E. Stonkutė. Ar JAV rinka tampa Europos akligatviu?

ES prekių eksportas per pirmus penkis šių metų mėnesius išaugo 5,2 proc., tačiau Lietuvos – sumažėjo 0,7 proc. Įdomu tai, kad eksportas į JAV per tą patį laikotarpį šoktelėjo net 21,9 proc. Akivaizdu: ES ir toliau laikosi įsikibusi JAV rinkos, nesiimdama rimtų žingsnių diversifikuoti eksporto kryptis. Ar tik nedaro klaidos?

Jau kurį laiką vis daugiau kalbama apie būtinybę diversifikuoti eksporto rinkas, intensyvinti prekybą su esamais partneriais ir ieškoti naujų, bet realūs rezultatai – kuklūs. Tačiau būtent eksportas į JAV šių metų sausio – gegužės mėnesiais augo greičiausiai. Be JAV, sparčiausiai augantis eksportas tuo pačiu laikotarpiu šiemet buvo nukreiptas į Jungtinius Arabų Emyratus (+16 proc.), Ukrainą (+14,3 proc.), Šveicariją (+14 proc.), Alžyrą, Libiją, Argentiną, Taivaną, Izraelį, Japoniją ir Saudo Arabiją. O kur Kanada, Jungtinė Karalystė, Australija – valstybės, kurios dažnai minimos kaip potencialios diversifikacijos kryptys? Deja, eksportas į Kanadą augo vos 1,6 proc., į JK – 0,69 proc., o į Australiją – net sumažėjo 10,3 proc.

Ir kol ES visą dėmesį išskirtinai yra sutelkusi į JAV rinką, pro jos pačios atviras galines duris savo prekes skubiai pristatinėja kitų šalių gamintojai. Per tą patį laikotarpį importas iš Vietnamo augo 22,7 proc., iš Meksikos – 18,1 proc., iš Kanados – 17,3 proc., iš Argentinos – 15 proc., Kinijos – 12,6 proc., Australijos – 11,8 proc. Įdomu, kad importas iš JAV augo tik 3,2 proc. ES taip rizikuoja prarasti ne tik JAV rinką, bet ir savąją.

Jeigu JAV, be palankesnių prekybos susitarimų, įves 30 proc. importo tarifus ES prekėms, galima sakyti, kad rinka bus prarasta dar iki oficialių sprendimų ir dėl farmacijos prekių sektorinių muitų. Be to, ES gamintojai gali svarstyti gamybos perkėlimą į JAV, o tai reikštų mažėjančius pajėgumus ir darbo vietų praradimą Europoje.

Kita grėsmė – auganti konkurencija vidaus rinkoje dėl importo iš šalių su žemesniais darbo kaštais. Su tokia konkurencija vargiai besusitvarkys vietos gamintojai, ypač vietiniai brandžių technologijų pramonės sektoriai. Nors pigesnėmis prekėmis trumpam džiaugtų vartotojus, darbuotojai greitai pajustų lėtėjantį atlyginimų augimą ir mažėjančias pajamas.

Todėl ES turėtų kur kas ryžtingiau kovoti dėl JAV rinkos. JAV vartotojai generuoja apie 30 proc. pasaulio asmeninio vartojimo išlaidų (palyginimui, ES – tik 13,5 proc., Kinijos – 15,1 proc.). Vieno amerikiečio metinės išlaidos yra daugiau nei dvigubai didesnės nei ES piliečio. Tokiai rinkai rasti alternatyvą – beveik neįmanoma.

Be to, JAV vartotojai vidutiniškai toleruoja ne daugiau nei 5 proc. infliacijos augimą. Kadangi infliacija jau kyla, padidėjusių muitų kaštų perkėlimas vartotojui nebus įmanomas, todėl didės spaudimas mažinti kainas visoje tiekimo grandinėje. Iš jos pirmieji „iškristi“ rizikuoja būtent aukštais darbo kaštais pasižymintys ES gamintojai.

Niūri prognozė. Bet gal ji pagaliau pažadins ES imtis esminių sprendimų: stiprinti vidaus rinką, didinti darbo našumą, skatinti inovacijas ir atgaivinti ekonomikos augimo viltį. Tikėkimės.

Dr. Eglė Stonkutė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė