Kaunas +25,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
Kaunas +25,1 °C Debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025

Dalia KARPAVIČIENĖ
ŪP korespondentė 

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

2025/07/19


Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsivaizduojamus skaičius – 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės turėtų būti dirbama ekologiškai. Šiuo metu Lietuvoje ekologiškai ūkininkauja tik apie 10 proc. ūkininkų. Viešojoje erdvėje kyla klausimų, ar gali ekologinių ūkių mažėjimas padidinti taršą, ar, nesikeičiant žemės ūkio politikai, ekologiniai ūkiai gali tapti visai menka retenybe, o gal – ir visai išnykti?

Tiesa, šiemetiniai pasėlių deklaravimo rezultatai kiek nudžiugino – ekologiniai ūkiai (įskaitant pereinančius į ekologinį ūkininkavimą) deklaravo apie 274,4 tūkst. ha, t. y. net 32,6 tūkst. ha daugiau nei 2024 m.

Žaliasis kursas ar žaliasis smegenų plovimas?

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad įprastiniais vadiname chemizuotus ūkius, kurie gyvuoja vos 100 m. ir teršia planetą, kai ekologinių ūkių amžius siekia net 8 tūkst. m. „Iki XIX a. pabaigos ūkiuose cheminės priemonės nebuvo taikomos. Ūkininkaujama buvo klausant gamtos, įsiklausant į ją ir taikant sėjomainą. Taip elgiamės ir mes, ekologinių ūkių šeimininkai, mąstome apie ateitį. Svarbiausia mums patiems suprasti, kas yra žaliasis kursas. Tai – ne žaliasis smegenų plovimas, kuris dabar Lietuvoje vyksta su kokybės schemomis ir panašiais dalykais. Kito kelio, išskyrus žaliąjį kursą, nėra“, – įsitikinęs S. Daniulis.

ŪP pašnekovas teigė, kad maisto pagaminama per daug, jis iššvaistomas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad žmogus, perkantis ekologinį premium klasės maistą, per metus išleidžia mažiau pinigų, negu įsigydamas pigų, akcinį maistą didelėse pakuotėse. Ir nebelieka maisto atliekų utilizavimui. „Mūsų politikai mato viena – chemizuoti daugiau ir daugiau. Bet pamirštama, kad ne visada su daugiau padaroma daug. Atvirkščiai – su mažiau padaroma daugiau“, – tvirtino S. Daniulis.

Pasiekta riba

Bet koks ekologinis ūkis, pasak LEŪA pirmininko pavaduotojo, yra rakštis chemijos pramonei. Ekologai nenaudoja trąšų, nepurškia cheminėmis medžiagomis augalų ir pan., yra saugomas dirvožemis, vanduo. „Imkime Danijos pavyzdį. Seniau primygtinai buvo siūloma žiūrėti į šią šalį, kaip sukuriančią didžiausią pridėtinę vertę iš chemizuotų ūkių. Šiandien Danijos viešajame sektoriuje 99 proc. maisto yra ekologiškas. Viskas pakeista radikaliai. Ekologinių produktų vartojimas ten yra kosminis. O mes? Prigalvojame šūkių. Mums tikriausiai šūkiai įaugę į kraują nuo anų laikų, penkmečio planų. Šaukiame per kiekvienus rinkimus. Bet pamirštame, kad žemės ūkyje turi būti nuoseklumas. Turi būti numatyti tikslai 30 ar 50 metų į priekį, nepriklausomai nuo valdžios pasikeitimų“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Susitvarkius dirvožemiui, sėjomainai, sulaukiama ir derliaus. LEŪA pirmininko pavaduotojo teigimu, įvairių šalių, tokių kaip JAV, Vokietijos, tyrimai rodo, kad ekologiškai auginami maisto produktai išlaiko baltymų struktūrą. Dauguma chemizuotų produktų „nueina“ į krakmolą. „Nuo krakmolo žmonės, galima sakyti, išbrinksta, pučiasi. O chemizuotuose ūkiuose, norint bent jau išlaikyti tokį pat derlių, kasmet reikia papildomai pridėti apie 6 proc. trąšų, nes dirvožemyje nėra mikroorganizmų. Bet riba jau pasiekta. Trąšos jau brangesnės už grūdus. Nori nenori reikia gręžtis į ekologinį ūkininkavimą, ekostrategiją, ekologiškų produktų vartojimą“, – aiškino ūkininkas-ekologas.

Saulius Daniulis ir Mindaugas Petkevičius
LEŪA pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis ir pirmininkas Mindaugas Petkevičius.

Trečias brolis

Norint ekologiškai ūkininkauti, S. Daniulio įsitikinimu, pirmiausia būtinos žinios, išmonė. Reikia turėti ir daugiau įrankių, padargų, kad būtų galima mechaniškai naikinti piktžoles. Daugiau reikia ir investicijų į ūkį. „Ekologinės programos nebeveikia. Jei ir yra likusios, tai tik butaforinės, nes per jas nei pasiskolinsi, nei papulsi tarp surinkusiųjų reikiamą balų skaičių. Reikėtų atsisukti atgal, pažiūrėti, kaip ekologiniai ūkiai plėtėsi ir kilo. Buvo taisyklėse įrašyta, kad ekologiniams ūkiams skiriamas didesnis paramos procentas ir prioritetiniai balai. Dabar viskas paprasčiausiai suvelta. Ekologija – kaip trečias brolis, todėl ir plėtros nėra. Latvijoje, Danijoje, Vokietijoje ekologinių ūkių sparčiai daugėja. Europa eina ekologijos pusėn, mato, kur eina. Jei atsitiktų baisiausia, nutrūkus atvežtinės chemijos ir trąšų grandinei, ar ilgai išgyventų chemizuoti ūkiai? O ekologiniai – kaip ūkininkavo, taip ir ūkininkautų“, – svarstymais dalijosi LEŪA atstovas.

Ekologiniuose ūkiuose auginamų kultūrų derlius – mažesnis, tačiau, pasak S. Daniulio, stabilesnis. Sutvarkius dirvožemį, teisingai jį prižiūrint, praėjus dviem–trims sėjomainos ratams, maždaug po 14–20 m., derlius padidėja ir susivienodina derliaus vidurkiai.

Ūkininkavimas prasideda galvoje

Prie ekologinio ūkininkavimo ištakų Lietuvoje stovėjo Varėnos r. ūkininkas Edmundas Samauskas, kuriam su žmona Rasa 1992 m. buvo įteiktas pirmasis ekologinio ūkininkavimo sertifikatas. Dirbdamas vyriausiuoju agronomu kolūkyje, E. Samauskas savo akimis matė į žemę supilamus, jo teigimu, didžiausius kiekius chemijos. „Teršimas buvo baisus. O man nesinorėjo valgyti nesveiko maisto. Be to, ekologiškai ūkininkaujant, ir gamtai geriau: gyvūnėliai atsigauna, visokių vabaliukų pagausėja. Miške irgi viskas natūraliai auga. Mes bandėme eiti tuo keliu“, – pasakojo iki šiol ekologiškai dirbantis ūkininkas.

Prie ekologinių ūkių plėtros labai prisidėjo ir mokslininkai Dalia Brazauskienė, Petras Lazauskas, kiti entuziastai, su ūkininkais įkūrę ekologinės žemdirbystės bendriją „Gaja“. „Ekologiniuose ūkiuose nenaudojome jokių cheminių trąšų, nepurškėme chemijos. Kadangi ūkis buvo mišrusis, turėjome savo gyvulių mėšlo, taikėme sėjomainas“, – vardijo E. Samauskas. Ūkininkai domėjosi, kaip ekologiškai ūkininkaujama kitose šalyse, lankėsi Šveicarijoje, kurioje tuo metu buvo labai daug ekologinių ūkių. Po truputį mokėsi, pratinosi ūkininkauti kitaip.

Visame pasaulyje, ūkininko teigimu, ekologinis ūkininkavimas buvo remiamas, tačiau Lietuvoje ilgą laiką nebuvo skatinamas. „Mes, ekologijos entuziastai, virėme savo sultyse, dalijomės vieni kitų patirtimi. Tik nuo 1997-ųjų pradėtas ekologinių ūkių sertifikavimas“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

Varėnos r. ūkininko ūkis ir dabar 100 proc. ekologinis. Krypties keisti E. Samauskui nekilę net minties. Ūkininko nuomone, pradėti ekologiškai ūkininkauti nėra paprasta. Pirmiausia reikia įsisąmoninti būtinybę ekologiškai ūkininkauti, suprasti, kad kitaip tiesiog negalima. Anksčiau E. Samausko ūkis buvo mišrusis, laikė ir gyvulių. Dabar iš jų belikusios tik ožkos. Iš augalų auginama viskas, kas tik Dzūkijoje auga: avižos, grikiai, rugiai, spelta.

Kantrybės reikalaujantis verslas

„Ekologinis ūkininkavimas yra specifinis. Jei ką sugadinai, greitai nesutvarkysi, ne taip, kaip chemizuotame ūkyje. Teks ir metus, ir keletą metų laukti, kol savo klaidą ištaisysi. Greitai nieko nei padarysi, nei pamatysi rezultatą. Ūkininkai netrunka nusivilti. Ekologinis ūkininkavimas yra atsakingas, sudėtingas ir daug kantrybės bei užsispyrimo reikalaujantis verslas“, – teigė E. Samauskas.

Psichologiškai nelengva, pasak ilgamečio ūkininko, naujam ekologiniam ūkininkui susitaikyti su mažesniu derliumi. ŪP pašnekovas minėjo Dzūkijos, kurioje ūkininkauja, pavyzdį. Jei chemizuotame ūkyje iš 1 ha galima prikulti apie 3 t kviečių, tai ekologiškai ūkininkaujant sulaukti 2 t/ha – jau labai geras derlius. „Jei ūkininkas yra ką tik perėjęs prie ekologinio ūkininkavimo ir neįsisąmoninęs visų būdų, kaip jį išlaikyti, dar mažiau prikulia – vos 1–1,5 t. Tiesiog ištinka šokas“, – neabejojo ūkininkas.

Dabar jau mažai besiskiria chemizuotų ir ekologinių ūkių produkcijos kainos, o iš pradžių skirtumas buvo didesnis. Pasak E. Samausko, ekologiniam ūkininkui lieka tik jo vardas ir gal kažkiek lengvesnė produkcijos realizacija. Ūkininkas paminėjo ir vieną iš ekologinio ūkininkavimo rizikų. Mokant apie 600 Eur/ha išmokų už ekologiškai auginamas daržoves, kyla labai didelė pagunda užsodinti laukus, pavyzdžiui, moliūgais. Ir nelabai susimąstoma, ar moliūgai užaugs, o jei užaugs, kur juos reikės dėti. Tokie dalykai, tikintis nemažų išmokų, tampa kaip ir nebesvarbūs.

Džiuginantys pokyčiai

Pereinančiųjų prie ekologinio ūkininkavimo deklaruotas plotas šiais metais, palyginti su praėjusiais, padidėjo 1,5 karto. Daugiau nei 4 kartus išaugo pereinančių prie ekologinės gamybos ūkių plotai, kuriuose auginami vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai: 2025 m. – 6,1 tūkst. ha, o 2024 m. buvo deklaruota 1,4 tūkst. ha. Šiemet deklaruotų sertifikuotų daugiamečių žolių plotas (108,4 tūkst. ha) net 16 proc. viršijo deklaruotą 2024 m. (93,7 tūkst. ha). 15 proc. padidėjo ir deklaruojamų ekologinių bei pereinančių į ekologinę gamybą javų, javų ir daugiamečių žolių sėklai plotai (2025 m. – 157,2 tūkst. ha, o 2024 m. – 136,8 tūkst. ha). Vis tik dalis ūkininkų nesiryžta kardinaliai keisti savo ūkininkavimo būdo ir pasilieka prie chemizuoto ūkininkavimo.

 

Autorės ir LEŪA nuotraukos

 

Projektą „Klimato kaitos įtaka Lietuvos žemės ūkiui“ iš dalies finansuoja

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

 

Dalintis
2025/07/19

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsi...
2025/07/19

Baltijos šalyse pigiausi degalai yra Lietuvoje, o benzinas Lietuvoje pigesnis nei Lenkijoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,8 procento, o dyzelino kaina padidėjo 0,3 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina nepakito, o dyzelino vidutinė kaina padidėjo 1 procentu. Palyginti su E...
2025/07/19

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupeii metai buvo nuostolingi

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupė „Imlitex Holdings“ po pelningų 2023-ųjų pernai patyrė 1,86 mln. eurų grynojo nuostolio (užpernai – 757 tūkst. eurų pelno), jos konsoliduotos pajamos mažėjo 9,8 proc. iki 306 m...
2025/07/19

Nematomas pavojus duše: kodėl svarbu po atostogų bent minutei atsukti karšto vandens čiaupą?

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos...
2025/07/19

Rusijos alkoholio pramonė traukiasi

Rusija – keistų paradoksų šalis: nors rusai apskritai vartoja daugiau alkoholio, nei 2024 m., tačiau alkoholinių gėrimų gamyba smarkiai sumažėjo. Dėl to jau kenčia šalies biudžetas.
2025/07/19

Valstybės kontrolė: taikydama dirbtinį intelektą valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko

Pritaikydama dirbtinį intelektą (DI) valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko, bet tik 15 proc. institucijų juo naudojasi. Lietuvos viešajame sektoriuje neužtikrinama DI sistemų veikimui reikalinga infrastruktūra. 2021–...
2025/07/19

Rankų darbo „Su meile IKI“ tortus ruošiančioje kepykloje klientai pamatė tai, ko nesitikėjo

Šviežiai kepamas biskvitas, čia pat tepami burnoje tirpstantys kremo sluoksniai, daug meilės, rankų darbo ir net senus įsitikinimus pakeitęs stulbinančiai skanus tortas – tokius įspūdžius išsinešė prekybos tinklo „...
2025/07/19

Auga elektroninių varžytynių ir aukcionų populiarumas

Registrų centro administruojamame elektroninių varžytynių ir aukcionų portale antrąjį šių metų ketvirtį parduota įvairaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto už 28,5 mln. eurų.