Dyzelino kainos mažinimas – atsakingas ir savalaikis sprendimas

„Atsižvelgdami į reikšmingai išaugusias žaliavinės naftos ir degalų kainas pasaulinėse rinkose, kurias lėmė prasidėjęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, parengėme siūlymą sumažinti akcizą dyzeliniam kurui bei žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui kurui.

Manyčiau, tai atsakingas ir savalaikis sprendimas, kurio imtis mus paskatino objektyvios aplinkybės. Šiuo metu mūsų projektas jau Seime ir skubos tvarka turėtų būti priimtas artimiausiu metu.

Skaičiuojame, kad galutinė dyzelinio kuro, taip pat ir žemės ūkio bei žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti apie 0,06 euro už litrą (su PVM).

Siūlome mažinti akcizą tiek įprastam, standartiniu akcizų tarifu apmokestinamam, dyzeliniam kurui, tiek žemės ūkio ir žuvininkystės veikloje naudojamam žymėtam dyzelinui. Įprastam dyzelinui ji mažėtų nuo 500 iki 450 eurų už 1 000 litrų produkto, o žemės ūkiui skirtam dyzelinui – nuo 60 iki 10 eurų. Įvertinus ir akcizo kintamąsias dalis  – CO₂ dedamąją bei saugumo dedamąją – galutinis akcizo tarifas sudarytų 503,60 euro už 1 000 litrų produkto įprastam dyzeliniam kurui ir 35 eurus už 1 000 litrų produkto ūkininkų naudojam žymėtam dyzelinui.

Akcizo dyzelinui mažinimas yra priemonė, kurią galime įgyvendinti nedelsiant, nesukeldami grėsmės valstybės biudžeto tvarumui – būtent iš jo finansuojamos pensijos, mokytojų atlyginimai, krašto apsauga ir kitos svarbiausios viešosios paslaugos.

Atsižvelgiant į tai, siūlome akcizus dyzelinui mažinti tokiu dydžiu, kad valstybės biudžeto netekimai dėl sumažėjusių akcizų pajamų būtų kompensuojami dėl išaugusių degalų kainų padidėjusiomis pridėtinės vertės mokesčio įplaukomis. Todėl bendras poveikis valstybės biudžetui būtų iš esmės neutralus.

Turime būti sąžiningi – negalime visiškai išvengti pasaulinių rinkos kainų pokyčių, tačiau stengiamės juos sušvelninti.

Pagal turimus duomenis dalis valstybių reaguoja panašiai kaip Lietuva, dalis kol kas nesiėmė jokių priemonių, dalis sureagavo gan stipriai. Lietuva renkasi tvaresnį kelią – derinti akcizų korekcijas su tikslinėmis kompensacijomis bei parama tiems, kam jos labiausiai reikia.

Jei situacija rinkose ir ekonomikoje blogės, svarstysime papildomus mechanizmus, kurie padėtų amortizuoti kainų šoką tikslinėms ir pažeidžiamiausioms gyventojų ir verslo grupėms. kaip pavyzdį galiu paminėti, kad artimiausiu metu ILTĖ pasiūlys specialias finansines priemones ūkininkams apyvartinėms lėšoms užtikrinti.“