Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Bal 2024
Ashburn +11,8 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 21 Bal 2024

Europos Komisija transliuoja, o mums leidžia tik klausytis?

2020/12/08

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tiesioginės transliacijos internetu metu į Lietuvos žemdirbių iš anksto jam pateiktus klausimus neatsakė.

Pirmoji diskusija su Lietuvos auditorija – už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo Europos Komisijos (EK) nario Virginijaus Sinkevičiaus ir piliečių virtualus dialogas apie Europos žaliąjį kursą, biologinės įvairovės strategiją ir kitas priemones kovoti su klimato kaita nuvylė mūsų šalies ūkininkus – iš eurokomisaro jie neišgirdo konkrečių atsakymų į iš anksto jam pateiktus klausimus.

Atsakymams – tik 1 min. 20 sek.

Vargu ar galima tai vadinti diskusija su Lietuvos auditorija. Šį kartą dalyvavo tokia „auditorija“: parduotuvės „Urban Earth Lovers Lietuva“ įkūrėja Laura Prievelytė-Juknė, įmonės „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė ir Lietuvos pramonininkų federacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Ir nė vieno ūkininkų atstovo, nors EK jau seniai teigia, kad žemės ūkis, esą, yra vienas iš didžiausių aplinkos teršėjų.

1 val. 17 min. trukmės renginyje tik 1 min. 20 sek. buvo skirta atsakymui į vieną konkretų klausimą apie žemės ūkį.

„Pasisekė“ Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkui Raimundui Juknevičiui, kuris iš anksto buvo pateikęs tris klausimus.

V. Juknevičius klausė: „Ar EK turi atlikusi Europos žaliojo kurso strategijų „Nuo lauko iki stalo“ ir „Bioįvairovės“ įgyvendinimo pasekmių analizę? Jei taip, tai kur galima susipažinti su vertinimo ataskaita?“

Iš eurokomisaro V. Sinkevičiaus lūpų nuskambėjo toks paaiškinimas: „Šiuo atveju kalbama apie strategiją. Joje yra vieni ar kiti numatyti teisės aktai. Jeigu tai bus teisės aktas, be jokios abejonės, bus atliktas vertinimas ir analizė, kokį poveikį tas teisės aktas turėjo. Galų gale vėliau vyksta derinimas su suinteresuotomis šalimis, į kurį kviečiamos ir tų pačių ūkininkų bendruomenės aktyviai įsitraukti teikiant vienas ar kitas pastabas ir pasiūlymus. Šiuo atveju yra tik atlikti strategijos vertinimai, kokį poveikį ūkis (...) turi aplinkai, ir, aišku, iš to gimusi strategija vėliau pereis į konkrečius teisės aktus, kurių kiekvienas bus paremtas išsamia analize ir suinteresuotų grupių diskusija.“

Liko neatsakyta į kitus du klausimus:

      „1. Kam EK skiria prioritetą – Europos žaliajam kursui ar apsirūpinimo maistu saugumui?

  1. Ar EK susipažino ir turi savų argumentų dėl JAV žemės ūkio departamento paskelbto Žaliojo kurso strategijų poveikio Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sektoriui vertinimo? Vertinime teigiama, kad ES žemės ūkio gamyba susitrauktų 12 proc., sumažintų eksportą 20 proc., atitinkamai padidintų importą 2 proc., sumažintų bendras ūkio pajamas 16 proc. ir padidintų 153 JAV doleriais per metus vienam gyventojui tenkančias išlaidas maistui.“

Klausimai be atsakymų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas neišgirdo atsakymų į savo užduotą klausimą, ar eurokomisarui yra žinoma, kad Lietuvos ūkiuose naudojama daugybė ŠESD, amoniako emisiją mažinančių technologijų, taip pat kaupiančių CO2  dirvožemyje ir t. t., kurios iki šiol yra neįvertintos nacionalinėje apskaitoje. Dėl to kyla bereikalingas ažiotažas ir žemės ūkis pristatomas ne kaip CO2 kaupėjas (kartu su miškininkyste), o kaip didžiulė problema. Nors ES yra įsipareigojusi prisidėti prie bado pasaulyje panaikinimo 2030 m., badaujančių skaičius pastaruosius trejus metus tik didėja. Toks neišsamus duomenų rengimas neišvengiamai atsispindi vėliau, padalijant ES įsipareigojimus šioje srityje atskiroms valstybėms narėms, t. y. sukelia disproporcijas, kaip atsitiko su Baltijos jūros veiksmų plane įtvirtintais N ir P mažinimo įsipareigojimais. Todėl E. Pranauskas klausė, kokių priemonių žada EK imtis, kad būtų:

  1. Ištaisyta situacija, pvz., Lietuvai, turinčiai mažiausią ES gyvulininkystės sektorių, ir toliau keliami emisijų mažinimo šiame sektoriuje tikslai?
  2. Kad tai nebepasikartotų ateityje?

Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas Justinas Rimas eurokomisarui pateikė penkis klausimus, į kuriuos atsakymų taip pat neišgirdo:

„1. Tiek ES, tiek Lietuvoje pagrindinis oro teršėjas amoniaku yra žemės ūkis – tai sudaro net 90 proc. viso išmetamo amoniako. Ar numatoma žemės ūkio įmonėms taikyti ir nuo kada didesnius taršos mokesčius už išmetamą amoniaką, kad žemės ūkio įmonės būtų suinteresuotos taikyti naujausias technologines ir geriausius gamybos būdus, auginant gyvulius ir laikant bei tręšiant laukus mėšlu?

  1. Baltijos jūra yra viena užterščiausių pasaulyje, nes į ją patenka didelis kiekis azoto ir fosforo junginių, kurių daugiausia atkeliauja iš žemės ūkio veiklos, nepamatuotai daug tręšiant laukus mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Ar gali EK pateikti Lietuvos Vyriausybei rekomendacijas, kad būtų nustatytos tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis normos vienam hektarui ir būtų užtikrinta efektyvi jų kontrolė bei apskaita?
  2. Nemalonūs kvapai (ypač amoniako) yra priskiriami oro taršai. Kodėl iki šiol ES nėra priimtos vieningos direktyvos, reglamentuojančios nemalonių kvapų sklaidą gyvenamojoje ir visuomeninėje aplinkoje? Ar galite inicijuoti tokios direktyvos paruošimą ir priėmimą ES mastu, nes kiekvieno piliečio konstitucinė teisė yra gyventi sveikoje ir švarioje aplinkoje?
  3. Manome, kad būtų tikslinga aplinkosauginių mokesčių administravimą perduoti iš Aplinkos ministerijos Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri turi efektyvią ir gerai veikiančią administravimo struktūrą. Tai leistų ne tik pagerinti aplinkosauginių mokesčių administravimą, bet ir jų vykdomą apskaitą. Šiuo metu aplinkosaugos mokesčių administravimo srityje dirba tiktai 20 darbuotojų. Kokia Jūsų nuomonė?
  4. Ar numatoma artimiausiu metu peržiūrėti vykdomą žemės ūkio politiką, panaikinant subsidijas už dyzelinį kurą ir apmokestinant savaeigę žemės ūkio techniką aplinkos taršos mokesčiu?“

Jaučiasi ignoruojami

Ūkininkas Audrius Vanagas eurokomisaro V. Sinkevičiaus norėjo paklausti, ar vertinama žaliojo kurso įtaka sektoriuose, susijusiuose su žemės ūkiu, kaip, pvz., trąšų, chemijos pramonė, kuras, logistika, žemės ūkio technika, kaip tai paveiks visa apimtimi darbuotojų skaičių, jų finansinę gerovę? Jei taip, kokia vizija? Žaliuoju kursu bus dirbtinai sumažinti žemės ūkio produktų derliai. Kaip tai paveiks jų paklausą / pasiūlą? Ar nebus dviprasmybė – ir maistas brangus, ir žemės ūkis papildomai remtinas.

Kelmės rajono ūkininkas Martynas Puidokas teiravosi, kokia konkrečia dalimi ir terminais įgyvendinant Žaliojo kurso programą prie užsibrėžtų tikslų, be žemės ūkio, turės prisidėti pramonė, transportas ir eiliniai gyventojai, ar lėšos, skirtos įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir transformuoti ekonomikos sritis, kiekvienai iš ekonomikos sričių bus skiriamos proporcingai pagal iškeltus Žaliojo kurso uždavinius?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas teigė, kad EK vis dar nepateikė žaliojo susitarimo strategijų („Nuo lauko iki stalo“, „Bioįvairovės“ ir kt.) poveikio vertinimo, Europos Parlamento žemės ūkio komiteto užsakymu Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas kartu su „AgroParisTech“ atliko žaliojo susitarimo strategijų poveikio žemės ūkiui vertinimą. Pagrindinės išvados – ūkininkų pajamos įgyvendinus žaliojo susitarimo strategijas sumažės 25 procentais, o ES vartotojai pereis prie pigesnių blogos kokybės produktų iš trečiųjų šalių. Todėl iš V. Sinkevičiaus A. Macijauskas norėjo sužinoti, kaip tokie pokyčiai sustiprins ES kaimiškų vietovių ekonominį atsparumą ir pagerins demografinę kaimo padėtį, kada EK atstovybė Lietuvoje pradės dialogą su Lietuvos žemdirbių organizacijomis? Jis taip pat stebėjosi, kad į virtualią diskusiją nebuvo pakviestas nė vienas žemdirbių atstovas, nors būtent žemės ūkis galimų pokyčių bus stipriausiai paveiktas.

 

Matome šiaudelius, o ne globalines problemas

Aušrys Macijauskas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas: „EK dirba radijo principu – jie kalba, o mes klausome. Viskas transliuojama tik į vieną pusę, jokios kritikos ir jokių pastabų jie priimti nenori. Atsako tik į jiems patogius klausimus, o kitus – praleidžia pro ausis.

Aš nemanau, kad buvo atsakyta ir į Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojo Raimundo Juknevičiaus klausimą. Tiesiog imitavo atsakymą, nes atsakymų į tuos klausimus EK šiandien neturi. Komisija neturi poveikio vertinimo, kaip Europos žaliasis kursas paveiks Lietuvos ekonomiką, jie to nežino. Tiesiog „išmetė“ Žaliąjį kursą nežinodami, kaip jis paveiks Europos ekonomiką, o jau tikrai nežino, kaip paveiks Lietuvos ekonomiką.

EK sako, kad viskas bus gerai, tačiau šis pasakymas neparemtas jokiais skaičiais, jokiais tyrimais ir jokiomis analizėmis. Taip diletantiškai dirbančios EK mes dar nematėme.

Norai yra geri. Mes, Lietuvos žemdirbiai, irgi pasisakome už žalesnę Europą ir žalesnį pasaulį, bet apie šias priemones reikia diskutuoti. Apie strategiją irgi reikia diskutuoti – kokiu keliu mes sukame? Ar drausime gamybą Europoje ir sutiksime su tuo, kad ateityje vartosime iš trečiųjų šalių atvežtus produktus, ar bandysime išlaikyti penktajame dešimtmetyje ES įkūrimo tėvų iškeltą tikslą, kad ES turi pati apsirūpinti jai būtiniausiais produktais, maisto produktais. Ar tą tikslą mes jau nubraukiame ir sakome, kad mums tiks ir rusiški produktai, ir produktai, užauginti Kinijoje. Jeigu taip, tai viskas gerai, bet tas turi būti pasakyta.

Dabartinė strategija ir pirminiai jos vertinimai rodo, kad ją įgyvendinus mes neapsirūpinsime maistu. Tada klausi- mas – kokį maistą vartosime? Bet kokiu atveju maisto produktai pabrangs. Ar mūsų piliečiai sutinka su tokia strategija, kuri papildomai patuštins kišenes maždaug po 150 eurų kiekvienais metais kiekvienam piliečiui? Įsivaizduokite, jeigu yra keturių asmenų šeima, tai už šitą strategiją dėl maisto produktų pabrangimo kiekvienais metais susimokės papildomai po 600 eurų. Ar žmonės sutinka su tokiu pabrangimu, ar jų kas nors klausia?

Į šiuos klausimus liko neatsakyta. Diskusijoje kalbėta apie vienkartinius kokteilių šiaudelius, neva jie teršia aplinką. Tai taip mes ir gyvename, matome šiaudelius, bet nematome globalių problemų. Mus, ūkininkus, tiesiog ignoruoja – neatsako į mūsų klausimus. Kaip ir tokius – kaip elgtis su tais vienkartiniais kombinezonais, pirštinėmis, kaukėmis, kurių pagal Aurelijaus Verygos rekomendacijas kasdien sunaudoju po tris. Tos kaukės pagamintos Kinijoje ir neaišku  iš kokios medžiagos. Kitokių mūsų vaistinėse nėra – visos kiniškos. Aš manau, kad jos pagamintos iš naftos. Matome mažytes problemėles, bet nematome globalių problemų. Bet jei eurokomisaras rūpinasi tik šiaudeliais, tai ką bepadarysi – tenka tik apgailestauti.“

 

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

 

2020-12-08

Dalintis
2024/04/21

Pirmakursiams – agroverslo stipendijos (2)

Skirdamos stipendijas pirmo kurso studentams, žemės ūkio įmonės rodo savo socialinę atsakomybę bei norą prisidėti prie gabių ir motyvuotų jaunų žmonių paskatinimo domėtis, studijuoti ir dirbti agrosektoriuje. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūk...
2024/04/21

Briuselis įpareigojimus švelnina – Lietuva apkrauna naujais

Po pernykščio nervingo pasėlių deklaravimo šiemet žadama daugiau aiškumo ir tam tikrų palengvinimų. O svarbiausia – po per Europą nuvilnijusių žemdirbių protestų Briuselis jau padarė jiems tam tikrų nuolaidų, tačiau mūsų...
2024/04/21

Vieno eksponato istorija. XX a. Konradas Valenrodas

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, o gal studento, pasirašiu...
2024/04/21

Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?

Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavi...
2024/04/21

Elektromobilių dalis šalies transporto parke nuo metų pradžios išaugo beveik dešimt procentų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 p...
2024/04/21

Tikrojo nikotino veido paieškų link

„Žmo­nės rū­ko dėl ni­ko­ti­no, bet mirš­ta dėl ta­ba­ko de­gi­mo me­tu be­si­for­muo­jan­čių dū­mų ir pe­le­nų, ku­riuo­se yra tok­siš­...
2024/04/21

Kovos su buksmediniais ugniukais priemonės

Mūsų šalyje buksmediniai ugniukai pirmą kartą buvo aptikti 2018 m. Vilniaus rajone. Šie kenkėjai žalą daro buksmedinių (Buxaceae) šeimos augalams, tarp jų – mahonijoms, bugieniams ir kt. Yra duomenų, kad tėvynėje jie įsi...
2024/04/21

Ūkininkui neliko kitos išeities, kaip nugalabyti daugiau nei 3 tūkst. avių

Praėjusią savaitę širdį veriantį sprendimą ryžosi priimti Vakarų Australijos avių augintojas Wayne'as Smithas. Apie tai jis pranešė socialiniame tinkle, ir šis jo postas buvo tikra bomba, sulaukusi milžiniško atgars...
2024/04/21

Tyrimas parodė: akcijų prekėms neatsispiria absoliuti dauguma gyventojų

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa...