Energijos išteklių kainos praėjusią savaitę išliko stabilios, keitėsi apie vieną procentą

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF per savaitę sumažėjo 0,6 proc. – kainų vidurkis lapkričio 10–14 d. sudarė 31,6 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 31,7 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainų mažėjimą ir toliau lėmė vidutinė gamtinių dujų paklausa, sutapusi su pakankama SGD bei gamtinių dujų, importuojamų vamzdynais, pasiūla.

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 41,5 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 47 Eur/MWh.

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos nepakitusios kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 27–30 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 60,5 proc., prieš savaitę buvo 59,8 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 78,7 procento.

Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 82 proc. (praėjusią savaitę buvo 82,6 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 90,7 procento.

Per savaitę, lapkričio 10–14 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 564,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 538,3 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 209,3 GWh (ankstesnę savaitę – 189,4 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 4,4 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 3,9 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. lapkričio 10–14 d., palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 5,3 proc., suvartota 236,5 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 224,5 GWh).

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pristatė naują, pesimistiškesnį scenarijų, atspindintį silpnėjančius vyriausybių įsipareigojimus klimato kaitos mažinimui. Priešingai nei anksčiau, kai prognozuotas dujų ir naftos paklausos pikas buvo šiame dešimtmetyje, agentūra teigia, kad dabartiniu kursu vartojimas augs dar 25 metus. Ši perspektyva paremta lėtėjančiu elektromobilių plitimu ir didėjančiu valstybių noru užsitikrinti saugią bei įperkamą energiją, nustumiant klimato tikslus į antrą planą. TEA perspėja, kad tokiu atveju CO2 emisijos reikšmingai nesumažės, o 1,5 laipsnio atšilimo riba bus „neabejotinai“ viršyta per dešimtmetį. Vis dėlto, net ir pagal šį scenarijų, prognozuojamas didžiulis elektros energijos paklausos augimas, kurį daugiausia turės patenkinti atsinaujinantys ištekliai.

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 63,9 USD/bbl – tai 0,2 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 64 USD/bbl. Naftos kainų sumažėjimą iš dalies lėmė vis dar išliekantis rinkos susirūpinimas dėl naftos pertekliaus. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 71,9 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 80,8 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus tokios pačios, kaip ir buvo manoma prieš savaitę. Brent naftos kainos gali svyruoti 60–70 USD/bbl ribose.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,2–1,2 proc., išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,1 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse padidėjo 0,5–5,6 procento, išskyrus Latviją, kur kaina sumažėjo 0,1 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje padidėjo ir sudaro 0,095 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 13,6 proc., o dyzelino – 4,1 proc. mažesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę išliko stabili, fiksuojant tik nežymų – 0,5 proc. – sumažėjimą nuo 98,5 Eur/MWh iki 98,1 Eur/MWh. Elektros kainų lygį palaikė augęs elektros vartojimas bei ypač savaitės pradžioje buvusi maža nacionalinė generacija. Per pirmadienį ir antradienį, lapkričio 10–11 d., vėjui nurimus, vėjo elektrinės pagamino tik 0,5 GWh elektros. Be to, lapkričio 3 d. prasidėjo remonto darbai Elektrėnų komplekse, dėl ko 9-asis elektrinės blokas neveiks iki gruodžio 18 dienos.

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 86,1 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 104,3 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais numatomos 77–108 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 24–73 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Lapkričio 10–16 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse keitėsi įvairiai: Latvijoje elektros kainos mažėjo 0,5 proc. – nuo 98,5 Eur/MWh iki 98,1 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 7 proc. – nuo 83,8 Eur/MWh iki 78,1 Eur/MWh, Vokietijoje – 2 proc. – nuo 95,4 Eur/MWh iki 93,7 Eur/MWh, o Lenkijoje elektros kainos mažėjo 1 proc. – nuo 112,5 Eur/MWh iki 111,4 Eur/MWh. Tuo tarpu Švedijos SE 4 zonoje elektros kainos didėjo 27 proc. – nuo 47,2 Eur/MWh iki 60,0 Eur/MWh, o Suomijoje kainos didėjo 27 proc. – nuo 27,4 Eur/MWh iki 34,8 Eur/MWh.  

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje lapkričio 10–16 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 3 proc. – iki 251,6 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 124,8 GWh, arba 16,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 50 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.

Savaitės viduryje atsigavusi vėjo elektrinių generacija lėmė, kad, žvelgiant į visą savaitę, būtent jos pagamino daugiausiai elektros energijos – 65,9 GWh, 22,8 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 53,6 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 71,2 GWh, 8,1 proc. daugiau nei šiemet.

Saulės elektrinės pagamino 7,3 GWh elektros – tai 6,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 7,8 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 40,4 proc. mažiau elektros energijos – 4,3 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23,0 GWh elektros energijos – tai 7,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 21,3 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 38,8 GWh elektros energijos, arba 68,7 proc. daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 17,0 GWh – tai 35,3 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 12,5 GWh, ir 10,3 proc. daugiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 15,4 GWh.

Prancūzijos elektros energijos kainos ateinantiems metams nukrito iki žemiausio lygio nuo 2021 m. vasario mėnesio, „Electricite de France SA“ (EDF) padidinus branduolinės energijos gamybą iki aukščiausio lygio nuo 2018 m. lapkričio pradžios. Tai išplėtė kainų skirtumą su kaimynine Vokietija, kurios elektros energijos kainos išliko stabilios. Šis kontrastas atspindi skirtingus šalių požiūrius į energetikos transformaciją: Prancūzija palaiko stiprią branduolinę energetiką kartu su atsinaujinančiųjų išteklių plėtra, o Vokietija, atsisakiusi branduolinės energijos, tapo labiau priklausoma nuo brangesnių anglių ir dujų, kai trūksta vėjo ir saulės energijos. EDF padidino savo 2025 m. branduolinės energijos gamybos tikslą, tuo tarpu Vokietijoje dujų generacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 metų.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 21,95 Eur/MWh, ji padidėjo 0,6 proc., lyginant su ankstesne savaite (21,81 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 20,41 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 20,71 Eur/MWh.

LEA informacija