Gaisrą sukėlęs bitininkas pripažintas kaltu

Teismas šiauliečiui bitininkui skyrė devynių mėnesių laisvės apribojimą. Kaltinamasis įpareigotas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam dalį – 600 eurų – padarytos žalos.

Teismas tenkino nukentėjusiojo ir Aplinkos apsaugos departamento civilinius ieškinius ir priteisė I. Martiščenkovui atlyginti 5 180 eurų turtinę žalą ir beveik 2 750 eurų neturtinę, padarytą aplinkai.

Gaisrą prie Šiaulių rajone esančio Lingailių kaimo miško, teritorijoje, kuri priklauso nukentėjusiam ūkininkui ir šalia yra kaltinamojo bičių aviliai, I. Martiščenkovas iš neatsargumo sukėlė 2022 metų balandžio 18 dieną. Plintant padegtai žolei, supleškėjo netoliese stovėjęs ir jo, ir miške dirbusio ūkininko automobilis. Negana to, bandydamas pasiimti degančiame automobilyje paliktus daiktus, bitininkas ir pats nukentėjo. Per gaisrą išdegė daugiau negu penki hektarai žolės.

Nors teisme garbaus amžiaus vyras savo kaltę neigė, sakydamas, kad minėtas ūkininkas turėjo penkių litrų talpyklą su kuru ir pats tyčia padegė žolę, teismo tai neįtikino. Remtasi nukentėjusiojo liudijimu, rašytiniais įrodymais ir specialisto parodymais.

Per teismo posėdį kaltinamasis aiškino, kad laužo, taip pat ir dūminės pamiškėje užkūręs nebuvo, todėl nuo jokios žarijos žolė užsidegti negalėjo.

Ūkininko aiškinimu, jis benzininiu pjūklu dirbo savo miške, nors turėjo talpyklą su kuru, tačiau tą kurą naudojo tik pjūklui. Eidamas nuo savo automobilio link miško, matė, jog kaltinamasis prie savo bičių avilių buvo užsikūręs laužą, degino lentas, nors pūtė stiprus vėjas ir kūrenti ugnį buvo pavojinga.

Iš Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateiktos gaisro tyrimo medžiagos matyti, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra neatsargus I. Martiščenkovo elgesys su ugnimi, tai yra dėl užkurto laužo prie avilių, iš kurio dėl palankaus vėjo žiežirba galėjo patekti ant sausos žolės ir ją uždegti. Gaisras, rašoma išvadoje, taip pat galėjo kilti bitininkui neatsargiai elgiantis su dūmine, iš kurios galėjo iškristi žiežirba ir uždegti žolę, arba karštos anglys, pilant jas iš dūminės, galėjo iškristi į sausą žolę.

Teisme specialistas nurodė, jog, jeigu būtų buvęs padegimas ir būtų buvęs laistytas kuras, skirtųsi degimo vieta ir būtų buvęs kitoks ugnies plitimas. Nukentėjusysis dirbo miške, o gaisro kilimo vietoje buvo tik kaltinamasis, kitų pašalinių asmenų nebuvo.

Tuo tarpu įtariamuoju tapusio senolio parodymai buvo nenuoseklūs – pradžioje jis neigė, kad gaisras kilo ne dėl jo kaltės, o vėliau per ikiteisminį tyrimą pripažino, kad gaisras kilo jam neatsargiai elgiantis su dūmine, galiausiai teisme vyras vėl ėmė neigti savo kaltę. Teismas bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo parodymus palaikė jo pasirinkta gynybine pozicija ir jais nesivadovavo.

Edita AKSOMAITIENĖ/Skrastas

Asociatyvi nuotrauka