G. Ilekytė. Kodėl maisto kainos Lietuvoje ir vėl sparčiai auga?

Didžiausias spaudimas – maisto žaliavų rinkoje

Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Lietuvoje išaugo maždaug 50 proc. Ir nors toks augimas atrodo itin didelis, didžioji dalis kainų šuolio buvo fiksuota 2022-2023 metais – būtent tuomet, kai dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje buvo sutrikdytos prekių tiekimo grandinės, pabrango energetiniai ištekliai. Vėliau kainų augimas sulėtėjo ir, pavyzdžiui, praėjusiais metais, siekė vos vieną procentą.

Visgi, maisto kainoms spaudimas šiemet ir vėl išaugo. Ir labiausiai jis yra matomas pirmajame maisto tiekimo grandinės etape – maisto žaliavų rinkoje. Žemės ūkio produktų supirkimo kainos šiemet išaugo beveik 14 proc., gyvulių produktų – 10 proc., o vien pieno ir kiaušinių supirkimo kainos padidėjo net trečdaliu.  

Priežasčių tokiam kainų augimui yra ne viena. Iš vienos pusės, spaudimą kainoms daro bendros pasaulinės tendencijos – didėjantis gyventojų vartojimas Europoje bei kitose pasaulio šalyse, augantys kaštai. Iš kitos pusės, šiemet matėme ir ligų proveržių. Pavyzdžiui, kiaušinių kainoms spaudimą darė paukščių gripas, kurio proveržiai buvo fiksuojami daugelyje Europos šalių, taip pat ir JAV. Tuo metu pieno ir gyvulių supirkimo kainoms – pirmą kartą per 40 metų Vokietijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje įvykęs snukio ir nagų ligos protrūkis, kuris metų pradžioje paveikė gyvulių produkciją, o šalių eksportas į kitas šalis buvo apribotas.

Lietuva yra atvira ekonomika, kurios gamintojai didelę dalį produkcijos eksportuoja, tad kritę produkcijos kiekiai kitose šalyse gali padidinti ir vietinių gamintojų eksporto paklausą. O, šiuo atveju, tai reiškia ir aukštesnes gyvulių bei pieno supirkimo kainas Lietuvoje.

Klimato reiškiniai taip pat veikia galutines kainas

Šiemet neįprastai vėlai užklupusios pavasarinės šalnos paveikė ir vaisių derlių – skaičiuojama, kad obuolių derlius šiemet galėjo kristi daugiau nei per pusę. Bet neigiamai buvo paveiktas ir kitų vaisių bei uogų derlius, kuris prisidėjo prie kainų augimo. Valstybės Duomenų Agentūros duomenimis, vaisių ir uogų supirkimo kainos per pirmus septynis šių metų mėnesius išaugo maždaug dešimtadaliu. Tuo metu itin lietingi vasaros mėnesiai prisidėjo ir prie prastesnio javų derliaus.

Lietuva yra itin atvira ekonomika – mes ne tik eksportuojame, bet ir importuojame maisto produktus, ypač tuos, kurių patys auginti ar pasigaminti negalime dėl geografinės lokacijos ir klimatinių sąlygų. Vieni labiausiai gyventojų mėgstamų tokių produktų yra kava, kakava ar alyvuogių aliejus, kurių derlių pastaraisiais metais neigiamai veikė klimato kaita ir jos sukelti ekstremalūs gamtos reiškiniai. Pavyzdžiui, dėl karščio bangų sumažėjęs kavos derlius Brazilijoje ar Kolumbijoje prisideda prie brangesnės kavos ir Lietuvoje. Kavos kainos nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje išaugo maždaug trečdaliu.

Tuo metu mažesnis kakavos pupelių derlius Dramblio Kaulo Krante ar Ganoje lemia ir aukštesnes šokolado kainas Lietuvoje. Tokių pavyzdžių, kai klimato kaitos sukelti ekstremalūs gamtos reiškiniai už tūkstančių kilometrų lemia ir aukštesnes kainas mūsų parduotuvių lentynose yra tikrai nemažai. Globaliame pasaulyje, susaistytame tiekimo grandinių, įvykiai kituose pasaulio kraštuose mus taip pat, tikėtina, anksčiau ar vėliau pasiekia.

Europos Centrinis Bankas taip pat vis garsiau kalba apie tai, kad klimato kaita ir jos sukelti ekstremalūs gamtos reiškiniai sukuria ne tik tiesiogines išlaidas, kai yra sugadinamas mūsų turtas, bet taip pat ir netiesiogines. Iš vienos pusės, mažiau nuspėjami ir intensyvesni klimato reiškiniai lemia mažesnes ar prastesnės kokybės žemės ūkio produkcijos apimtis ir dėl to išaugusias kainas. Iš kitos pusės – gamintojams dažnai reikia ieškoti būdų kaip sumažinti kylančias rizikas. Pavyzdžiui, diegti išmanias laistymo sistemas ar imtis kitų technologinių sprendimų, naudotis draudimo apsaugomis, o visa tai lemia ir didesnes išlaidas, ypač trumpuoju laikotarpiu, kurios atsispindi ir didesnėse kainose produktų lentynose.

Infliacinės rizikos kyla ir iš vidaus

Naujausi duomenys rodo, kad atlyginimų augimas šalyje šiemet kiek sulėtėjo, bet išliko spartus – antrąjį šių metų ketvirtį siekė kiek daugiau nei 8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis dar spartus atlyginimų augimas prisideda ir prie spaudimo infliacijai, kai kylančios darbo sąnaudos prisideda ir prie galutinių produktų bei paslaugų kainų augimo.

Negana to, kitais metais planuojama ir vėl sparčiai kelti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) – kol kas kalbama, kad MMA galėtų didėti apie 11 proc. Spartus MMA kilimas prisideda ne tik prie spartesnio vidutinio užmokesčio kilimo, bet ir  prie spaudimo infliacijai. Tuo tarpu MMA kilimas daugiau nei dešimtadaliu gali turėti ir kitų neigiamų pasekmių – nedarbo didėjimą.

Kitais metais nuo infliacijos atsikvėpti neleis ir leidimas gyventojams atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Matysime sparčiau augantį vartojimą ir geresnes gyventojų nuotaikas, tačiau mažiau džiugi pasekmė bus didesnė infliacija. Kai per trumpą laikotarpį išleidžiami du dešimtmečius kaupti pinigai – tai turės įtakos ne tik ekonomikos, bet ir kainų augimui. Ir tai bus viena svarbiausių priežasčių, kodėl kainų augimas kitais metais beveik nesulėtės.

Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė