Egzotinių grybų augintojai svajoja apie naujas jų rūšis

Kam ir kada kilo idėja auginti grybus?

Šitakių auginimu pradėjome domėtis dar 2019 metais. Prasidėjus karantinui ir sulėtėjus gyvenimo tempui, atsirado galimybė skirti daugiau laiko papildomai veiklai, todėl ryžomės pabandyti juos auginti.

Kokia buvo verslo pradžia? Jei kilo sunkumų, kaip sekėsi tvarkytis?

Skirtingai negu daugelis, pradėjome ne nuo sezoninio auginimo lauke ant įskiepytų rąstelių, o nuo auginimo patalpoje ant specialiai paruoštų briketų su grybiena, kur derlius pjaunamas ištisus metus. Reikėjo laiko, kol pavyko atrasti tinkamiausias sąlygas, kad grybai gerai augtų, būtų gražios prekinės išvaizdos. Konsultuotis Lietuvoje dar nebuvo su kuo, teko pasikliauti informacija, randama internete. Teorija yra viena, o praktika – visai kas kita. Taigi, temperatūros ir drėgmės balanso, tinkamiausio apšvietimo paieškos atėmė laiko. Bet vis gerėjantis rezultatas dar labiau skatino investuoti, augti. Vėliau sodyboje atsirado ir rąstelių. Su jais kur kas paprasčiau, nes didžiausią darbą padaro gamta, bet derlius – tik sezoninis.

Kiek ir kokių grybų dabar auginate?

Auginame ne tik šitakius, bet ir karališkąsias kreivabudes (King Oyster), Liūto karčius. Tačiau šitakiai išlieka populiariausi, todėl jiems skiriame daugiausia dėmesio. Turime sąrašą įvairiausių grybų, kuriuos ketiname pamėginti auginti ateityje.

Kalbant apie kiekius – jie yra patys įvairiausi. Kadangi derlių pjauname maždaug po savaitės, tai ir auginame pagal poreikius. Miško grybų sezono metu savų grybų auginame mažiau, kitais metų laikais – daugiau. Esame lankstūs – užauginame ir pusę kilogramo mūsų nuolatiniam klientui jo šeimos vakarienei, ir keliasdešimt kilogramų maitinimo įstaigai. Turime visas sąlygas auginti ir didesnius kiekius.

Kam ir kaip realizuojate grybus?

Turime nemažą ratą nuolatinių klientų visoje Lietuvoje, kuriems siunčiame produkciją paštomatais, autobusų siuntomis. Daugiausia klientų mus randa per socialinius tinklus, kur informacijos sklaida šiais laikais, ko gero, yra didžiausia. Vietiniams pristatome į namus, susipažįstame, pabendraujame. Mūsų grybais prekiauja ir kelios vietinės parduotuvėlės, bendradarbiaujančios su mūsų krašto ūkininkais. Pasitaikius progai, dalyvaujame ir mugėse. Klientų ratas gana spalvingas – kai kurie šiuos grybus perka todėl, kad jie jiems tiesiog labai skanūs. Grilio sezono metu mėgsta stebinti draugus kulinariniais šedevrais, kur šitakiai yra pagrindinis patiekalo akcentas. Kai kurie reguliariai valgo grybus dėl naudos sveikatai. Šiuos grybus itin pamėgę vyresnio amžiaus klientai. Šitakiai yra lengvai virškinami, juose visiškai nėra toksinų, todėl puikiai tinka įvairių sveikatos problemų turintiems žmonėms. Net tiems, kurie dėl virškinimo bėdų tradicinių miško grybų privalo atsisakyti.

Bendradarbiaujame su keliomis maitinimo įstaigomis, kurioms nuolat tiekiame šviežius grybus.

Ar yra šių grybų paklausa? Ar lietuviai atranda nelietuviškų grybų skonį, savybes?

Šitakis yra rytietiškas grybas, tačiau jo skonis labai primena mūsų miškų karalių baravyką. Mugių metu klientai noriai ragauja mūsų paruoštus grybus ir visi be išimties šitakio skonį prilygina baravykui, todėl labai lengvai įsileidžia į savo virtuvę.

Per dvejus metus šitakiai Lietuvoje išpopuliarėjo žaibiškai. Jei anksčiau reikėdavo įtikinti žmones paragauti, nes lietuviai įsisąmoninę nevalgyti nežinomų grybų, tai dabar apie šitakius jau žino kone visi, vertina ne tik šviežius, bet ir džiovintus. Žino jų naudą sveikatai, vertina skonines savybes. Net miško grybų prisigrybavusios ir prisišaldžiusios žiemai šeimininkės mugių metu nusiperka džiovintų šitakių Kūčių patiekalams, nes, pasak jų, tokio gero kvapo jokie mūsų miško grybai neturi.

Ar Jūsų ūkyje auginami tik grybai?

Turime keletą hektarų juodųjų serbentų. Tačiau ateityje, ko gero, jų nebeauginsime. Kai pradėjome auginti serbentus, tapo akivaizdu, kad visai ne to tikėjomės, siekėme, norėjome – gana nuobodus ir monotoniškas darbas neteikė džiaugsmo. Vis pasvarstydavome, kokia veikla būtų ta, kuria užsiėmus nebesinorėtų ieškoti kažko naujo, kažko kito. Kaip tik sutapo, kad turimame sklype statėme ūkinį pastatą. Gana didelį. Natūraliai ieškojome, kaip jį naudingai išnaudoti. Taip gimė idėja auginti šitakius, kuriems dabar skiriame visą dėmesį ir energiją.

Kokios, Jūsų nuomone, grybų auginimo perspektyvos Lietuvoje?

Ko gero, lietuvio virtuvėje grybai niekada nepakeis bulvių. Bet grybai prie bulvių visada buvo ir bus delikatesas.

Perspektyvos priklauso nuo to, ko tikimasi iš tokio verslo ar veiklos. Jei tikslas –– sukurti imperiją, be eksporto į kitas šalis turbūt būtų sunku ištisus metus realizuoti didelius kiekius grybų. O nedideli ūkiai, kuriuose vertinama ekologija, kur skiriama daug dėmesio kiekvienam besidominčiam produktu, visada ras savo klientų ratą.

Dalios KARPAVIČIENĖS ir Gražvydo SUSLOVIČIAUS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Grybų augintojai Giedrė Staškutė ir Gražvydas Suslovičius, pasitaikius progai, dalyvauja ir mugėse.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.