Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Dėl taupumo su maistu „suvalgomos“ ir pakuotės

2017/03/09


Vis dažniau prieš kraudami prekes į krepšelį pasidomime jų sudėtimi, kilmės šalimi, tačiau praleidžiame bene svarbiausią maisto kokybės aspektą – pakuotę, nors pastebime, kad skirtinguose induose ar pakuotėse laikomas maistas įgyja visai kitą skonį. Kaip ir maisto produktai, pakuotės turi konkretų galiojimo laiką, naudojimo būdą, o, nesilaikant nurodytų rekomendacijų, jų kenksmingos sudedamosios dalys įsiskverbia į maistą, taip pat ir į mūsų organizmą, pamažu jį nuodydamos.

Po didinamuoju stiklu plastikas Tai, kad produktų kokybei didelę įtaką daro pakuotės ir jų medžiagos, neabejoja Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Cheminių tyrimų skyriaus Ne maisto medžiagų ir gaminių tyrimų poskyrio vedėja Dalia Uksienė. Jos teigimu, šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas plastiko gaminiams, mat būtent iš jų išsiskiria daugiausia cheminių medžiagų. „Tinkamos pakuotės parinkimas maisto produktams pakuoti nėra tik retorinis klausimas. Juk į plastiko sudėtį įeina ne tik bazinis polimeras, bet ir mažos molekulinės masės medžiagos: monomerai, iniciatoriai, stabilizatoriai bei tiksliniai priedai plastifikatoriai, užpildai, dažikliai. Maistui ilgai liečiantis su pakuote, minėtos medžiagos patenka į maistą, o kartu ir organizmą. Blogiausia tai, kad jos kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, yra toksiškos ir patvarios, ardo endokrininę sistemą, gali sukelti kepenų, inkstų ligas. Pavyzdžiui, mechaninės dalelės lengviau pasišalina, o štai, ilgai naudojant nekokybiškas pakuotes, tirpi medžiaga gali įsiskverbti į kraują ir organus“, – aiškina chemikė ir priduria, kad kol kas neįmanoma sukurti pakuočių, neišskiriančių jokių cheminių junginių.

Vokiška kokybė ne visada aukščiausia Tačiau, kad vartotojų sveikata būtų kiek įmanoma apsaugota, Europos Parlamento ir Tarybos, Europos Komisijos bei Lietuvos higienos normos reglamentuose nustatytos leistinos migruojančių medžiagų ribinės vertės, t. y. nustatytas toks medžiagų kiekis, kuris nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar nepriimtinai nepakeistų maisto sudėties arba skonio, kvapo savybių. „Mūsų laboratorija gaminius vertina gana griežtai. Reglamente nurodyta, kad pakuotė neturi keisti skonio ir kvapo savybių, tad jeigu ji keičia, konstatuojame, kad tai netinkamas naudoti produktas. Tačiau esu mačiusi ne vieną ES šalių protokolą, kuriame pakuotė turėjo svarios įtakos maisto pokyčiui, tačiau tai buvo traktuojama kaip norma. Pavyzdžiui, Vokietijoje ištirta pakuotė buvo traktuojama kaip saugi, nepaisant to, kad ji stipriai pakeičia maisto produkto skonį. Lietuvoje tai nebūtų leidžiama. Vis tik kiekviena valstybė gali turėti savo teisės aktus ir jais vadovautis, jeigu jie neprieštarauja bendroms ES nuostatoms, nes šiuo metu nėra bendros tyrimų metodikos“, – tvirtina D. Uksienė. Tam, kad vartotojams į rankas patektų tik saugios pakuotės, dirba gamintojų darbą kontroliuojančios įstaigos, laboratorijos ištiria, ar gaminiai yra saugūs naudoti. Tačiau D. Uksienė pastebi, jog pasitaiko atvejų, kai turguose plastikiniai gaminiai dažnai atsivežami nedideliais kiekiais, todėl jų kokybė gali būti neaiški. Pasak specialistės, jie gali būti nepatikrinti, neturintys reikiamų dokumentų.

Naudoti tik pagal paskirtį Esame taupi tauta, todėl dažnai panaudotų pakuočių neišmetame perdirbti, o buityje išradingai jas pritaikome toliau naudoti. Antai į margarino indelį įsidedame karštus pietus ar supilame karštą šaltieną, į plastikinius butelius pilame sultis ir pan. Tačiau D. Uksienė įspėja, kad net ir saugios pakuotės gali virsti nesaugiomis, jeigu jas naudosime ne pagal paskirtį. „Pavyzdžiui, nusipirkus vandeniui skirtą kibirą jo nereikėtų naudoti ne pagal pas­kirtį. Daug kas mano, kad jeigu tai gera talpykla vandeniui, tai ten galima sultis susipilti, uogas susiberti, raugintus kopūstus užraugti. Tačiau pridėtinių plastiko medžiagų išskyrimas skirtingas, kai jis liečiasi su vandeniu, rūgščiu ar alkoholio turinčiu skysčiu, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į specialiąsias instrukcijas (jeigu jos yra). Pavyzdžiui, jeigu rašoma, kad pakuotė skirta tiesioginiam sąlyčiui su kambario ar žemesnės temperatūros maisto produktais, nereikėtų dėti karštų maisto produktų ar šildyti mikrobangų krosnelėje“, – įspėja D. Uksienė. Pasak specialistės, visi plastiko gaminiai turi atskirą ženklinamą. Jis parodo plastiko gaminių kilmę, o kartu ir naudojimo paskirtį, kurios keisti nerekomenduotina:

  • l PET, arba PETE (1), – polietileno tereftalatas. Šį ženklinimą dažniausiai matome ant gaiviųjų gėrimų, vandens, sulčių, margarino pakuočių. Jų nerekomenduojama naudoti pakartotinai ar į jas pilti karštų gėrimų ar maisto produktų, nes plastikas sensta ir ilgainiui pradeda išskirti toksinus, sunkiuosius metalus. PET, arba PETE, pakuotės turi galiojimo laiką – 1 metai. Vėliau iš plastikų medžiagų migracija į maisto produktus didėja.
  •  HDP, arba HDPE (2), – didelio tankio polietilenas. Nepermatoma pieno, vandens pakuotė.
  •  PVC, arba 3V (3), – polivinilchloridas. Iš jo dažnai gaminama pakavimo plėvelė, aliejaus buteliai. Polivinilchloridas netinkamas naudoti esant sąlyčiui su karštais ir riebiais maisto produktais, nes aukštoje temperatūroje didėja kenksmingų medžiagų migracija, pavyzdžiui, ftalatų, sunkiųjų metalų.
  •  LDPE (4) – mažo tankio polietilenas. Gaminama dauguma plėvelių maistui pakuoti, maišeliai, buteliai.
  •  PP (5) – polipropilenas. Sriubų, sultinių, sirupų, jogurtų pakuotė, tamsinta pakuotė, buteliukai kūdikiams.
  •  PS (6) – polistirenas. Šis plastikas naudojamas vienkartiniams puodeliams, indams išsinešti, plastikiniams stalo įrankiams, kiaušinių dėžutėms gaminti. D. Uksienė įspėja, kad polistirenas netinkamas plastikas karštam maistui laikyti, mat iš polistireno gali išsiskirti stirenas, kuris neigiamai veikia smegenis ir nervų sistemą.
  • Kiti (OTHER) (7) dažniausiai yra polikarbonatas, iš kurio gali išsiskirti bisfenolis A, t. y. medžiaga, imituojanti žmogaus organizmo gaminamo hormono estrogeno veiklą ir iškreipianti į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją. Jis skatina vėžio atsiradimą, įrodyta, kad gali sukelti įvairius genetinius pakitimus, „klaidas“ chromosomų grandinėje, sukeliančias persileidimus. Pasak D. Uksienės, bisfenolio normos yra griežtai mažinamos, o dabartinis medžiagų migracijos kiekis leistinas, nedarantis poveikio sveikatai.

Iš polikarbonato gaminami buteliukai kūdikių maistui, didelės talpos plastikiniai buteliai. Pastebėjus ženklą „be BPA“, atkreiptinas dėmesys, kad pakuotė pagaminta be bisfenolio A. Pasak NVSPL specialistės D. Uksienės, saugiausia maistui naudoti HDPE (2), LDPE (4) ir PP (5) plastikus, mat paprastai į juos nededama kenksmingų priedų, o deginant susidaro mažiau dioksinų, jie lengviau perdirbami.

Keramika, stiklas ar popierius? D. Uksienė akcentuoja, kad keramikos gaminiai gana saugūs, tačiau juos naudojant būtina atkreipti dėmesį ar jie skirti maistui, ar kaip dekoracija. „Jeigu tai suvenyrinis puodelis ar lėkštutė, jiems nekeliami tokie pat aukšti reikalavimai, kaip tiems, kurie liečiasi su maistu. Kitaip tariant, gaminių, skirtų liestis su maistu, dažai, dekoras yra patikrinti ir saugūs, o dekoracijai skirtų daiktų geriau nenaudoti“, – pataria specialistė ir priduria, kad šiuo metu iš keramikos gana dažnai nustatoma švino ir kadmio migracija. Jos teigimu, maistui geriausiai tinka glazūruota keramika. Kaip vieną ekologiškiausių medžiagų žmonės nuo seno maistui pakuoti naudojo popierių. Tačiau specialistė ragina neapsigauti, nes ne bet koks popierius tam tinkamas. „Gaminant popierių taip pat panaudojama nemažai chemijos, tad jeigu jis nėra skirtas maistui pakuoti (pavyzdžiui, laikraštis ar spalvotas popierius), geriau jo nenaudoti, o pirkti tą, kurio paskirtis būtent tokia“, – pataria D. Uksienė. Kaip pačią geriausią medžiagą maistui laikyti specialistė išskiria stiklą, mat tai pati inertiškiausia medžiaga, apsauganti maistą nuo aplinkos poveikio, be to, stiklas maisto produktams nesuteikia neigiamų savybių.

Lietuvoje kuriamos ateities pakuotės Europos gyventojas per metus vidutiniškai išmeta beveik 160 kg pakuočių, iš kurių 19 proc. sudaro plastikas. Lietuva vis dar atsilieka nuo ES rekomenduojamo atliekų perdirbimo lygio (60 proc.). Iš neatsinaujinančių šaltinių gauti, gamtoje neirūs plastikai dažniausiai naudojami ir maisto pakuočių gamybai. Pakuotes būtina perdirbti, tačiau tai ne visada racionalu, nes bene pusę maisto pakuočių atliekų masės sudaro maisto likučiai. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai siūlo pakuotes iš karto gaminti tokias, kurios, išmestos kartu su maistu, suirtų pačios ir dar galėtų tapti trąša. KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros mokslininkų komanda tiria tokių pakuočių gamybos technologijų galimybes: siūloma jas gaminti iš celiuliozės darinių. Beje, tyrėjai siūlo dar vieną inovaciją – papildžius pakuotes aktyviomis medžiagomis, jos padeda maistą ilgiau išlaikyti šviežią, pasižymintį antioksidacinėmis ar antibakterinėmis savybėmis. Mokslo grupės narė, KTU chemijos inžinerijos krypties doktorantė Vesta Navikaitė-Šnipaitienė išbandė įvairių eterinių aliejų tinkamumą veikliosioms pakuotėms. „Gvazdikėlių eterinio aliejaus komponentai efektyviai „suriša“ laisvuosius radikalus, todėl šis aliejus tinkamas antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčioms pakuotėms kurti. Dėl pakuotės antioksidacinio poveikio maistas ilgiau išlieka šviežias, tačiau tokios pakuotės neturi efektyvaus antimikrobinio poveikio“, – teigia jaunoji mokslininkė. „Kad sukurtume antimikrobinį poveikį, celiuliozės pagrindo pakuotę papildėme sidabro jonų turinčiomis dalelėmis. Pasiekėme ir netikėtų rezultatų – sidabro jonų turinčios dalelės padidino plėvelių tampros modulį, jos tapo stipresnės“, – teigia KTU tyrėjas Paulius Pavelas Danilovas ir priduria, kad sidabru papildyta plėvelė neleidžia augti mikroorganizmams, o jos antibakterinės savybės išlieka ilgą laiką. Pasak mokslininko, gaminti maisto pakuotes iš celiuliozės darinių – nemenkas iššūkis. Maisto pakuotės gaminamos terminiu būdu, o šie celiuliozės dariniai nėra termoplastiški. Tad reikia ją papildyti tam tikrais priedais, atkreipiant dėmesį į jų toksiškumą. „Visi priedai turi būti saugūs, nes pakuotė liečiasi su maistu. Džiaugiamės atradę galimybę tai išspręsti“, – teigia mokslininkas. Modifikuotos celiuliozės pakuotė gamtoje suyra maždaug po dvejų metų. Jos gamyba buvo praktiškai išbandyta maistines pakuotes gaminančioje Lietuvos įmonėje. Ateityje siekiama tokias bioskaidžias pakuotes išleisti į rinką, tokiu būdu šiuo metu esamas iš sintetinių plastikų pagamintas nebioskaidžias maisto plėveles ir indelius pakeičiant gamtoje suyrančiomis ekologiškomis pakuotėmis.

KTU informacija

Ruošiant maistą dažniausiai renkamės medines arba plastikinės menteles. Ant plastikinių mentelių rankenos dažnai nurodoma temperatūra, kurioje jas galima naudoti. Kadangi keptuvėje kepant, troškinant maistą išsilaiko aukšta, daugiau kaip 100 °C temperatūra, todėl dažniausiai ant jų ir yra nurodoma – 200–240 °C. Tačiau pasitaiko atvejų, kai ant mentelių užrašoma vos 100 °C temperatūra, todėl jomis jokiu būdu nepatariama maišyti maisto, esančio keptuvėje, nes jos paprasčiausiai išsilydo. Jomis patariama maišyti tik verdantį vandenį puode. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiam žmogui per parą leistina aliuminio norma – 1 mg/kg. Reaguodamas su deguonimi aliuminis pasidengia oksido plėvele, kuri saugo jį nuo tolesnio oksidavimosi. Tačiau daug kam kyla klausimas, ar aliuminio folija ir aliumininiai puodai visada yra saugūs? NVSPL specialistės D. Uksienės teigimu, aliuminis aktyviai reaguoja su rūgštimi, esančia maisto produktuose, todėl aliuminio folija saugi, jeigu joje nėra pridedama rūgščių produktų, pavyzdžiui citrinų. Aliumininiuose puoduose taip pat patariama virti tik nerūgščius produktus, pavyzdžiui, bulves, burokėlius, morkas ir kt., tačiau išvirto maisto puode laikyti nerekomenduojama. Visų į rinką patenkančių produktų ištirti šalies laboratorijos neturi galimybės, todėl įsigijus nekokybišką gaminį specialistai ragina jį sugrąžinti į parduotuvę. Gana dažnai nusipirkus naują virdulį tenka pastebėti, kad jame verdantis vanduo įgauna specifinį plastmasės skonį ir kvapą. Tai, pasak specialistų, yra pirmasis ženklas, kad gaminys nesaugus, o plastiko sudėtinės medžiagos jau migravo į vandenį, todėl neverta jo šveisti ar jį valyti soda, citrinų rūgštimi, mat tai nepadės.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...