„Ūkininko patarėjui“ pašnekovas prisipažino, kad yra trečiosios kartos juostų audėjas – audė močiutė, mama, teta. Juostas austi mokėjo ir jo brolis bei sesuo. Visi aplinkui audė. Tad ir jam buvo įdomu pabandyti – pirmąją juostelę išaudė būdamas vos šešerių metų. Pamena, juostelė buvo neilga, tik kelių centimetrų ir kreiva.
Kai mokėsi 11-oje klasėje, dalyvavo liaudies meno konkurse-parodoje „Sidabro vainikėlis“, ten pristatė 4 sujuosiamas juostas, kiekviena juosta buvo 2 m ilgio. Tas juostas išaudė užsakovui papuošti tautiniams kostiumams. Jaunasis audėjas konkurse pelnė II vietą. Jam patiko austi juostas, minėjo, kad kai mokėsi gimnazijoje, dar nebuvo išmaniųjų telefonų, kompiuteriai irgi dar nebuvo tokie populiarūs, tad audimas buvo įdomus ir prasmingas užsiėmimas.
Kai išvažiavo studijuoti į Vilnių, A. Monkus išsivežė ir audimo stakles. Bendrabutyje po paskaitų ir po visų užsiėmimų audė juostas chorų ir tautinių šokių kolektyvų dalyviams, kad šie galėtų papuošti savo kostiumus. Kartą teko ir per naktį austi, nes reikėjo laiku į mugę pristatyti spalvingų raštuotų juostų.
Kai susitikome su juostų audėju, jis parodė, kaip ant audimo rėmo apmetami siūlai. Audžiant jie kilnojami mažomis nytimis – tai stiprus siūlas su kilpelėmis, suvertas ant lazdelės. Raštas išrenkamas audimo peiliu – paprasta medine mentele smailu galu. Šiuo peiliuku atskiriami raštui reikalingi siūlai.
ŪP pašnekovas pasakojo, kad audžiant raštus yra tam tikra logika – viską reikia skaičiuoti. Kai audžia naują raštą, kurio dar nežino mintinai, ar reikia išausti vardą ar kitą žodį, languotame popieriaus lape nusipiešia eskizą. Pastebėjo, kad raides sunkiau išausti negu raštą.
Siūlų ieško mugėse, parduotuvėse. Juostos fonui reikalingi lininiai arba medvilniniai siūlai, o raštui – vilnoniai. Standartinės surišamos juostos ilgis – 2,5 m, tačiau kartais užsakovai prašo ir 3 m, ir 1,85 m ilgio juostų. Mažiesiems šokėjams ar dainininkams reikia trumpesnių. A. Monkus prasitarė, kad yra gavęs užsakymą išausti 4 m ilgio juostą. Jubiliejams, įvairioms kitoms progoms audžia 10–11 cm pločio juostas. Pusė užsakymų – sujuosti kolektyvų dalyvių tautiniams kostiumams, o kiti užsakymai yra individualūs, žmonės juostas dovanoja gimtadienių, jubiliejų ar kitomis progomis. Juostų audėjo teigimu, jo turimos staklės, kuriomis galima išausti 2–3 m ilgio juostą, yra supaprastintas didelių staklių variantas.
Kalbėdamas apie atskirų regionų tautines juostas, ŪP pašnekovas minėjo, kad nėra apibrėžtų skirtumų, daug kas būdinga tiek Žemaitijos, tie Aukštaitijos regionams. Esminiai skirtumai šie: žemaitiškų juostų pakraštėlis yra įmantresnis, raštų populiari spalva – plytinė, o aukštaitiškų juostų skiriasi raštų spalvos. Kas antras rašto siūlas yra skirtingos spalvos: du siūlai yra raudonos, kiti du – juodos spalvos, pakraštėlis paprastesnis – dviejų siūlų dryžis. Klaipėdos krašto juostos šimtaraštės, be aiškios tvarkos, vienas raštas pereina į kitą, labai daug skirtingų elementų.
Kalbėdamas apie audimo magiją ir finansus, A. Monkus tikino, kad kiekvienas darbas yra reikalingas ir prasmingas: „Kai turiu daug užsakymų, audimas tampa juodu darbu, atsibosta, pradeda nervinti, o jeigu kurį laiką neaudžiu, pasiilgstu nuo vaikystės pamėgto užsiėmimo. Kartais juostų audimas būna ir poilsis, ir meditacija, rankos dirba, o galvoje sukasi skaičiai ir finansai, mąstau apie savo darbą. Aš nuo ketverių metų viską skaičiavau. Man visi gamtos mokslai gerai sekėsi. Studijavau energetikos fiziką, nes vien matematika – „sausas“ mokslas. Studijuodamas fiziką, išmokau programavimo, duomenų analizės, buvo daug ir matematikos. Man patinka dalykai, kurie turi praktinį pritaikymą ir apčiuopiamą rezultatą. Pats geriausias atokvėpis – išeiti pasivaikščioti su savo dviem šuneliais.“
Autorės nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.