Europos Sąjunga sumažins grūdinių kultūrų importą

Apie tai praneša Europos Komisija savo naujausioje ataskaitoje.

Pažymima, kad teigiamą veisimo ir naujų technologijų poveikį iš dalies atsvers ekstremalių oro sąlygų poveikis, ekologinio ūkininkavimo plėtra ir didėjančios išteklių, ypač azoto trąšų, kainos, taip pat ribotas jų prieinamumas.

Užsiaugins daugiau

Remiantis EK prognozėmis, paprastųjų kviečių importas į ES kasmet sumažės vidutiniškai 3,3 proc. dėl vidaus produkcijos augimo, o kukurūzų importas gali šiek tiek padidėti dėl didelio jų kiekio pasaulinėje rinkoje. Išimtis bus avižų gamyba, kuri iki 2035 m. 7,5 proc. viršys 2023–2025 m. vidutinį lygį, esant aktyviai maisto pramonės paklausai.

Bendra ES aliejinių ir ankštinių augalų gamyba iki 2035 m. galėtų pasiekti 36,1 mln. tonų, tai yra 2,5 proc. daugiau nei 2023–2025 m. vidurkis. Ankštinių augalų gamyba augtų vidutiniškai 0,8 proc. per metus – tai būtų didžiausias rodiklis tarp visų baltyminių ir aliejinių augalų, todėl ES galėtų gerokai sumažinti importą – 2,1 proc. per metus.

Rapsai ir pašarai

Tuo pačiu metu tikimasi, kad rapsų gamyba išliks stabili – apie 18,4 mln. tonų, o biokuro pramonės paklausa, palyginti su 2023–2025 m., sumažės apie 4,5 proc., todėl bendras aliejinių augalų importas sumažės 5,9 proc.

Prognozuojama, kad ES gyvūnų pašarų paklausa sumažės 2,5 proc., palyginti su 2023–2025 m., dėl sumažėjusios kiaulienos, jautienos ir veršienos gamybos bei pagerėjusio pašarų naudojimo efektyvumo, ypač galvijams ir kiaulėms.

Didžiausias vartojimo susitraukimas numatomas kviečių, miežių ir kitų javų, o aliejinių sėklų rupinių, skirtų pašarams, paklausa mažės lėčiau.

Kainos

Prognozuojama, kad grūdų kainos nuo 2025 iki 2035 m. didės vidutiniškai 1,7 proc. per metus, daugiausia dėl didesnių trąšų ir bendrų gamybos sąnaudų.

Aliejinių augalų sėklų kainos turėtų kilti lėčiau nei ankstesnį dešimtmetį, o sojų pupelės turėtų brangti labiausiai – apie 1,6 proc. per metus.

Trąšų kainą ir toliau lems energijos kainos, nauji tarifai azoto trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos, o taip pat vadinamasis Pasienio anglies dioksido kiekio reguliavimo mechanizmas (CBAM), kuris yra vienas iš ES novatoriškų žingsnių, kovojant su klimato kaita. Šis mechanizmas kaip tik įsigaliojo šiemet.

Pasauliniai faktoriai

Pagrindiniai pasaulinėse grūdų rinkose veikiantys gamintojai išliks ES, Juodosios jūros regiono valstybės, JAV ir Kanada.

Po nepalankių 2024/2025 m. derliaus prekybos metų tikimasi, kad pasaulinė gamyba 2025/26 m. pasieks naują piką, o tai susiję su pagerėjusiomis augimo sąlygomis, dėl kurių padidės kviečių ir miežių derlius ES, Juodosios jūros regione, Argentinoje ir JAV. Dėl to tikimasi, kad padidės pasaulinis grūdų prieinamumas, o Rusija, ES ir Kanada pirmaus eksporto srityje.

Dėl šių didelių atsargų ir patrauklių kainų vartojimas ir atsargos taip pat gali pasiekti naujas aukštumas. Ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi, kad būsima ES grūdų gamyba bus dar labiau susijusi su: žaliavų prieinamumu, jų įperkamumu ir klimato sąlygų nepastovumu.

Vartojimas ir prekyba

2023–2025 m. didžiausias pasaulinis grūdų vartojimas buvo sutelktas Kinijoje, JAV, ES, Indijoje ir Rusijoje, daugiausiai maistui.

Pagrindiniai kukurūzų vartotojai yra JAV, Kinija, Brazilija ir ES, daugiausiai jie naudojami gyvūnų pašarams ir biokurui.

Prognozuojama, kad šiemet pasaulinis aliejinių sėklų suvartojimas padidės, jį skatins visi panaudojimo būdai. Tikimasi, kad 2026 m. padidės ir sojų pupelių eksportas į Aziją ir Afriką, taip pat saulėgrąžų sėklų eksportas į Rytų Aziją, o rapsų eksportas į ES ir Kiniją turėtų sumažėti dėl mažėjančios paklausos, nes gerėja vidaus gamyba ir mažėja aliejinių sėklų paklausa biokuro sektoriuje.

Tikimasi, kad nuo dabar iki 2035 m. ES pašarų naudojimas sumažės, nes mažėja gyvulininkystės produkcijos apimtys ir keičiasi šėrimo praktika, kadangi ekstensyvioms gamybos sistemoms reikia mažesnių pašarų kiekių nei intensyvioms.

Parengė Ričardas Čekutis