Europos Audito Rūmai: miškų gaisrams užkardyti išleidžiami milijonai, bet rezultatai – neaiškūs

Nors tiksli ES pinigų suma, iš tikrųjų išleista kovai su miškų gaisrais, iš esmės nežinoma, neabejotina, tam galėtų būti panaudota vis daugiau ES lėšų (visų pirma pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP). Ir kadangi prevencija geriau nei gydymas, ES šalys dabar yra linkusios daugiau dėmesio skirti prevencinėms priemonėms, pavyzdžiui, priešgaisrinių juostų įrengimui ir augalijos šalinimui. Pavyzdžiui, Portugalijoje ES auditoriai nustatė, kad 2017–2022 m. prevencijai išleista procentinė dalis padidėjo nuo 20 % iki 61 %. Be to, Ispanijos šiaurės vakarų Galisijos regione prevencija nuo 2018 m. sudaro didžiąją miškų gaisrams skirto biudžeto dalį. Tai teikia vilčių, nes ekspertai paprastai mano, kad šis perėjimas prie prevencijos yra būtinas siekiant sumažinti gaisrų tikimybę ir poveikį.

Tačiau pastaraisiais metais padidėjo miškų gaisrų kiekis ir mastas. Su šia tendencija neabejotinai yra susijusi klimato kaita. 2006–2010 m. ir 2021–2024 m. ES miškų gaisrų, kurie paveikė daugiau kaip 30 hektarų plotą, skaičius patrigubėjo ir pastaruoju laikotarpiu pasiekė beveik 1 900 metinį vidurkį. Todėl paveikta teritorija taip pat gerokai padidėjo – per pastaruosius ketverius metus ji vidutiniškai sudarė daugiau kaip 5 250 km² per metus. Kitaip tariant, ES kasmet dūmais pavirsta beveik trylika kartų už Vilnių didesnis plotas.

„Iš tikrųjų prevencinių priemonių prieš miškų gaisrus stiprinimas yra žingsnis teisinga linkme, – teigė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys Nikolaos Milionis. – Tačiau siekiant, kad ES parama nebūtų žaibiška, ES lėšos turi būti išleidžiamos taip, kad būtų užtikrinti geriausi rezultatai ir tvarus poveikis.“

Auditoriai mano, kad ES lėšoms gauti atrinkti projektai ne visada yra skirti toms sritims, kuriose poveikis bus didžiausias. Pavyzdžiui, kai kuriuose Ispanijos regionuose biudžetas buvo paskirstytas visoms provincijoms, neatsižvelgiant į riziką ir poreikius. Be to, auditoriai nustatė, kad kai kurios finansuotos priemonės buvo pagrįstos pasenusia informacija. Pavyzdžiui, Graikijoje, kurioje 2023 m. išdegęs plotas buvo daugiau kaip tris kartus didesnis už 2006–2022 m. metinį vidurkį, teritorijų, kuriose gali kilti miškų gaisrai, sąrašas yra senesnis nei 45 metai. Portugalijoje auditoriai nustatė, kad pirmenybė teikiama iš dalies užtvindytai teritorijai, kad būtų galima gauti ES lėšų kovai su miškų gaisrais. Priežastis buvo ta, kad grėsmių žemėlapis nebuvo atnaujintas, neatsižvelgiant į tai, kad prieš kelerius metus ten buvo pastatyta užtvanka.

Apskritai auditoriai daro išvadą, kad sunku sužinoti faktinius rezultatus, gautus ES lėšomis kovojant su miškų gaisrais Europoje. Tačiau taip yra ne tik dėl duomenų stygiaus, nenuoseklių rodiklių ar prastos stebėsenos: taip yra ir dėl to, kad ne visada užtikrinamas finansuojamų veiksmų tvarumas, ypač kai tai susiję su EGADP. Nors pagal EGADP suteiktas didelis papildomas vienkartinis finansavimas (pavyzdžiui, 470 milijonų eurų Graikijoje prevenciniams darbams ir 390 milijonų eurų Portugalijoje), šiose šalyse neužtikrinama, kad ES ar nacionalinėmis lėšomis įgyvendinamos prevencinės priemonės išliktų veiksmingos ilguoju laikotarpiu. Todėl auditoriai daro išvadą, kad prevencinių ES veiksmų poveikis galėtų būti ne ilgesnis kaip treji ar ketveri metai.

• Daugiau ES pinigų skiriama prevencijos priemonėms vietoje
• Per pastaruosius ketverius metus išdegė daugiau kaip 2 mln. hektarų ES miškų
• ES finansavimo poveikis nežinomas ir neaiškus ilgalaikis tvarumas

Miškų gaisrai yra viena iš kelių gaivalinių nelaimių, kurios suintensyvėjo dėl klimato kaitos – išdega dideli miškingi plotai, gaisrai nusineša žmonių gyvybes, daroma žala biologinei įvairovei ir patiriama ekonominių nuostolių, kurie kasmet siekia apie 2 milijardus eurų. Tačiau miškai gali tapti atsparesni gaisrams, pavyzdžiui, tinkamai valdant riziką, tinkamai tvarkant miškus ir planuojant kraštovaizdį.

Nors Europos Komisija remia ES šalis skirdama finansavimą, miškininkystės politika ir toliau priklauso atskirų valstybių narių kompetencijai.

Europos Audito Rūmų informacija