Dėl karščių ir mažesnės vėjo gamybos vidutinė elektros kaina birželį augo 14 proc.

Birželio vidutinė kaina Lietuvoje augo iki 94 eurų už megavatvalandę. Latvijoje elektra kainavo 92 eurus, Estijoje – 64 eurus, Lenkijoje – 114 eurų.

„Augantis poreikis vėsintis reikšmingai augina elektros suvartojimą, dėl aukštų temperatūrų gali būti ribojamas branduolinių ir kitų elektrinių darbas, taip pat mažėja tarpsisteminiai pralaidumai. Šios priežastys darė daugiausia įtakos, kad elektros kainos birželį augo visoje Europoje, išskyrus jos šiaurę. Lietuvoje didžiausi karščiai fiksuoti mėnesio pabaigoje, jų metu teko riboti „NordBalt“ jungtį, o dėl išaugusios paklausos ir kainos veikė Elektrėnų kompleksas“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Anot jo, dėl karštų orų mėnesio pabaigoje sumenko vėjo gamyba – palyginti su geguže, ji sumažėjo beveik perpus ir buvo mažiausia nuo 2025 metų rugpjūčio, o ją kompensavo išaugusi saulės gamyba – pirmą kartą šiemet ji pralenkė vėją.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1022 gigavatvalandes (GWh) – 4 proc. daugiau nei gegužę. Buvo pagaminta 886 GWh elektros – 6 proc. mažiau. Vietos elektrinės užtikrino 87 proc. šalies poreikio.

Preliminariais duomenimis, saulės elektrinės gamino daugiausia (48 proc. visos gamybos) – jų gamyba augo maždaug trečdaliu iki 422 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 40 proc. iki 249 GWh (28 proc.), šiluminių – siekė 93 GWh, hidroelektrinių – 67 GWh, o kitų elektrinių – 55 GWh.

Bendras importas didėjo 18 proc. iki 437 GWh: iš Latvijos – 48 proc., iš Švedijos – 44 proc., iš Lenkijos – 7 procentus.

Eksportas sumažėjo 8 proc. iki 300 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Švediją – 44 proc., 30 proc. – į Lenkiją, o likę 26 proc. – į Latviją.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.