Europa atsisako minties brukti stiklą į taromatus, Lietuvoje – idėja vis atgyja

Išsivysčiusios Europos valstybės jau seniai atmetė idėją beatodairiškai plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant stiklinius vyno ar stipriųjų gėrimų butelius. Vokietija, Austrija, Airija, Nyderlandai – šiose valstybėse sėkmingai vystomas konteinerinis tinklas, surenkama 80–90 proc. į rinką patenkančių stiklo pakuočių.

Kainuoja 3–4 kartus brangiau

Skirtingai nei Lietuva, kurioje idėja beatodairiškai plėsti užstato sistemą kyla kone kiekvienos Seimo sesijos metu, minėtos valstybės drąsiai pripažįsta, kad užstato ir konteinerinės sistemos papildo viena kitą. Skėtinės pakuočių tvarkymo organizacijos „PRO Europe“ nariai pripažįsta, kad stipriųjų gėrimų ar vyno butelius rinkti taromatuose yra brangu ir neefektyvu.

„Europoje matome tendenciją, kad taromatai dažniausiai naudojami plastiko ir metalo atliekoms surinkti, o stiklui surinkti naudojami konteineriai, nes tai yra racionaliau kaštų bei techninio įgyvendinimo atžvilgiu ir žymiai patogiau gyventojams“, – teigia VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas. Anot jo, iš Europos šalių vienintelė Suomija yra įvedusi reikalavimą, kad į depozito sistemą būtų įtraukti ir stipriojo alkoholio bei vyno buteliai. Tačiau Seimo Aplinkos komitete vykusių klausymų metu Suomijos modelį pristatę šios šalies atstovai taip pat pripažino, kad naudoti užstato sistemą stiklui surinkti be kitų įvardytų trūkumų kainuoja 3–4 kartus brangiau nei skardines ar plastiką.

Išsišokėlė Europoje

Teisėkūros pokyčiai, kuriais siekiama gamintojams ir importuotojams įvesti privalomą tvarką ženklinti vyno ir stipriojo alkoholio butelius, kad juos priimtų taromatai ir rankinio taros surinkimo vietos, gali būti precedento neturintis atvejis visoje Europoje. Ko gero, Lietuva būtų vienintelė valstybė, kurioje parlamentas imasi įrašyti į įstatymą konkrečias pakuotes (su jų pavadinimais).

„Turime pripažinti, kad Europoje nėra valstybės, kuri parlamento lygmeniu svarstytų vienokių ar kitokių butelių įtraukimo į užstato sistemą klausimus. Kitose valstybėse įprasta praktika yra nustatyti įstatyminę pareigą verslui sutvarkyti jo į rinką išleistas pakuotes, o kad pareiga būtų uoliai vykdoma – nustatomos solidžios sankcijos už sutvarkymo užduočių nevykdymą. Taip sukuriamas mechanizmas su aiškiomis pareigomis ir atsakomybėmis, kartu sudarant verslui galimybę pačiam rinktis kelią ir būdą, kaip bus surenkamos pakuočių atliekos. Įstatymu įprastai kuriamas tvarus tokios sistemos mechanizmas“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos atstovas Robertas Klovas.

Anot jo, Lietuvoje toks mechanizmas jau sukurtas – verslas įpareigotas sutvarkyti pakuotes, jam nustatytos užduotys ir numatytos sankcijos (mokesčių forma). „Tačiau tokią sistemą lengva sugriauti, kai įstatymo lygmeniu pradedama reguliuoti pakuočių srautus – iš konteinerinės į užstato. Juk kiekviena iš šių tvarkymo sistemų buvo kuriama ir finansuojama vertinant pakuočių atliekų apimtis. Tokių „perstumdymų“ pasekmės neigiamai paveiks abi sistemas“, – įsitikinęs R. Klovas.

Vokietijoje į taromatus galima grąžinti plastikines ir skardines vandens bei nealkoholinių gėrimų, taip pat alaus pakuotes. Taros depozitas – 25 ct, tačiau stipriųjų gėrimų ir vyno butelių grąžinimas vyksta per konteinerinę sistemą, kaip ir Lietuvoje. Beveik 40 metų patirties vystant stiklo konteinerių surinkimo tinklą turinti Vokietija 2020 m. surinko apie 84 proc. visų stiklo pakuočių. Konteinerinė sistema tolygiai padengia visą Vokietijos teritoriją – daugiabučių rajonuose konteineriai planuojami 500–1 000 gyventojų.

„Nyderlandų ekspertai taip pat teigia, kad pagal užstato sistemą rinkti stiklines pakuotes yra neveiksminga ir brangu. Metalinės ir PET gėrimų pakuotės per depozitą renkamos labai efektyviai, nes taromatai gali jas čia pat vietoje supresuoti, tad jų laikymas neužima daug vietos, o stiklui surinkti reikalingas kur kas didesnis plotas ir daugiau resursų“, – sako VšĮ „Žaliasis taškas“ direktorius Kęstutis Pocius.

Skaičiuojama, kad stiklo pakuotės yra apie 10 kartų sunkesnės – pavyzdžiui, viena plastiko ar metalinė gėrimų pakuotė sveria 15–50 gramų, stiklo – 400–900 gramų. Tai nepatogu gyventojams – jiems reikėtų nešti sunkią tarą atgal į parduotuves, vietoje to, kad išmestų ją į greta esantį stiklo konteinerį. Tai būtų problema ir mažose parduotuvėse, kuriose supirkimas vykdomas rankiniu būdu, – daug sunkios taros tektų nešioti pardavėjoms.

Pasak K. Pociaus, Prancūzija ir Lenkija aktyviai dirba norėdamos sukurti užstato sistemą ir įrengti taromatų tinklus, tačiau net ir jose nesvarstoma į sistemą įtraukti vyno ar stipriųjų gėrimų butelių. Europos šalių patirtis rodo, kad sutvarkyti stiklinių pakuočių atliekas kainuoja 2–4 kartus brangiau nei PET ar metalines pakuotes.

Sėkmingi konteinerių rodikliai

Austrijoje pakuočių surinkimo sistema panaši į Vokietijos – lygiagrečiai vystomi ir taromatų, ir konteinerių tinklai. Skirtumas tas, kad iki šiol šioje šalyje į užstato sistemą patenka tik daugkartinės pakuotės, t. y. plastikiniai ir stikliniai gaiviųjų gėrimų buteliai. Kita vertus, stiklinių stipriųjų gėrimo ir vyno butelių į sistemą įtraukti neplanuojama. Pagrindinis argumentas – išvystytas konteinerių tinklas leidžia pasiekti šaliai numatytus stiklo rūšiavimo tikslus. Štai 2019 m. „Eurostat“ duomenimis, Austrijoje iš viso surinkta apie 81,1 proc. visų į rinka patekusių stiklo pakuočių, kai 2022 m. siektinas rodiklis yra 85 proc.

„Kitų šalių patirtis liudija, kad konteinerių tinklas yra veiksmingas, racionalus ir gyventojams patogiausias būdas surinkti stiklo tarą. Lietuvoje stiklo konteinerių tinklas taip pat plečiamas, o stiklo pakuočių surinkimas per konteinerius auga, tad esame įsitikinę, kad pasiekti užsibrėžtus stiklo surinkimo tikslus galime ir be užstato plėtros, neužkraunant papildomos naštos gyventojams ir verslui infliacijos akivaizdoje“, – pastebi K. Pocius.

Anot jo, Lietuvos savivaldybės vykdo Europos Komisijos finansuojamus požeminių ir pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo projektus, kurie turi iškeltus aiškius stiklinės pakuotės surinkimo rodiklius. Išplėtus vienkartinių pakuočių užstato sistemą, kyla rizika savivaldybėms nepasiekti numatytų rodiklių, dėl ko grėstų atitinkamos finansinės sankcijos.

Jei į užstato sistemą būtų įtraukti visi stipriojo alkoholio ir vyno buteliai, dabar veikiantį 1,1 tūkst. taromatų tinklą reikėtų keisti iš esmės, trūktų apie 2 tūkst. kv. metrų ploto sandėliavimui. Aplinkos ministerija apskaičiavo, kad numatoma užstato sistemos plėtra pareikalautų papildomų 165 mln. Eur. Užkrauti tokią naštą infliacijos ir aukštų energetikos kainų sąlygomis – absoliučiai nepriimtina. Juk visi kaštai galiausiai nugula ant vartotojų pečių, kurie šiandien ir taip kenčia nuo rekordinių kainų.

„Žaliojo taško“ fotoinformacija

Susijusios temos – skaitykite: Žaliasis taškas, stiklo pakuotės, užstato sistemos administratorius