į tai, didėjančios energijos, transporto ir maisto kainos gali apsunkinti viešuosius finansus ir padidinti spaudimą namų ūkių biudžetams, o tai didina ekonominę ir socialinę naštą bei gerokai apsunkina tvaraus vystymosi siekį, ypač ekonomikose, kurios labai priklauso nuo importuojamos energijos, trąšų ir pagrindinių maisto produktų.

Parengė Ričardas Čekutis