Prabilo apie pavojus: su vabzdininkyste galima priskaldyti malkų

Nesprendžia problemos

Pasak lobistų grupės „Eurogroup for Animals“, nuo 2017 m., sušvelninus Europos reglamentus, iš devynių vabzdžių rūšių, įskaitant juodoją plokščiamusę ir didžiojo milčiaus lervas, leista gaminti maistą bei pašarus. Tačiau nepaisant to, kad vabzdžių valgymo entuziastai šią praktiką pristato kaip žemės ūkio problemų sprendimą, pasigirsta vis daugiau kritikos.

Esminė problema, kurią išskyrė minėti lobistai, yra ta, jog vabzdžių pramonė nėra skirta žmonių maistui. Eurogrupė mano, kad pramonė yra labiau orientuota į pašarų, skirtų kitų gyvūnų „intensyviam auginimui“, gamybą bei teigia, kad šis metodas nesprendžia aplinkos problemų, susijusių su tradiciniu žemės ūkiu. Akcentuojama, jog pasak naujausių tyrimų, vabzdžių baltymai, ypač kai vabzdžiai šeriami grūdais, o ne maisto atliekomis, gali turėti didesnį poveikį aplinkai nei įprasti ingredientai, tokie kaip sojų miltai.

Pavojus aplinkai

Be to, nepaisant teiginių, kad vabzdžių auginimas prisideda prie žiedinės ekonomikos, nes esą maisto atliekas paverčia baltymais, „Eurogroup for Animals“ tvirtina: šią koncepciją sunku pritaikyti praktiškai. Dėl logistinių ir ekonominių iššūkių daugelis vabzdžių gamintojų naudoja žaliavas, tokias kaip grūdai ir šalutiniai žemės ūkio produktai, kurie gali būti tiesiogiai panaudoti žmonių maistui arba gyvūnų pašarui.

Taip pat įvardijama biologinio saugumo rizika. Ūkyje auginami vabzdžiai, dažnai nevietinės rūšys, gali kelti grėsmę vietinėms ekosistemoms atsitiktinio išleidimo atveju. Be to, įvairių genetinių manipuliacijų taikymas, siekiant pagerinti vabzdžių produktyvumą, padidina riziką, nes genetiškai modifikuotos rūšys gali išplisti į natūralią aplinką ir gali sukelti ekologinę žalą.

Vabzdžių gerovė

Kalbant apie aprūpinimą maistu, vabzdžių auginimas dažnai pateikiamas kaip sprendimas sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų pašarų. Tačiau „Eurogroup for Animals“ atkreipia dėmesį, jog didžioji Europos vabzdžių pramonės dalis perkeliama į pigius regionus, pavyzdžiui, Pietryčių Aziją, o tai kenkia Europos Sąjungos apsirūpinimui maistu. Be to, diskutuojama dėl šalutinių vabzdžių auginimo produktų, kaip antai substrato, naudojimo trąšai saugumo. Naujausi tyrimai atskleidė, kad dėl tokių šalutinių produktų naudojimo kyla pavojų augalų sveikatai.

Eurogrupės ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad ūkiuose auginamų vabzdžių gerovė yra iš esmės iki šiol nepastebėta problema. Ataskaitoje peržiūrėti tyrimai rodo, kad kai kurios vabzdžių rūšys gali jausti skausmą. Ir, kaip pažymi gyvūnų gerovės grupė, šiuo metu nėra specialių taisyklių, skirtų apsaugoti trilijonų vabzdžių, dalyvaujančių intensyvioje žemdirbystėje, gerovę. Todėl išreiškiamas susirūpinimas dėl šios reguliavimo spragos, atsižvelgiant į pramonės mastą ir galimas kančias, kurias vabzdžiai patiria.

Savo išvadoje „Eurogroup for Animals“ akcentuoja, kad nors vabzdžių auginimas gali būti naudingas, daug iššūkių yra susiję su aplinkos tvarumu, maisto saugumu ir gyvūnų gerove. Ataskaitoje raginama nuodugniau įvertinti tikrąjį jos poveikį ir sukurti griežtesnę reguliavimo sistemą prieš skatinant jos plėtrą Europoje.

Nauji patiekalai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, jog žmonių maistui ES leidžiama auginti vabzdžių rūšis, kurios iki 2019 m. sausio 1 d. buvo pateiktos Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) autorizavimui ir įtraukimui į Sąjungos naujų maisto produktų sąrašą.

Šis sąrašas skelbiamas 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2017/2470, kuriuo nustatomas naujų maisto produktų sąrašas.  Taigi oficialiai galima auginti ir vartoti maistui juodąją plokščiamusę (Hermetia illucens), didįjį milčių (Tenebrio molitor), malūninį juodvabalį (Alphitobius diaperinus), naminį svirplį (Acheta domesticus) ir juostuotąjį svirplį (Gryllodes sigillatus).

Gero apetito.

Parengė Ričardas Čekutis