E. Stonkutė. Estijos kelias – galimybė atgaivinti investicijas Lietuvoje?

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. ne finansų įmonių investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą buvo 1 mlrd. eurų mažesnės nei 2023 m. – tai 9,7 proc. mažėjimas. Jei 2023 m. investicijos siekė apie 10,8 mlrd. eurų, tai 2024 m. – jau tik 9,8 mlrd. eurų.

Didžiausią nuosmukį lėmė sumažėjusios investicijos transporto ir saugojimo sektoriuje (–0,8 mlrd. eurų) bei apdirbamosios pramonės įmonėse (–0,8 mlrd. ir –0,2 mlrd. eurų). Šie du sektoriai kartu sukuria apie ketvirtadalį šalies bendrosios pridėtinės vertės, todėl mažėjančios investicijos juose – rimtas įspėjimo signalas.

Per pastarąjį dešimtmetį apdirbamosios pramonės įmonių investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą vidutiniškai augo po 9,4 proc. kasmet, tačiau 2021–2024 m. laikotarpiu augimas sulėtėjo, o 2024 m. šios investicijos sumažėjo 12,4 proc. Transporto sektoriuje investicijos smuko dar labiau – net 32,3 proc.

Šios tendencijos atspindi ir platesnį Europos Sąjungos (ES) verslo investicijų paveikslą. Europos investicijų banko (EIB) tyrimas rodo, kad 2020–2022 m. ES verslo investicijos mažėjo, o nuo 2023 m. pradžios – faktiškai stagnuoja.

Vis dėlto Lietuvos įmonės, palyginti su ES vidurkiu, 2024 m. daugiau investavo į veiklos plėtrą ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą. Apie 18 proc. investicijų buvo skirta žemei, pastatams ir infrastruktūrai (ES vidurkis – 17 proc.), 55 proc. – mašinoms ir įrangai (ES – 48 proc.), 11 proc. – IT ir skaitmeniniams sprendimams (ES – 14 proc.). Tuo tarpu investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (R&D) Lietuvoje buvo apie tris kartus mažesnės nei vidutiniškai ES.

Pagal planus artimiausiu metu didinti veiklos apimtis, Lietuvos įmonės yra tarp aktyviausių ES – tokių ketinimų turi net 41 proc. įmonių (ES vidurkis – 24 proc.). Tačiau skaitmeninių technologijų taikymo srityje vis dar atsiliekame – tik 44 proc. įmonių Lietuvoje naudoja pažangesnes nei vidutinės skaitmenines technologijas (ES – 51 proc.). Įdomu tai, kad dirbtinį intelektą naudoja 44 proc. Lietuvos įmonių – daugiau nei ES vidurkis (37 proc.).

Tačiau investicijų potencialą riboja prieigos prie kapitalo problemos. Jei visoje ES apie 25 proc. įmonių investicijų finansuojama išoriniu finansavimu (bankų paskolomis ar kitais instrumentais), tai Lietuvoje – tik 20 proc. Net 73 proc. investicijų finansuojamos nuosavomis lėšomis.

Nuosavas kapitalas visada yra brangesnis nei skolintas, nes kreditoriai prisiima mažesnę riziką nei akcininkai ir todėl tenkinasi mažesne grąža. Tai reiškia, kad kapitalo kaštai Lietuvoje – didesni nei vidutiniškai ES. Kai kapitalas brangus, įmonės delsia investuoti, o ekonomika praranda pagreitį.

EIB apklausos rodo, kad 2025 m. dar mažiau įmonių planuoja naudotis išoriniais finansavimo šaltiniais. Todėl kapitalo kaštai greičiausiai dar augs. Be to, Lietuvoje tik apie 50 proc. įmonių naudojasi bankų paskolomis, kai ES šis rodiklis siekia 79 proc. Mūsų šalies įmonės patenka tarp dešimties ES valstybių, kuriose prieiga prie išorinio kapitalo kelia daugiausia sunkumų – paskolos per brangios, sumos per mažos, paraiškos dažnai atmetamos.

Net ir Europos Centriniam Bankui sumažinus bazines palūkanų normas iki 2 proc., tai neišsprendžia prieigos prie kapitalo problemos. Todėl, kol šis klausimas rinkoje neišspręstas, kapitalo kaštus galima mažinti taikant reinvestuojamo pelno lengvatas.

Būtent tokiu keliu jau seniai eina Estija, kur investicijos į ilgalaikį turtą nuolat buvo 3–4 proc. punktais didesnės nei Lietuvoje. Ši patirtis rodo, kad skatinant reinvesticijas galima paspartinti ekonomikos augimą ir stiprinti šalies konkurencingumą. Investicijos – tai saugumo, ne tik ekonomikos klausimas. Kol investicijų srautas silpsta, valstybės atsparumas taip pat mažėja.

Investuoti reikia – ir reikia dabar. Ne tik į gynybos pramonę, bet ir į gamybos, transporto, inovacijų bei technologijų sektorius. Kol kas atrodo, kad kosmosas – šalies politinės vizijos ir strategijos – vis dar nesusikalba su žeme, t. y. su realiai investuojančiu ir finansinių išteklių ieškančiu verslu. Politikų užduotis – pagaliau šiuos du pasaulius sujungti.

LPK informacija