Elektroninis Tręšiamųjų produktų naudojimo žurnalas – dar viena naujovė žemdirbių gyvenime

Išsamiai apie šią naujovę „Ūkininko patarėjo“ skaitytojams pasakoja ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyriausioji specialistė Vilma LUČIŪNAITĖ:

„Po ilgų diskusijų ir aptarimų nuo š. m. rugsėjo 1 d. įsigalioja reikalavimas pildyti šį žurnalą, esantį PPIS. Siekiant užtikrinti, kad ūkininkų pateikiami duomenys būtų naudingi įvairiems tikslams, kartu nesukeliant papildomos administracinės naštos, o pateikiami duomenys būtų efektyviau panaudojami, atsisakoma popierinio žurnalo. Atkreipiame dėmesį, kad iš popierinio žurnalo, kurį žemės ūkio subjektai pildė iki š. m. rugsėjo 1 d., duomenų apie panaudotus tręšiamuosius produktus į PPIS perkelti nereikės. Žurnale privaloma įvesti duomenis apie einamaisiais metais panaudotas ne tik mineralines (neorganines), bet ir (arba) organines trąšas, išskyrus neorganines antrinių augalų maisto medžiagų (kalcio, magnio, natrio, sieros) bei mikroelementines trąšas.

Žurnale prašoma pateikti duomenis apie panaudotą tręšiamųjų produktų kiekį, nurodyti, koks konkrečiai buvo naudotas tręšiamasis produktas, tręšimo datą ir tipą.

Žurnalą reikia pildyti ne rečiau kaip du kartus – iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 1 d. (prisijungus adresu https://paseliai.vic.lt). Jei žemės ūkio subjektas dalyvauja agrarinės aplinkosaugos priemonėse ir kai kuriose klimatui, aplinkai bei gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) žurnalą reikia užpildyti per 20 darbo dienų nuo tręšiamųjų produktų panaudojimo.

Ūkininkai turėtų jungtis tuo pačiu adresu, kaip ir deklaruodami pasėlius, per elektroninius valdžios vartus. Suvesti reikės kiekviename ūkio lauke, kiekvienos rūšies pasėliuose naudotų mineralinių ir organinių trąšų duomenis.

Stengdamasi žemdirbius supažindinti su Tręšiamųjų produktų panaudojimo žurnalo ypatumais š. m. gegužę ŽŪM organizavo nuotolinę konsultaciją, kurioje VĮ Žemės ūkio duomenų centro ir ministerijos specialistai ūkininkams pristatė, kaip naudotis žurnalu. Šios konsultacijos įrašas:

Pažymime, kad žurnalą privalo pildyti žemės ūkio veiklos subjektai, tręšiantys 10 ha ir didesnį plotą, o tręšiantys gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų birželio 1 d. įsigaliojo azoto (N), fosforo (P2O5) ir kalio (K2O) normos hektarui. Per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis negali viršyti 210 kg, fosforo (P2O5) 90 kg ir kalio (K2O) 240 kg hektarui. Azoto (N), įskaitant iš mėšlo ir srutų, kiekis gali būti didinamas iki 250 kg, fosforo (P2O5) – iki 150 kg ir kalio (K2O) – iki 300 kg hektarui, kai sudarytas tręšimo planas, atsižvelgiant į dirvožemio tyrimų (ne senesnių kaip 3 metų) rezultatus ir potencialiai tam dirvožemio tipui bei granuliometrinei sudėčiai įmanomą gauti derlių, siūloma naudoti didesnius azoto, fosforo ir kalio kiekius.

Tręšiant tik mėšlu ir srutomis, per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (N) kiekis negali viršyti nurodytojo Mėšlo ir srutų aprašo 16 punkte: per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui.

Norime priminti, kad tręšiamaisiais produktais dirvos tręšti negalima laikotarpiu nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., nes tuo metu, nevykstant augalų vegetacijai ir apslopus mikrobiotos veiklai, dirvožemyje tręšiamieji produktai išsiplauna iš dirvos ir virsta tarša bei ūkio ekonominiais nuostoliais.“

Komentarą parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

ŽŪM nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.