E. Stonkutė. Kas laukia aitvarams išskridus?

Pagal šį rodiklį, jei situacija kitose šalyse nesikeis, aplenktume Vokietiją (šiuo metu perskirstančią apie 40,9 proc. BVP) ir priartėtume prie Prancūzijos (45,3 proc. BVP).

Galima būtų svarstyti 2026-uosius paskelbti Didžiosios ekonominės puotos metais. Prognozuojama, kad kitais metais ekonomika augs daugiau nei 3 proc., ir tam nemažą įtaką turės trys „sėkmę nešantys aitvarai“: Europos Sąjungos numatyta išimtis dėl gynybos išlaidų neįtraukimo į biudžeto deficitą, pensijų II pakopos reformos įgyvendinimo pradžia ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) įgyvendinimo pabaiga. Tikėkimės, kad (nepaisant Europos Komisijos jau įžvelgiamų rizikų) visas lėšas pavyks įveiklinti.

Visi šie trys veiksniai papildomai prisidės prie ekonomikos augimo, skatindami viešojo ir privataus sektoriaus vartojimą. Neišvengiamai tai didins ir infliaciją, tačiau šį kartą ne apie tai.

Neramina klausimas – o kas laukia po 2026 m. Didžiosios ekonominės puotos? 2027 m. RRF pinigai bus pasibaigę (galbūt dar liks šiek tiek kitų struktūrinių fondų lėšų), gyventojai greičiausiai jau bus išleidę sukauptus ir iš antrosios pensijų pakopos pasiimtus pinigus (didžiausio šio vartojimo piko tikimasi II ir III 2026 m. ketvirčiais), o gynybos biudžetas pagal 2026–2028 m. valstybės biudžeto planą po truputį mažės (2027 m. – 5,28 proc. BVP, 2028 m. – 5,01 proc. BVP). Naujos 2028–2034 m. ES finansinės perspektyvos lėšų galime tikėtis tik 2029 m.

Akivaizdu – po ateinančių metų puotos mūsų laukia pagirios. Su tuo sutinka ir Valstybės kontrolė, atlikusi Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus vertinimą.

Pagirios pasireikš valdžios sektoriaus skolos augimu nuo 39,9 proc. BVP 2025 m. iki 50,1 proc. BVP 2028 m., ir tai – geriausiu atveju. Valstybės kontrolė prognozuoja spartesnį skolos augimą – 2028 m. ji gali siekti 51 proc. BVP. Palūkanoms už paskolas 2028 m. jau reikės skirti 1,5 mlrd. eurų. Ir kas čia negerai? O gi tai, kad 2029 m. jau nebegalios ES išimties taisyklė dėl gynybos išlaidų neįtraukimo į deficitą. Norint išlaikyti 5 proc. BVP siekiantį gynybos finansavimą, reikės rasti naujų tvarių finansavimo šaltinių. Šis poreikis gali siekti nuo 0,8 iki 1 mlrd. eurų (tai maždaug kaip dvi ar trys šiemet įvykdytos mokesčių reformos). Šios Vyriausybės finansų ministras tikina, kad savo kadencijos metu mokesčių nekeis, tačiau užsimena apie esamų tarifų didinimą.

Kalbant apie gebėjimą racionaliai ir ekonomiškai pagrįstai reformuoti mokesčių sistemą – šių metų reforma palietė keturis mokesčius: GPM, pelno, nekilnojamojo turto ir įvestą naują ne gyvybės draudimo apmokestinimą (vadinamą saugumo įnašą). Ir čia matome nemažai problemų. Pelno mokestis vienu procentiniu punktu didinamas jau antrą kartą per pastaruosius metus. Valstybės kontrolė, svarstant 2026–2028 m. biudžetą Seimo Biudžeto ir finansų komitete, pastebėjo, kad Finansų ministerijos prognozės dėl pelno mokesčio 2026 m. yra pernelyg optimistinės – tikėtina, kad surinkimas bus mažesnis. Nekilnojamojo turto mokesčio taip pat greičiausiai bus surinkta mažiau nei planuota – tiek dėl pačių reformos autorių sprendimų, tiek dėl savivaldybių laviravimo tarp rinkėjų interesų. Tuo tarpu GPM pokyčiai ir ne gyvybės draudimo sutarčių apmokestinimas, panašu, generuos planuotas pajamas.

Žinoma, gyvenime neįmanoma išvengti visų klaidų, tačiau jų sumažinti tikrai padėtų įsiklausymas į mokesčių ekspertų nuomonę. Pavyzdžiui, Europos Komisija šių metų viduryje rekomendavo plėsti mokesčių bazę pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui. Anot „Tax Foundation“, tokie mažiau žalingi mokesčiai yra GPM, vartojimo (PVM) ir nekilnojamojo turto mokesčiai. Nekilnojamojo turto mokesčiai mažiausiai kenkia ekonomikos augimui. O labiausiai jam kenkia – pelno mokesčio didinimas.

Akivaizdu, kad ekspertų nuomonė ir Lietuvos biudžeto dėlionė prasilenkia. Belieka nusiteikti, kad po 2028 m. valstybės finansai gali susidurti su rimtais iššūkiais, kurie leis pajusti gerokai šaltesnį ekonominį vėją.

LPK informacija