Europos pieno rinką žlugdo nauji JAV tarifai

Išimčių nėra

Nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. JAV pradės taikyti vienodą 15 proc. muitą daugeliui Europos Sąjungos prekių, įskaitant ir pieno produktus – sūriui, sviestui, jogurtui, išrūgoms bei pieno baltymų koncentratams. Kitaip sakant, jokiems pieno produktams išimtys nenumatytos, nuogąstauja tygodnik-rolniczy.pl.

Tai reiškia, kad net ir anksčiau lengvatinėmis sąlygomis eksportuotas sūris ir išrūgos iš ES į JAV taps mažiau pelningas. Jungtinės Valstijos yra viena iš pagrindinių ES perdirbtų pieno produktų rinkų.

Ką paveiks labiausiai?

JAV yra ketvirta pagal dydį ES pieno produktų eksporto šalis, o šio sektoriaus eksporto vertė pernai siekė 4,3 mlrd. eurų. Airija, Prancūzija, Italija ir Nyderlandai bus labiausiai paveiktos šalys, o didelę jų prekybos dalį sudaro didelės vertės produktai, tokie kaip „Kerrygold“ sviestas, „Parmigiano Reggiano“ ir specialūs sūriai, analizuoja jordbrukare.com.

Tokie ES konkurentai kaip Naujoji Zelandija, Australija ir Jungtinė Karalystė gali importuoti JAV be muitų arba taikant mažus muitus. Pagal laisvosios prekybos susitarimus jie turi kainų pranašumą prekybos centrų lentynose.

Airijai šis sandoris yra dviašmenis kardas, nes, pavyzdžiui, „Kerrygold“ sviesto metiniai pardavimai JAV sudaro beveik 500 mln. eurų, o dabar kainų skirtumas, palyginti su konkuruojančios JK sviestu, bus didesnis.

Prancūzijos ir Italijos sūrių gamintojai taip pat yra pažeidžiami. Aukščiausios kokybės sūriai vartotojams jau ir taip brangūs, o papildomi 15 proc. apsunkina konkurenciją su vietinėmis arba laisvosios prekybos susitarimuose įsigytomis alternatyvomis.

Rinkos dinamika

Manoma, jog tarifų režimas gali sumažintiES pieno produktų eksporto į JAV augimą. Preliminariais skaičiavimais, 2025 m. jis gali kristi 1–2 proc. Tikimasi, kad pramonės atstovai nukreips pieno produkcijos apimtis į Aziją, Artimuosius Rytus ir Afriką, kur paklausa auga, o tarifinės kliūtys yra mažesnės.

Šis pokytis gali turėti įtakos pasaulinėms žaliavų kainoms, ypač sviesto ir nugriebto pieno miltelių, nes pertekliniai ES produkcijos kiekiai neišvengiamai ieškos naujų rinkų.

ES pieno rinkoms vidaus rinkoje spaudimą ir toliau daro vangus vartojimo augimas ir tvirta pasiūla Airijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Kainų nepastovumas greičiausiai išliks ir 2026 m.

Eksportas jau krenta

Europos Komisijos duomenys rodo, kad ES pieno produktų eksportas pradėjo mažėti 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Viso eksporto vertė, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 1 proc., nors kainos išliko aukštos.

Ypač smarkiai nukentėjo nenugriebto pieno miltelių (-16 proc.), sviesto (-9 proc.) ir pieno riebalų (-17 proc.) eksportas. Į JAV taip pat parduota mažiau sviesto (-12 proc.) nei prieš metus.

Tuo tarpu, pasak Europos Komisijos, 2025 m. gegužės mėn. vidutinė pieno kaina ES buvo 53,03 euro cento už kilogramą, tai yra 15,3 proc. daugiau nei prieš metus. Kitaip sakant, ES rinka yra pelninga, tačiau jautri eksporto sutrikimams. Ir dabar tokių sutrikimų gali pagausėti.

Prognozės

Jeigu eksportuotojai negali parduoti pieno produktų pertekliaus už ES ribų, šie produktai vėl patenka į ES rinką, o tai daro spaudimą kainoms ir pelno maržoms.

Ypač didelis pavojus gali kilti perdirbtiems produktams, pavyzdžiui, sūriui, pieno milteliams ir baltymų koncentratams, kurie sudarė didelę visos ES eksporto dalį. Nuostolius gali patirti tiek privačios įmonės, tiek pieno kooperatyvai.

Šiame kontekste įdomu pažvelgti į „Dairy Global“ ES pieno rinkos prognozes.

Prognozuojama, kad šiemet visa ES pieno gamyba sudarys 149,4 mln. tonų, tai yra 0,2 proc. nei pernykščiai rodikliai. Greta JAV tarifų, yra ir kitų sektoriaus susitraukimo priežasčių – pavyzdžiui, mažos ūkininkų pelno maržos kartu su aplinkosaugos apribojimais ir ligų protrūkiais tarp pagrindinių gamintojų ir toliau stumia kai kuriuos mažesnius ūkininkus iš gamybos. Tikimasi, kad dėl šios tendencijos šiemet sumažės karvių skaičius, kurio visiškai nekompensuos padidėjęs produktyvumas, todėl 2025 m. karvių pieno gamyba gali sumažėti net iki 145,3 mln. tonų.

Taip pat prognozuojama, kad šiemet ES sviesto gamyba sieks 2,1 mln. tonų, tai yra 1 proc. mažiau nei 2024 m., nes mažesnė pieno pasiūla bus palankesnė sūrio gamybai, palyginti su sviestu ir pieno milteliais.

Nugriebto pieno miltelių gamyba šiemet ES šalyse prognozuojama 1,4 mln. t, t. y. 4 proc. mažiau nei 2024 m. O nenugriebto pieno miltelių gamyba ES kris dar labiau ir sieks 580 000 tonų, tai yra 5 proc. mažiau nei 2024 m.

Realus vaizdas

EK duomenys rodo, kad 2025 m. gegužės mėn. ES pieno gamyba buvo 0,4 proc. didesnė nei prieš metus , tačiau pirmųjų penkių metų mėnesių balansas rodo gana ryškų sumažėjimą (-0,8 proc.).

Didžiausi pieno kiekiai buvo pristatyti į Airiją, Švediją ir Kiprą, tačiau reikšmingas sumažėjimas užfiksuotas tokiose šalyse kaip Rumunija, Bulgarija ir Ispanija.

Artimiausiais mėnesiais viskas priklausys nuo to, kiek ilgai galios nauji tarifai ir ar JAV nuspręs nustatyti tolesnius prekybos apribojimus. Eksportuotojai taip pat baiminasi, kad ES nereaguos ryžtingai, o pieno sektorius nukentės labiausiai.

Kaimynai didina gamybą

Pastaraisiais metais kaimyninė Lenkija buvo viena iš nedaugelio ES šalių, padidinusių pieno gamybą. Lenkijos pieno rūmų duomenimis, šios šalies dalis bendroje ES pieno produkcijoje padidėjo nuo 1,9 proc. 2019 m. iki 3,9 proc. 2024 m. pradžioje, o praėjusiais metais pasiekė net 9 proc. lygį.

Žemos darbo jėgos ir žaliavų sąnaudos, augantis našumas ir stipri perdirbimo bazė daro Lenkiją patrauklią Vakarų investuotojams. Kaip akcentuoja Rūmai, Vakarų įmonės, ieškančios produktų, jau investuoja į Lenkijos gamyklas arba jas perka. Tačiau augantis eksportas priklauso nuo prieigos prie išorinių rinkų. Nauji tarifai gali sulėtinti šį procesą , o Lenkija, užuot pasinaudojusi gamybos perkėlimu, gali susidurti su žaliavų pertekliumi ir kainų spaudimu.

Parengė Ričardas Čekutis