Galimi mėlynojo liežuvio ligos protrūkiai Lietuvoje: ką reikia žinoti?

Pirmieji atvejai

Dėl augančio mėlynojo liežuvio ligos (MLL) atvejų skaičiaus Europoje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) visus metus Lietuvoje nuosekliai vykdo aktyvią ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėseną. Pastarieji gauti tyrimų rezultatai pieninių galvijų bandose Tauragės rajone (Lauksargių sen.), Prienų rajone (Šilavoto sen.) ir Vilkaviškio r. parodė galimus šios ligos atvejus, nors klinikinių požymių galvijams nebuvo pastebėta. Paimti mėginiai buvo išsiųsti į Europos Sąjungos (ES) referentinę laboratoriją galutinei diagnozei patvirtinti, o ūkiuose imtasi saugumo priemonių:

• apribotas galvijų judėjimas iš ūkių;
• atliekamas epizootinis tyrimas;
• imami papildomi mėginiai tiek iš įtariamos bandos, tiek iš aplinkinių ūkių bandų bei kai kurių ūkių, kurie įsigijo galvijų iš MLL įtariamų ūkių;
• specialiomis gaudyklėmis gaudomi mašalai, siekiant nustatyti, ar ligos platintojų šiuo metu vis dar yra ir ar jie platina MLL virusą.

Rudenį fiksuojamas ligos paūmėjimas

MLL protrūkiai dažnėja rudenį, nes oro temperatūra tampa palanki virusui daugintis vabzdyje, padidėja drėgmė ir atsiranda daugiau veisimosi vietų, keičiasi gyvulių laikymo sąlygos, o bandos imunitetas gali būti silpnesnis. Europoje MLL ligos dažniausiai fiksuojamos vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį, vėliau, krentant temperatūrai, perdavimo rizika mažėja. Tiesa, visai neišnyksta, nes rudenį gyvuliai dažniau laikomi pastogėse, o dalis virusų išlieka aktyvūs ir tvarte. Dažniausiai MLL užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga avys. Ūkininkams tai lemia nemažus nuostolius dėl gyvulių gaišimo (ypač avių), užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo.

VMVT duomenimis, artimiausia šalis, kurioje šiemet patvirtinta MLL, yra Lenkija, pasienyje su Kaliningrado sritimi ir prie Baltijos pajūrio. 2025 m. MLL atvejai taip pat buvo registruoti Portugalijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Balkanų šalyse. Liga yra apėmusi didžiąją dalį ES šalių, todėl labai svarbu imtis prevencinių priemonių.

Parama biologinio saugumo priemonėms

ŽŪM primena, kad Lietuvoje diegti biologinio saugumo priemones galima ir pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Atsižvelgiant į būdus, kaip ūkiuose gali plisti užkrečiamosios ligos, finansuojamos tos biologinio saugumo priemonės, kurios efektyviausiai padėtų tam užkirsti kelią:

• vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimas bei įrengimas;
• ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimas;
• žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimas;
• pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimas;
• konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms įrengimas ir įrangos įsigijimas;
• darbo rūbų ir batų plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimas ir kt.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad svarbiausi privalomi biologinio saugumo reikalavimai yra atsakingas naujų gyvulių įsigijimas ir karantinavimas, transporto kontrolė, ūkių lankytojų apribojimas, įrankių, įrangos, transporto priemonių dezinfekcija, graužikų, vabzdžių ir kitų kenkėjų naikinimas, nuolatinė gyvulių ir paukščių sveikatos būklės stebėsena.

Atpažinti ir pranešti apie ligą

MLL virusas gali plisti vykdant prekybą užsikrėtusiais gyvuliais, sperma, embrionais, taip pat per užkrėstus mašalus, pervežamus transporto priemonėmis (sunkvežimiais, lėktuvais ir t. t.), taip pat perduodamas per placentą. Galvijams ir avims MLL pasireiškia skirtingais požymiais. Galvijams gali nebūti jokių klinikinių požymių arba atsiranda:

• išskyros iš šnervių;
• kaklo ir galvos patinimas, ypač apie akis ir snukį;
• burnos ertmės patinimas ir išopėjimas
• konjunktyvitas (paraudę ašarojančios akys);
• patinę ir/arba paraudę speniai ir lytiniai organai;
• nuovargis;
• šlubavimas;
• seilėtekis;
• karščiavimas.

Avims liga sukelia šiuos simptomus:

• karščiavimą;
• tirštas išskyras iš akių ir nosies;
• seilėjimąsi dėl burnos patinimo ir išopėjimo;
• kaklo ir galvos patinimą, ypač apie akis ir snukį;
• smarkų šlubavimą, nenorą keltis;
• kraujosruvas odoje ir po ja;
• tinimą ir skausmą apynagėse;
• apsunkintą kvėpavimą;
• mėlyną liežuvį;
• apatiją ir nuovargį.

Pažymėtina, kad apie bet kokius MLL įtarimus reikia kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ir  VMVT, užpildžius anketą arba paskambinus telefonais: 1879 ar +370 5 242 0108 (tinka skambinant ir iš užsienio). 

Pasekmės šalies mastu

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad šiuo metu eksporto ribojimai su kitomis šalimis netaikomi, bet Lietuvoje patvirtinus MLL diagnozę, žalą patirtų ne tik tie ūkiai, kur fiksuojami susirgimai, bet ir visas gyvulininkystės ūkis, nes Lietuva prarastų laisvos nuo šios ligos šalies statusą. Tai reiškia, kad trečiosios šalys, kurios reikalauja importuoti tik iš laisvų nuo MLL šalių, uždraustų gyvų galvijų ir genetinių produktų (spermos, kiaušialąsčių) įvežimą. Prekiaujant su ES šalimis ir vežant į kitas šios ligos neapimtas šalis būtų privaloma atlikti papildomus tyrimus. Didžiausią žalą patirtų į Turkiją gyvus galvijus eksportuojantys ūkininkai, nes ten galvijų nebūtų galima įvežti, o vežant galvijus į kitas valstybes, kurios netaiko tokių griežtų reikalavimų, reikėtų atlikti papildomus tyrimus.

Į šalis, kuriose nustatyta MLL, gyvulius galima įvežti tik laikantis specialiųjų sąlygų, nurodytų veterinarijos sertifikatuose (pavyzdžiui, 28 dienas išlaikyti apsaugotus nuo vabzdžių ir per tą laiką ištirti dėl MLL PGR metodu ne anksčiau kaip 14 dienų prieš išvežimą arba vakcinuoti gyvulius ir išlaikyti juos mažiausiai 60 dienų po vakcinacijos, kol susiformuos imunitetas).

Jokie apribojimai pieno prekybai, perdirbimui, galvijų pervežimui ar skerdimui Lietuvos teritorijoje nebūtų taikomi.

Nr. 313/7