Būsimą derlių Europoje koreguoja sausra, Lietuvoje – palankios sąlygos

Derliaus lūkesčiai

Jungtinis tyrimų centras skelbia, jog žieminių kultūrų derliaus lūkesčiai yra didesni nei vidutiniai Rumunijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Airijoje, Šiaurės ir Baltijos šalyse dėl pakankamo vandens kiekio viso sezono metu. Maždaug vidutinio derliaus tikimasi Vokietijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Tik Italijoje ir Turkijoje dėl karščio ir vandens streso tikėtinas sumažėjęs derlius.

Vasarinių pasėlių vystymąsi Pietryčių Europoje, ypač Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, mažiau pastebimai – pietų Ispanijoje ir Italijoje, ribojo nuolatinis lietaus trūkumas ir aukšta temperatūra. Biomasės kaupimasis yra mažesnis nei vidutinis, todėl tikimasi derliaus sumažėjimo.

Per didelis kritulių kiekis Suomijoje ir Estijoje apsunkina lauko darbus ir kelia susirūpinimą dėl vietinių derliaus nuostolių ir pablogėjusios pasėlių kokybės.

Vokietijoje, ypač pietuose, toliau plinta cikados, sukeliančios Stolburo ligą cukriniuose runkeliuose ir bulvėse.

Pakenkė sausra

Nuolatinis karštis ir sausra stabdo vasarinių kultūrų vystymąsi visoje Pietų ir Rytų Europoje.

Vengrijoje ir Kroatijoje nuo gegužės pabaigos trūko kritulių, o birželio pabaigoje buvo aukšta temperatūra, tai paveikė ir Slovėniją bei turėjo įtakos vasarinių kultūrų augimui.

Rumunijoje , Bulgarijoje ir Graikijoje karšti ir sausi orai minimaliai paveikė žieminius pasėlius, nes jie jau buvo beveik subrendę, tačiau labai sumažino vasariniams pasėliams reikalingą dirvožemio drėgmę. Žemas vandens rezervuarų ir upių lygis taip pat sumažino drėkinimui skirto vandens kiekį. Dėl to vasarinių pasėlių augimas buvo sutrikdytas vėlyvosios vegetacijos ir ankstyvosios dauginimosi stadijose.

Italijoje labai aukšta birželio pabaigos temperatūra sutrumpino žieminių pasėlių grūdų užsimezgimo laikotarpį ir anksti pasėtų kukurūzų žiedų derlingumą. Centrinėje Italijoje aukšta temperatūra buvo susijusi su mažu dirvožemio drėgnumu, o tai turėjo įtakos minkštųjų kviečių grūdų užsimezgimui ir saulėgrąžų vegetatyviniam augimui.

Pietų Ispanijoje ir pietų Portugalijoje labai aukšta birželio ir liepos pradžios temperatūra nebuvo optimali vėlai sėtiems vasariniams pasėliams, ypač saulėgrąžoms.

Vakarų Prancūzijos regionuose vasariniai pasėliai šiuo metu susiduria su sunkumais dėl karšto ir sauso oro bei sumažėjusio vandens tiekimo.

Vokietijoje mažas kritulių kiekis nuo birželio vidurio kartu su aukšta temperatūra padidino stresą vasariniams pasėliams, daugiausia pietuose ir šiaurės rytuose.

Pietų Ukrainoje nuolatinis kritulių trūkumas ypač paveikė vasarinių kultūrų vystymąsi. Rytuose žieminių kultūrų derlių sumažino sausringas pavasaris.

Krituliai ir kenkėjai

Tuo tarpu, pernelyg didelis kritulių kiekis Baltijos regione apsunkina lauko darbus ir kelia pavojų žieminių kultūrų derliui.

Suomijoje ir Estijoje lauko darbus apsunkino per didelė drėgmė, kuri gali apriboti prieigą prie laukų, sudaryti palankias sąlygas augalų ligų ir lokalizuotos hipoksijos vystymuisi ir, jei ji užsitęs, gali neigiamai paveikti žieminių kultūrų derlių .

Vokietijoje šiltas ir vyraujantis sausas pavasaris, po kurio sekė ankstyva vasara, paskatino kenkėjų plitimą, dėl kurio atsirado ligų, pažeidžiančių šakniavaisius, tokius kaip cukriniai runkeliai ir bulvės. Kenkėjų plitimas ypač paveikė vietoves nuo Reinland-Pfalco iki Bavarijos, kur tikimasi derliaus nuostolių.

Pasėlių būklė Lietuvoje

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) naujausiais duomenimis, remiantis liepos 20 d. vertinimu, žemės ūkio augalų derlingumo prognozė lieka optimistinė, nors daugelis Lietuvos regionų nukentėjo nuo stiprių pavasarinių šalnų.

Vakarų Lietuvoje pasėliai šalnų pažeisti sąlygiškai nesmarkiai, šiuo metu vasariniams augalams vystytis sąlygos iš esmės yra palankios, pakanka drėgmės. 

Vidurio Lietuvoje žieminių javų (kviečių, rugių, kvietrugių ir miežių) pasėlių būklę galima vertinti kaip gerą, o kai kuriuose laukuose – kaip labai gerą. Tačiau dėl patogenams palankių oro sąlygų šiais metais pasėliuose sparčiai plinta lapų ligos: miltligė, septoriozė ir dryžligė.

Suvalkijoje žiemkenčių pasėliai atrodo gerai – yra tankūs, vidutinio aukščio. Yra kviečių dryžligės, rūdžių ir lapų septoriozės pažeidimų, daug amarų, lemų ir javinio pjūklelio. Dalis žieminių rapsų pasėlių yra nukentėję nuo šalnų – nušalęs pagrindinis stiebas. Yra ir visiškai šalnos sunaikintų pasėlių. Vasarinių javų pasėliai yra tankūs ir tolygūs. Žirnių pasėliai, kaip ir daugelyje laukų Lietuvoje, gražūs ir tolygūs, augalai aukšti.

Šiaurės Lietuvoje prognozuojama, kad žieminių pasėlių (kviečių, rugių ir rapsų) derlingumas bus artimas daugiamečiam vidurkiui arba šiek tiek didesnis. Laukai vizualiai atrodo gerai arba labai gerai. Žieminių miežių pasėlių būklė taip pat labai gera.

Pietryčių Lietuvoje žiemkenčių (rugių, kviečių ir miežių) pasėliai yra gana tankūs. Vasarinių javų pasėlių būklė iš esmės yra gera.

Išgulę javų pasėliai gali lemti mažesnį grūdų derlių ir blogesnę jo kokybę: subręsta smulkesni grūdai, tikėtini prastesni kokybiniai rodikliai – mažesni saiko masė, krakmolingumas ir baltymingumas. Tikėtinas didesnis grūdų užkrėstumas patogenais. Šių nepalankių veiksnių įtaka labai priklausys nuo kritulių kiekio per ateinančias 2–3 savaites, sakoma LAMMC apžvalgoje. 

Prognozuojama, kad šiais metais javapjūtė gali prasidėti 2–3 savaitėmis vėliau nei įprastai.

Parengė Ričardas Čekutis