2025 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamentas priėmė vadinamąjį „Omnibus III“ supaprastinimo paketą, skirtą sumažinti administracinę naštą žemės ūkyje. Europos Parlamento nariai Krzysztofas Hetmanas ir Waldemaras Buda interviu portalui biznes.newseria.pl sakė, kad tai yra tik procedūriniai pakeitimai, kurie neturi įtakos pajamoms ar gamybos sąnaudoms.
Šis ūkininkams skirtas įstatymų paketas, be kita ko, apima supaprastintus ataskaitų teikimo įpareigojimus, didesnį lankstumą įgyvendinant aplinkosaugos sąlygas, sušvelnintas administracinių patikrinimų procedūras ir neva rimtesnę paramą mažesniems ūkiams.
Pagal šį paketą, maži ūkiai turėtų gauti iki 3 000 eurų metinę finansinę paramą ir papildomą vienkartinę iki 75 000 eurų verslo plėtros išmoką.
Dar vienas oficialiai deklaruojamas paketo elementas – padidinta metinė vienkartinė išmoka smulkiesiems ūkininkams, kuri, anot Europos Komisijos, pagerins jų finansinį stabilumą ir sumažins administracines išlaidas.
K. Hetmanas atkreipia dėmesį, kad svarbiausias paketo elementas yra ūkių patikrinimų skaičiaus sumažinimas ir didesnis lankstumas mažesnių gamintojų atžvilgiu.
Jis tvirtina, jog „Omnibus“ paketas išties supaprastina daugelį dalykų: pirmiausia, ūkininkams, kurių ūkiai siekia iki 30 hektarų, turi būti atliekamas tik vienas patikrinimas per metus, negali būti taikomos jokios baudos ar papildomi patikrinimai, o administravimas yra daug lankstesnis ir gerokai supaprastintas. Europarlamentaras netgi kalba apie popierizmo žemės ūkyje pabaigą.
Beje, ir Europos Komisija aiškina, jog tokių pokyčių tikslas – geriau koordinuoti priežiūrą, o ne ją visiškai panaikinti.
„Tai didžiulis skirtumas tarp 12 patikrinimų per metus ir bendravimo su inspektoriais, dokumentų jiems pateikimo kiekvieną mėnesį ir reikalo tai daryti tik kartą per metus. Žinoma, aš čia perdedu, bet esmė ta, kad ūkininkai turi dirbti laukuose savo žemę, o ne sėdėti prie stalo ir ruošti dokumentus įstaigoms, kurios sugalvoja atlikinėti nuolatinius patikrinimus“, – sakė K. Hetmanas interviu portalui.
Vis dėlto ūkininkai anaiptol nedžiūgauja dėl tokio „Omnibus“ reglamento, nes ES tik mažina patikrinimus, tačiau nedidina subsidijų.
Patys europarlamentarai taip pat neslepia skepticizmo dėl tikrosios pokyčių reikšmės. W. Buda mano, kad „Omnibus“ pirmiausia sprendžia procedūrų, o ne sisteminių problemų žemės ūkyje klausimus.
„Tai formalūs ir procedūriniai pakeitimai, įskaitant formų, paraiškų, patikrinimų dydžio ir skaičiaus pakeitimus. Tai kosmetiniai pakeitimai visos sistemos požiūriu. Mes nepakeitėme finansinio srauto, bet šiek tiek sumažinome administracinę naštą“, – sakė jis.
Ūkininkų organizacijos šiuo pokyčius taip pat vertina panašiai. Antai „Copa-Cogeca“ atkreipia dėmesį, kad nors supaprastinimai yra žingsnis teisinga linkme, jų apimtis yra ribota ir jie neišsprendžia pagrindinių iššūkių, susijusių su gamybos sąnaudomis, investicijomis ir reguliavimo stabilumu.
„Newseria“ straipsnyje „Omnibus“ supaprastinimai buvo sugretinami su Briuselyje vykstančiais ūkininkų protestais ir diskusijomis dėl BŽŪP finansavimo po 2028 m. Kaip akcentuoja K. Hetmanas, protestų mastas rodo, kad sektoriaus problemos tik aštrėja.
„Ūkininkų vieta ne gatvėse, jų vieta laukuose ir ūkiuose. Toks protestas prilygsta ūkininkų branduolinių ginklų naudojimui, nes jie taip pat norėtų ramiai ūkininkauti, sėti, nuimti derlių ir arti, o ne būti gatvėse ir kovoti už savo teises“, – pažymėjo europarlamentaras.
Pasak abiejų politikų, „Omnibus“ gali pagerinti kasdienį ūkių veikimą, tačiau nepriėmus sprendimų dėl būsimo BŽŪP biudžeto, administraciniai supaprastinimai liks techniniu pakeitimu, o ne realiu atsaku į pajamų krizę žemės ūkyje.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, bendrajai žemės ūkio politikai pagal dabartinę 2021–2027 m. finansinę programą skiriama daugiau nei 386 mlrd. eurų. Pradiniuose EK pasiūlymuose bendras 2028–2034 m. biudžetas sumažinamas iki maždaug 300 mlrd. eurų.
Planuojamas žemės ūkio finansavimas ne tik būtų nominaliąja verte mažesnis nei pagal dabartinę programą, bet ir neatsižvelgtų į bendrą išlaidų padidėjimą dėl ilgalaikės infliacijos. „Copa-Cogeca“ apskaičiavo, kad 20 proc. BŽŪP biudžeto sumažinimas keltų pavojų 450 milijonų europiečių aprūpinimui maistu.
„Pasiūlymas yra 80 milijardų eurų mažesnis. Tai net nekompensuoja infliacijos ir netgi sumažina biudžetą 20 procentų. Kai prie to pridėsime tai, jog šios lėšos bus paskirstytos viename krepšelyje, o tai reiškia, kad kiekvienos šalies žemės ūkis turės dėl jų konkuruoti, nes tai yra maksimali suma, kuri lygiai taip pat galėtų būti skirta keliams ar švietimui, matome, jog ūkininkai neturi jokių garantijų, kad šie pinigai bus skirti žemės ūkiui. Antrasis ramstis, skirtas žemės ūkio modernizavimui, bus įspraustas į bendrą nacionalinę politiką, ir abejoju, ar žemės ūkio plotams bus išleista lygiai tokia pati suma, kaip ir ankstesnėje perspektyvoje. Tikriausiai galiausiai daugiau lėšų atiteks miestams, o ūkininkai ir kaimo vietovės jas praras“, – prognozuoja W. Buda.
Reglamento, kuriuo priimamas „Omnibus III“ dokumentų rinkinys, pagrindime nurodoma, kad pakeitimai yra dvejų metų BŽŪP strateginių planų įgyvendinimo patirties rezultatas ir jais siekiama pašalinti nustatytas kliūtis, reglamentų sudėtingumą ir pernelyg didelę administracinę bei kontrolės naštą ūkiams.
Šie sprendimai pirmiausia liečia smulkiuosius ūkininkus, kuriems taikoma supaprastinta išmokų sistema, taip pat ekologiniu ūkininkavimu užsiimantiems žemdirbiams, kuriems taikomos papildomos išimtys dėl aplinkosauginių sąlygų laikymosi ir patikrinimų. Tačiau pakeitimų apimtis neapsiriboja vien ūkių patikrinimų skaičiaus mažinimu.
Reglamentu taip pat keičiama sąlygų sistema (GAAB ir SMR), supaprastinamos taikomų išmokų taisyklės, pakeičiama kontrolės bei sankcijų tvarka ir sustiprinami BŽŪP reagavimo į krizes mechanizmai.
Juo taip pat supaprastinamas valstybių narių ataskaitų teikimas ir veiklos rezultatų apskaita, įskaitant net visišką metinės veiklos rezultatų apskaitos panaikinimą ir metinių ataskaitų supaprastinimą.
Parengė Ričardas Čekutis