Dėl kreditų „dega raudona lemputė“

Paskolos krizės atveju

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pristatė naują finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti ir biologiniam turtui įsigyti“, pagal kurią numatyta teikti dvi paskolų rūšis – lengvatines paskolas patyrus žalą dėl stichinių meteorologinių reiškinių ar susidūrus su laikinais sunkumus dėl rinkos kainų svyravimo ir paskolas tiems subjektams, kurie neturi galimybių gauti finansavimo rinkoje. Šiuo atveju vienas paskolos gavėjas galės gauti iki 500 tūkst. Eur, o pirmuoju – iki 250 tūkst. Eur. Lengvatinių paskolų palūkanos sieks nuo 2 iki 3 proc.

ŽŪM nurodo, kad šiai naujai priemonei numatoma skirti 40 mln. Eur iš kitų finansinių priemonių grįžusių ir grįšiančių lėšų bei sukauptų pajamų. Iš jų 15 mln. Eur būtų skirta tokiu atveju, kai ūkio subjektai negauna paskolų finansų įstaigose, o 25 mln. Eur – nukentėjusiesiems nuo stichinių meteorologinių reiškinių ar patiriantiesiems laikinų likvidumo problemų.

Paskolas tiesiogiai teiks nacionalinis plėtros bankas ILTE ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui. Paskolos gali būti teikiamos tiems ūkiams, kurie užsiima pirmine žemės ūkio produktų arba akvakultūros gamyba ir savo pagamintų žemės ūkio arba akvakultūros produktų perdirbimu bei iš jų pagamintų produktų realizavimu. Taip pat ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie užsiima žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba.

Reikia greitai ir lengvai

Ūkininkų atstovai piktinasi, jog ši priemonė labai vėluoja, juolab kad ne visi ūkiai, ypač didesni, ja galės pasinaudoti, nes ji yra apribota de minimis valstybės pagalbos „lubomis“. De minimis pagalba – nedidelės vertės valstybės parama, kuriai netaikomas reikalavimas ją suderinti su Europos Komisija (EK).

„Reikia greitų, paprastų ir efektyvių būdų ūkininkams pasiskolinti lėšų“, – tokį raginimą Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) nariai kovo pirmoje pusėje išsakė premjerei Ingai Ruginienei.

LŪS atstovai konstatavo, kad šiuo metu visi pagrindiniai Lietuvos žemės ūkio sektoriai susiduria su rimtais iššūkiais, todėl ši situacija yra išskirtinė. Paprastai kriziniai laikotarpiai skirtinguose žemės ūkio sektoriuose nesutapdavo.

„Su didžiuliu nerimu ūkininkai pasitinka šį pavasarį, nes kyla reali grėsmė, kad dėl prastų 2025 m. finansinių rezultatų, trūkstant apyvartinių lėšų ir esant dideliems sunkumams pasiskolinti, bus nepakankamai pasirūpinta šių metų derliumi. Dėl to derlius gali būti menkas, o tai dar labiau pagilins krizę.

Ūkininkams nieko gero nežada ir geopolitinė situacija, kurią Europos Sąjungos, o juo labiau Lietuvos politikai, gali paveikti tik labai ribotai. Tačiau situaciją žemės ūkyje galima švelninti bent jau nedidinant mokestinės naštos ir nepriimant naujų žemės ūkio veiklą apsunkinančių politinių sprendimų, kurie didina žemės ūkio produkcijos savikainą“, – Į Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų komitetą ir ŽŪM kreipėsi Lietuvos ūkininkų organizacija.

Daro tai, ką gali

ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė „Ūkininko patarėjui“ akcentavo, kad žemės ūkio veiklą vykdantiems subjektams de minimis pagalba negali viršyti 50 tūkst. Eur per 3 m. laikotarpį. Tai yra visokia forma gauta nereikšminga pagalba pagal de minimis reglamentavimą.

ŽŪM atstovė sutiko, kad tokie rėmai susiaurina lengvatinių paskolų gavėjų ratą, ir kartu patikino, jog ŽŪM daro tai, ką gali. „Tai suprantame, bet kitos galimybės kol kas nėra, nes valstybės pagalbą reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia galimybės teikti paskolas apyvartinėms lėšoms, kurios skirtos einamiesiems kaštams pasidengti. Valstybė narė savo nuožiūra gali skirti nedidelę pagalbą, kuriai nereikia specialaus EK leidimo, nes tokia suma neiškraipo konkurencijos“, – teigė R. Mininienė.

ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė svarstė, kad jeigu nauja finansine priemone nepasinaudos dideli ūkiai, kurie galbūt jau bus išnaudoję nustatytą valstybės nereikšmingos pagalbos sumą, galbūt ja susidomės mažesni ar vidutiniai ūkiai.

„Kiekvienas atvejis yra individualus. Ką tik nagrinėjome situaciją, kai nukentėjęs žmogus klausė, ar galėtų gauti valstybės pagalbą. Pasižiūrėjus paaiškėjo, kad jis tokios pagalbos nė cento nėra gavęs, tad galės kreiptis paskolos. Ir ji nebus tik 50 tūkst. Eur, nes tokia suma yra perskaičiuotas subsidijų ekvivalentas. Tie, kurie neišnaudojo de minimis limito, galės kreiptis ir gauti paskolas. Mes tikimės, kad bus sukurta skaičiuoklė, ir ūkininkai patys galės pasiskaičiuoti ir pamatyti, ar jie gali prašyti paskolos, ar ne“, – aiškino ŪP pašnekovė.

„Dega raudona lemputė“

LŪS prezidiumo nario, „Ažytėnų“ žemės ūkio bendrovės vadovo ir ūkininko Šarūno Šiušės nuomonė vienareikšmiška – žemdirbių finansavimo srityje „dega raudona lemputė“. „Vyriausybei labai aiškiai išsakėme, kad kriziniais laikais ūkininkams reikia greitai padėti apyvartinėmis lėšomis. Jeigu būtų normaliai išvystyta kreditavimo sistema, tada ir pačiai valstybei būtų mažesnė našta. Galbūt čia galėtų pasitarnauti ILTE su atskiru žemės ūkio kreditavimo biudžetu ir aiškia perspektyva, kad, atsidūrus krizinėse situacijose, ūkininkai galėtų gauti palankų kreditavimą“, – svarstė LŪS atstovas.

Anot Š. Šiušės, nauja pagalbos priemonė stipriai vėluoja, nes jau dabar reikia pirkti brangias trąšas, augalų apsaugos priemones, pabrangusius degalus. Juolab kad ji toli gražu neišspręs dabar opių finansavimo problemų – dėl nereikšmingos pagalbos limito daug kas paskolų negaus. „Ūkininkai bus priversti imti prekinius kreditus, kurių palūkanos siekia nuo 12 iki 15 proc. Todėl rudenį bus dar gilesnė krizė“, – perspėjo ŪP pašnekovas.

Reikalingas kaip lietus

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP teigė nuodugniai dar neįsigilinęs į ŽŪM pristatytą finansavimo priemonę, pagal kurią nacionalinis plėtros bankas ILTE teiks paskolas žemės ūkiui. Jo manymu, reikėtų ieškoti būdų, kad žemės ūkio kreditavimas nebūtų įspraustas į de minimis rėmus.

„Aišku viena – žemdirbiams verkiant reikia kreditų. Daugelis ūkių kalba, jog stokoja apyvartinių lėšų. Skundžiasi ir grūdininkai, ir pieno gamintojai, nes žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos yra kritusios. Bėdoja ir sodininkai, kurie turėjo mažesnį derlių, o šią žiemą galėjo nušalti sodai, nes daugiausia medelių yra atvežta iš piečiau esančių šalių. Sodininkai pastebi, kad apšalo obelų, vyšnių, trešnių, kriaušių šakos. Taigi kreditavimas apyvartinėms lėšoms dabar visiems reikalingas, taip pat kaip ir lietus“, – konstatavo J. Sviderskis.

Prašo atsigręžti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. kovo 31 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.