Dešimtmečius gyvuojantis „traktorinis verslas“ – nepažabojamas?

Sukėlė įtarimų

Lietuvos žemės ūkio technikos rinka vertinama 1,4 mlrd. Eur ir yra stabili. Per pastaruosius 5 metus – nuo 2020 m. – ji augo 5,1 proc. Šis augimas apima ir naudotą techniką, ypač atsižvelgiant į Europos tendencijas. Jos rodo, kad prekybos naudota žemės ūkio technika apimtys Europoje ir Lietuvoje nuolat didėja, nepaisant naujos technikos rinkos susitraukimo. Anot rinkos ekspertų, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės vis dažniau renkasi naudotą techniką dėl didėjančių žemės ūkio gamybos sąnaudų ir bankų palūkanų normų.

„Interneto skelbimų puslapiuose dairiausi naudoto traktoriaus. Akis užkliuvo už vieno skelbimo, kuriame buvo siūloma įsigyti 8 metų traktorių, kuris atrodė beveik kaip naujas. Paskambinus pardavėjui, šis paaiškino, kad iš tikrųjų traktorius laukuose yra dirbęs labai mažai, esą pirko sūnus, bet išvažiavo dirbti į užsienį, o traktorius taip ir liko jo – tėvo – ūkyje. Tik jis jo nenaudojo, nes turi savų traktorių. Toks paaiškinimas man sukėlė įvairių abejonių, juolab kad pardavėjas prasitarė, jog sūnus traktorių pirko pasinaudojęs ES parama“, – ŪP pasakojo vienas ūkininkas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

Ir bendrovės, ir ūkininkai?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius nebuvo linkęs sutikti su prielaidomis, kad bandymai verstis „traktorių verslu“ yra būdingi tik ūkininkams. Jis teigė turįs įtarimų, kad taip galėjo daryti ir kai kurios žemės ūkio bendrovės, nes šios, pasak ŪP pašnekovo, yra kur kas labiau finansiškai pajėgesnės tai daryti. „Gauti paramą įsigyti žemės ūkio techniką daugiau galimybių turėjo tie, kas vystė prioritetines šakas, pavyzdžiui, gyvulininkystę, nes už tai gaudavo papildomų vertinimo balų. Tokių gyvybingų ūkininkų ūkių, kurie sėkmingai vystytų keletą ūkio šakų ir galėtų pasinaudoti ES parama, nėra daug. Juridiniai asmenys – žemės ūkio bendrovės – turėjo daugiau finansinių galimybių traktorius keisti ne tuomet, kai šie jau toliau nebetinkami naudoti, o tuomet, kai baigiasi nustatytas kontrolės terminas. Apie tai esu girdėjęs“, – prisipažino R. Juknevičius.

LŪS pirmininkas aiškino, kad jam nėra žinoma, kad kažkas iš LŪS narių verstųsti tokiu „traktorių verslu“, nors tikino, jog apie kiekvieną ūkininką, kuris priklauso LŪS, visko žinoti jis ir negalįs.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis ŪP teigė abejojantis, ar žemės ūkio bendrovės galėjo būti įsitraukusios į „traktorių verslą“, nors garantuoti už visas negalįs. Taip pat neneigė, kad verstis „traktorių verslu“ Lietuvoje buvo gana palankios sąlygos, nes nei žemdirbių atstovai, nei savivaldybių administracijų žemės ūkio skyrių specialistai ne tik nedalyvauja tiesiogiai skirstant paramą, bet net ir kaip stebėtojai. Nors būtent jie geriausiai žino, kas iš tikrųjų ūkininkauja, o kas tik dedasi ūkininku – „paraminį“ traktorių laiko daržinėje, o pats dirba kur nors užsienyje. „Kiek prašėme, kad paramos skirstymo procese dalyvautų ir žemdirbių atstovai, bet kol kas mūsų niekas negirdi“, – pastebėjo LŽŪBA generalinis direktorius.

Parama – tik naujai

UAB „Agrobond“ generalinis direktorius Valdemaras Jacikas aiškino, kad „traktorių verslo“ tendencijos kiek ryškesnės buvo anksčiau, kai plačiau buvo remiamas naudotos technikos įsigijimas. Tuomet buvo galimybė gauti ES paramą net ir traktoriui, kuris nebūtinai turėjo būti atvežtas iš kitos šalies – jį buvo galima įsigyti ir Lietuvoje, pasinaudojus ES parama, net jei jis buvo naudotas. Pasibaigus penkerių metų kontrolės laikotarpiui, ūkis nusprendė jį parduoti ir dar kartą įsigyti naują, vėl pasinaudodamas ES parama.

„Dabar tokių atvejų jau negirdėti“, – tvirtino jis ir aiškino, kad jie prekiauja tik nauja žemės ūkio technika, todėl tiesiogiai susidurti su tokiais atvejais tiesiog neturi galimybių.

„Aš jau neprisimenu, kas iš politikų buvo sugalvojęs remti naudotos technikos įsigijimą, bet aišku, kad nelabai susigaudantis situacijoje. Juk jei remiamos investicijos, tai turi būti remiamos investicijos į naują, o ne į seną techniką. Tada ir jokių interpretacijų, kad už vieną daiktą būtų galima paramą gauti du kartus, nebūtų“, – įsitikinęs V. Jacikas.

UAB „Terra Agro“ direktorius Remigijus Rimavičius, kurio bendrovė taip pat prekiauja žemės ūkio technika, ŪP tvirtino, kad jiems nėra žinomi jokie atvejai, kad kas nors bandytų keletą kartų pasinaudoti ES parama, įsigydamas žemės ūkio techniką. Mat jie Lietuvos rinkoje veikia vos pusantrų metų, be to, prekiauja tik žemės ūkio padargais. „Jie yra „premium“ klasės ir nėra pigūs. Be to, mes neprekiaujame jokia savaeige technika, taip pat neprekiaujame ir naudota. Todėl mums susidurti su „traktorių verslu“ neteko“, – tvirtino R. Rimavičius.

Tačiau UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis neslėpė, kad toks „biznis“, kai už tą pačią techniką paramą jos įsigijimui buvo galima gauti du kartus, anksčiau iš tikrųjų egzistavo ir gali būti, kad vis dar egzistuoja. „Tai labai paprasta – gauna paramą traktoriui įsigyti, praėjus 6–7 m., jį pats parduoda arba jį išperka pardavusi įmonė, ir jis vėl parduodamas kitam ūkininkui, kuris taip pat sulaukė NMA paramos įsigyti šį traktorių. Ir tai daro ne tik stambūs ūkininkai, bet ir kur kas smulkesni bei ne tik jie. Ne paslaptis, kad kol bus teikiama ES parama įsigyti seną, naudotą techniką, tol ši galimybė pakartotinai pasinaudoti ES parama, įsigyjant tą patį traktorių, ir bus“, – tvirtino R. Trainaitis.

Anot jo, apie tai ne kartą buvo kalbėta su ankstesniais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovais, tačiau sprendimų nėra iki šiol. Todėl nenuostabu, kad Lietuva tampa ne tik naudotų lengvųjų automobilių sąvartynu, bet ir senos žemės ūkio technikos sąšlavynu. „Tai labai panašu į senų kibirų pardavimą antrą kartą“, – palygino UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius.

NMA atsakomybė

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 4 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.