Kiaulienos rinkos tendencijos

Europinės eksporto tendencijos

2025 m. I ketvirtį augo Europos Sąjungos (ES) šalių kiaulienos eksportas į trečiąsias šalis. Remiantis Žemės ūkio rinkos informacijos bendrovės (AMI) duomenimis, per sausio–kovo mėnesį už ES ribų buvo išvežta beveik 1,1 mln. t kiaulienos (įskaitant šalutinius produktus) – tai maždaug 3 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Ispanija išliko pagrindinė šalies eksportuotoja – jai tenkanti eksporto dalis sudarė daugiau nei trečdalį viso ES kiaulienos eksporto. Lyginant su praėjusiais metais, Ispanijos kiaulienos eksportas padidėjo 12 proc. ir iki 376 tūkst. t.

Tuo tarpu Danijos kiaulienos eksportas sumažėjo 7 proc. (iki 144 tūkst. t), o Nyderlandai išlaikė stabilų lygį – 176 tūkst. t.

Savo pozicijas reikšmingai sustiprino Lenkija. Jos kiaulienos eksportas į trečiąsias šalis išaugo 23 proc. ir siekė 70 tūkst. t.

Tarp pagrindinių ES kiaulienos pirkėjų išliko Kinija, Jungtinė Karalystė, Filipinai ir Japonija.

Atsižvelgiant į sektoriaus augimą ES metų pradžioje, tikimasi, kad kiaulienos eksportas artimiausiu metu išliks aukštesnis nei pernai.

Vokietiją stabdė SNL

O štai Vokietija pirmąjį ketvirtį tarp didžiausių eksportuotojų ES užėmė tik šeštąją vietą. Atsiliepė eksporto apribojimai dėl snukio ir nagų ligos (SNL): Vokietijos kiaulienos eksportas sumažėjo beveik trečdaliu (iki 66 tūkst. t).

Vis dėlto kaip skelbia euromeatnews.com, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu kritimo nėra: pirmąjį šių metų ketvirtį vokiečiai iš viso eksportavo 548 tūkst. tonų kiaulienos, t. y. 2 proc. daugiau. Vertinant eksporto paskirties šalių rodiklius, pastebimos labai skirtingos tendencijos. Eksportas į trečiąsias šalis gerokai sumažėjo (30 proc.), o į ES šalis padidėjo beveik 9 proc. Į Bendriją eksportuota. 482 tūkst. tonų kiaulienos.

Rinkos ekspertai tikisi, kad per ateinančius mėnesius šalies kiaulienos eksporto apimtys ir toliau augs. Viena vertus, prognozuojama, kad Vokietijoje bus užauginta truputį daugiau kiaulienos. Kita vertus, išnykus SNL grėsmei vėl atsinaujino prekyba su trečiosiomis šalimis.

Prognozės

Remiantis naujausiais Europos Komisijos vertinimais, šių metų IV ketvirtį ES šalyse kiaulių skerdimų skaičius, palyginti su 2024 m. tuo pačiu ketvirčiu, turėtų sumažėti apie 1,3 proc., iki 57,990 mln. vnt.

Ispanija ir toliau išliks didžiausia kiaulių augintoja ES, kurioje užauginama maždaug 22 proc. visų ES kiaulių. Prognozuojama, kad 2025 m. IV ketvirtį Ispanijoje bus paskersta maždaug 12,819 mln. kiaulių, o tai reikštų 2,6 proc. kiaulienos gamybos nuosmukį, palyginti su 2024 m. IV ketvirčiu.

Iš kitų didžiausių ES kiaulienos gamintojų šalių, kiaulių skerdimų skaičiaus mažėjimas prognozuojamas Danijoje (3,20 proc., iki 7,87 mln. vnt.) ir Prancūzijoje (0,97 proc., iki 5,7 mln. vnt.), tačiau, kad ir nedidelis kiaulių skerdimų skaičiaus padidėjimas prognozuojamas Vokietijoje (0,57 proc., iki 8,9 mln. vnt.) ir Nyderlanduose (0,13 proc., iki 5,6 mln. vnt.).

Išliekant kiaulienos pasiūlos trūkumui, šiais metais ES kiaulienos eksportas turėtų mažėti. Keičiantis ES vartotojų elgsenai, mažės ir kiaulienos suvartojimas.

Lietuviškos kiaulienos tendencijos

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) rengiamo leidinio „Agro Rinka“ duomenimis, bendros kiaulių supirkimo kainos Lietuvoje gegužės mėn., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, krito 3,32 proc. Tuo tarpu kiaulių skerdimo apimtys šalies įmonėse per pastaruosius išaugo augo 7,55 proc.

Lietuvos Žemės ūkio ministerijos apžvalgos duomenimis, 2025 m. I ketvirtį, palyginti su 2024 m. IV ketvirčiu, Lietuvoje vidutinė kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenų masę ir kokybę sumažėjo 8,38 proc. (iki 1,85 EUR/kg) ir buvo 16,11 proc. žemesnė nei 2024 m. I ketvirtį. Šį kainos sumažėjimą daugiausia lėmė sezoniški veiksniai ir rinkos svyravimai. Vis dėlto, pavasarį rinkoje buvo aiškus atsigavimo ženklas – balandžio viduryje kiaulių supirkimo kaina pasiekė 2,11 EUR/kg, tai yra aukščiausias kainų lygis šiais metais. Kainos kilimą paskatino sumažėjusi kiaulienos pasiūla bei auganti paklausa, ypač artėjant šiltesniam sezonui, kai tradiciškai išauga vartojimas.

Nepaisant tokio atsigavimo, rinka šiuo metu išlieka jautri importo įtakai – pigesnė kiauliena iš kitų ES šalių gali daryti reikšmingą įtaką vietinėms kainoms. Tikėtinas tolimesnis kainos augimas, ypač jei pasiūla išliks ribota, tačiau stabilumą gali paveikti tiek pasaulinės rinkos tendencijos, tiek vidaus veiksniai, tokie kaip gamybos kaštai, vartojimo pokyčiai, importo dinamika bei afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiai.

2025 m. I ketvirtį Lietuvoje sumažėjus žaliavos kainai, tiek kiaulienos skerdenų, tiek ir kiaulienos gabalų gamintojo prekybos kainos mažėjo, atitinkamai 7,47 proc. ir 2,83 proc. Tam įtakos galėjo turėti atpigusi žaliava ir, žinoma, parduodamos mėsos kokybė. Nepaisant to, kad žaliavos kaina 2025 m. I ketvirtį, palyginti su praėjusių metų IV ketvirčiu, krito, didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse analizuojami kiaulienos produktai brango 1,04–1,38 proc., išskyrus kumpį su kaulu, kurio kaina išliko stabili.

Parengė Ričardas Čekutis