Galimybių langas kanapėms: užkalti ar atverti?

Blokuoja verslą

Pluoštinių kanapių verslas pasaulyje yra „ant bangos“ ir laikomas reikšminga bioekonomikos dalimi. Lietuvoje yra ir pluoštinių kanapių augintojų, ir įmonių, kuriančių aukščiausios kokybės pramoninių kanapių produktus bei vykdančių mokslinius tyrimus.

Pasak Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktoriaus Rimanto Čiūto, audringą pluoštinių kanapių verslo plėtrą lėmė du faktoriai – biotechnologijų pažanga ir teisinės aplinkos tobulinimas, vykstantis pasaulio mastu. Pluoštinių kanapių verslo rinka yra tarptautinė, todėl svarbu Lietuvoje panaikinti teisinius barjerus, kurie riboja mūsų inovatyviems gamintojams galimybes veikti pasauliniu mastu.

Pernai lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms ir priėmus atitinkamą Vyriausybės nutarimą, pluoštinių kanapių produktų gamintojams turėjo būti atvertas platesnis kelias eksportui. Siekta sudaryti sąlygas eksporto plėtrai į šalis, kuriose leidžiama prekiauti produktais, turinčiais didesnę tetrahidrokanabinolio (THC) koncentraciją, nei numatyta Europos Sąjungos (ES) ar Lietuvos reglamentuose. Visgi liko teisinis neapibrėžtumas, kai reikalavimai pluoštinių kanapių gaminiams ir produktams traktuojami skirtingai. „Tarpinstitucinis nesusišnekėjimas blokuoja pluoštinių kanapių verslą. Juk rengiant įstatymą ir Vyriausybės nutarimą dalyvavo visos suinteresuotos institucijos – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Sveikatos apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) ir kt., bet dabar NTAKD dėsto kitokią nuomonę“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė R. Čiūtas.

Skirtingas traktavimas

KRK aptariant pluoštinių kanapių produktų gamybos ir eksporto reglamentavimo problemas, KAPVIA konsultuojantis teisininkas dr. Andrejus Rudanovas pristatė reikalo esmę: „Pernai pakeistame Pluoštinių kanapių įstatyme buvo numatyta, kad jeigu pluoštinių kanapių gaminiai ir produktai tiekiami į Lietuvos rinką, jiems yra nustatomas maksimalus leidžiamas THC kiekis ir jie atitinkamai turi būti paženklinti. Jeigu gaminama eksportui, pavyzdžiui, į Japoniją, Kanadą, JAV, Izraelį ir tam tikras ES valstybes, maksimalaus THC kiekio ribojimo nėra. Atitinkamai buvo patobulintas Vyriausybės nutarimas, buvo numatyta, kad jeigu nacionalinis gamintojas pluoštinių kanapių gaminius ir produktus gamina eksportui, jis turi vesti apskaitą, kur ir kam tiekia tokius produktus.“

Pluoštinių kanapių produktų gamintojai norėjo pasitikslinti, kaip NTAKD traktuoja teisės aktus, ir kreipėsi į šią įstaigą išaiškinimo. „NTAKD du kartus raštu nurodė, kad, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų, departamentas traktuoja, jog maksimalaus THC kiekio (0,2 proc. ir 0,3 proc.) ribojimai turi būti taikomi ir eksportuojamai produkcijai. Tad įvyko didelis nesusipratimas, nes ir ŽŪM, ir EIM aiškina, kad ribojimo eksportui nebūtų“, – akcentavo teisininkas.

KRK posėdyje ŽŪM, EIM, taip pat ir Seimo Teisės departamento atstovai sutartinai aiškino, kad maksimalaus THC kiekio ribojimas yra nustatytas tik Lietuvos rinkai tiekiamiems produktams, o eksportui į kitas šalis leista gaminti tai, ko prašo tos šalys, ir vadovaujantis ten nustatyta tvarka bei leistinais THC kiekiais. Tačiau NTAKD Licencijavimo skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis aiškino, kad, vertinant kompleksiškai visą galiojantį teisinį reguliavimą, NTAKD nuosekliai laikosi nuomonės, jog yra apribojimas pluoštinių kanapių gaminiams – 0,2 proc. bendro suminio THC kiekio ir 0,3 proc. kiekio produktams. „Ir čia mes nematome galimybės taikyti kitokį reguliavimą, nei jis nustatytas įstatyme“, – konstatavo NTAKD atstovas.

Gamintojai „pakabinti“

R. Čiūtas akcentavo, kad kalbama ne apie narkotinių medžiagų gamybos ir realizavimo užkardymą, kaip teigia NTAKD atstovai, bet apie legalią pluoštinių kanapių produkciją, kuri būtų parduodama užsienio šalyse, kur leidžiama kiek didesnė THC koncentracija. Pavyzdžiui, Japonijoje, Australijoje, Kanadoje ar kitose valstybėse laikomasi šiek tiek liberalesnių nuostatų, vertinant pluoštinių kanapių produktus. „NTAKD turi didelę įtaką, todėl verslas dabar bijo gaminti ir parduoti paklausią produkciją užsieniui. Kas tokiu atveju gali grėsti? Pagal įstatymą galima eksportuoti didesnės THC koncentracijos produktus, bet NTAKD gali areštuoti eksporto partiją ir tada aiškinkis teisme, kas yra teisus. Verslui tai yra didžiuliai nuostoliai ir laiko gaišatis“, – aiškino KAPVIA vadovas.

ŪP pašnekovas pabrėžė, kad pluoštinės kanapės – žemės ūkio kultūra, kurioje randama maža kanabinoido koncentracija. Kita vertus, pluoštinės kanapės turi didelį potencialą tiekiant pasaulinei rinkai žaliavą, iš kurios galima gaminti aukštos pridėtinės vertės kosmetikos ir farmacijos produktus. „Štai biotechnologijų įmonė „Biosyyd“, žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“ eksportuoja pluoštinių kanapių produktus. Lietuvos rinka yra per maža, o ES – stagnuojanti dėl įvairių biurokratinių suvaržymų, bet kitos šalys mielai lietuviškus produktus nori pirkti. Tai ne narkotikai, o pluoštinių kanapių produktai, kuriuose esanti didesnė THC koncentracija kitose šalyse yra legali“, – dėstė R. Čiūtas.

Pluoštinių kanapių verslo bendruomenės atstovas atkreipė dėmesį, kad dabar mūsų gamintojams atsivėręs galimybių langas gali greitai užsiverti, jeigu nebus pašalintos teisinės kliūtys. „Kontroliuojančios institucijos visai nevertina laiko ir įmonių įdirbio. Dabar, pavyzdžiui, japonų farmacijos įmonės ieško patikimų tiekėjų, o gamintojai iš Europos jiems atrodo rimti, bet tas galimybių langas gali labai greitai užsidaryti, nes jie gali susirasti kitus tiekėjus“, – perspėjo KAPVIA vadovas.

Gniaužia vietoje

Biotechnologijų įmonės „Biosyyd“ generalinė direktorė dr. Vida Audra Budrienė aiškino esanti labai dėkinga KRK, ŽŪM, KAPVIA ir kitiems, kurie mato problemą ir padeda ją spręsti. Anot jos, leidimas eksportuoti gaminius į kitas valstybes pagal jų teisės aktus, įskaitant atvejus, kai leidžiama didesnė THC norma nei Lietuvoje, būtų svarbus žingsnis į priekį. „Mūsų įmonei, kuri vykdo mokslinius tyrimus ir vysto gamybą, reikia išgyventi, investuoti, todėl mes turime žiūrėti į užsienio rinkas, kur sparčiai žygiuoja ir mokslas, ir biotechnologijos“, – ŪP tvirtino „Biosyyd“ vadovė.

Ji pridūrė, kad, norint patekti į užsienio rinkas, reikia daug pasistengti, gauti leidimus ir t. t. „Kai pernai rudenį buvo patobulinti teisės aktai, mūsų įmonė pradėjo mažus eksperimentus, sukūrėme specifikacijas, derinome su savo partneriais ir išsiuntėme jas peržiūrai. Dabar laukiame leidimo iš užsienio įvežti mažą eksperimentinę partiją. Bet neramu dėl NTAKD aiškinimo, kad Lietuvoje gaminti ir parduoti leidžiama tik iki 0,2 proc. THC koncentracijos pluoštinių kanapių produktus. Manau, kad tai paneigia priimtus teisės aktus, sukuria teisinį neapibrėžtumą ir kelia klausimą, ar Lietuva yra teisiškai prognozuojama valstybė“, – apgailestavo redakcijos pašnekovė.

Biotechnologijų įmonė investuoja į mokslinius tyrimus, gamybą, bendradarbiauja su mokslininkais ir kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, tačiau vietos rinkoje dėl perteklinių reikalavimų nieko parduoti negali. Jos rinkos yra Danijoje, Vokietijoje, Maltoje, Japonijoje, Brazilijoje, Australijoje, beldžiamasi į Angliją. Taigi, yra graži sėkmės istorija, kai Lietuvos įmonė mokslo pasiekimus diegia gamyboje ir produktus parduoda pasaulio rinkose.

„Bendradarbiaujame su vietos ir užsienio mokslininkais, turime patvirtinimą, kad kanabinoidai daro gerą įtaką žmogaus mikrobiotai. Žinome, kad 3 vaistai, pagaminti kanabinoidų pagrindu, atkeliavo į Lietuvą ir yra kompensuojami. Jaučiame, kad ateityje atsiras daugiau tokių vaistų. Mūsų įmonė turi galimybę gaminti aktyviąją vaistų medžiagą, turime ryšį su kai kuriais farmacijos gamintojais, bet vietoje esame gniaužiami“, – konstatavo įmonės vadovė.

Siūlo steigti darbo grupę

KRK narys dr. Viktoras Pranckietis apgailestavo, kad atsakingi pareigūnai skirtingai interpretuoja teisės aktus, ir pastebėjo, jog šiuos reikia pataisyti taip, kad visiems būtų vienodai aišku. Jis priminė, kad pluoštinių kanapių draudimo istorija velkasi jau daugiau nei dešimtmetį, kai vienas ūkininkas Rokiškio r. pasėjo šių augalų ir už tai buvo nubaustas. „Tada jis šią kultūrą pradėjo auginti už sienos, Latvijoje, nes ten tai buvo legalu. Tai, aišku, keisti dalykai. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes neparduodame 96° stiprumo alkoholio, bet jį gaminame ir vežame į užsienį. Panašiai būtų ir su pluoštinių kanapių produktais, jeigu kitose šalyse galioja kitokios THC normos, tai leiskime ten eksportuoti“, – nedaryti verslui kliūčių ragino Seimo narys.

KRK pirmininko pavaduotojas Matas Skamarakas ŪP aiškino, kad šiemet vasario 11 d. KRK vykusi parlamentinės kontrolės diskusija apie Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimą, nuostatų taikymą parodė, jog pluoštinių kanapių sektorius Lietuvoje atsidūręs teisinio neapibrėžtumo zonoje. Anot politiko, problema nėra pats reguliavimas – jis būtinas, siekiant užtikrinti saugą ir aiškias THC ribas. Tačiau skirtingos teisės aktų interpretacijos kuria riziką verslui ir stabdo investicijas.

„Tai tiesiogiai veikia inovacijas, eksporto galimybes ir bioekonomikos proveržį, apie kurį valstybės lygiu kalbama jau ne vienus metus. Būtinas aiškus, nuoseklus ir vienareikšmis pluoštinių kanapių reglamentavimas. Teisinis stabilumas šiame sektoriuje šiandien yra ne mažiau svarbus nei pats leidimas auginti ar perdirbti kanapes“, – tvirtino M. Skamarakas.

KRK priėmė protokolinį nutarimą, kuriame siūlo Vyriausybei įpareigoti NTAKD laikytis Pluoštinių kanapių įstatymo reikalavimų, numatančių, jog maksimaliai leidžiamas THC kiekis pluoštinių kanapių gaminiuose bei produktuose yra reguliuojamas šiuo įstatymu tik tiems gaminiams ir produktams, kurie tiekiami Lietuvos rinkai. Ir įvertinti tai, kad šiame įstatyme nėra nustatomas maksimaliai leidžiamas THC kiekis pluoštinių kanapių gaminiuose bei produktuose, skirtuose užsienio rinkoms (eksportui). Šiuos reikalavimus nustato konkrečių užsienio valstybių teisės aktai.

Atsižvelgiant į kylančius iššūkius ir problemas įgyvendinant minėtą įstatymą, KRK siūlo sudaryti prie Vyriausybės atskirą ir nuolat veikiančią koordinacinę darbo grupę, atsakingą už pluoštinių kanapių sektoriaus strateginį planavimą, vystymą bei tarpinstitucinio darbo koordinavimą. Į šios darbo grupės veiklą siūloma įtraukti ir KAPVIA, ūkininkų, akademinės bei mokslo bendruomenės, kitų socialinių partnerių atstovus.

Visapusiškai naudinga

Pluoštinių kanapių panaudojimas bioekonomikoje – labai platus. „Pluoštinės kanapės turi daug gerų savybių. Pavyzdžiui, statybose galėtų būti naudojami spaliai, jeigu šiek tiek būtų pakeistas teisinis reguliavimas, daugiau šansų rinkoje duodant vietos statybinėms medžiagoms. Tai suteiktų daugiau galimybių ir mūsų ūkininkams prisidurti ne tik iš pluoštinių kanapių auginimo, bet ir pirminio perdirbimo. Tik, aišku, tai reikėtų daryti kooperuotai“, – pastebėjo R. Čiūtas.

Kitose šalyse yra patvirtintos ilgalaikės pluoštinių kanapių šakos vystymo programos. „Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje yra kanapių verslo plėtros programa „Kanapės – 2030“, pagal kurią užsibrėžta nuo 2020 m. iki 2030-ųjų pluoštinių kanapių plotus padidinti net 100 kartų. Tai ryškus pavyzdys, kaip kuriamos prielaidos bioekonomikos vystymui, valstybės lygmeniu sprendžiami paramos pramoninių kanapių verslui uždaviniai. Tam tikslui pasitelkiami naujausi mokslo laimėjimai, kurių pagalba kuriamos produktyvios pramoninių kanapių vietinės veislės bei teikiamos mokslo rekomendacijos, kaip užaugintą kanapių biomasę pelningai  perdirbti į galutinius, rinkai skirtus modernius produktus. Tokiu būdu dedami pamatai naujam konkurencingam verslui. Tai naudinga ir žemdirbiams, ir perdirbėjams, ir visai ekonomikai, kuri tampa žalesnė“, – neabejojo ŪP pašnekovas.

Jo įsitikinimu, panašios programos reikėtų ir Lietuvai, juolab kad pluoštinių kanapių auginimas yra labai naudingas žemės ūkiui. „Po kanapių laukas būna švarus, nutraukiami ligų ciklai, sumažėja piktžolių, nereikia chemijos priemonių – žemė gauna atokvėpį. Be to, tyrimai rodo, kad pasėjus javus po kanapių, vidutiniškai 10–20 proc. padidėja derlius. Kanapės labai tinka sėjomainai – šiuos augalus įdiegus penkialaukėje sėjomainoje, pluoštinių kanapių plotus Lietuvoje galima būtų padidinti daugiau nei 100 kartų“, – akcentavo KAPVIA vadovas.

Dabar Lietuvoje deklaruojami gana nedideli pluoštinių kanapių plotai – Žemės ūkio duomenų centro duomenims, 2025 m. jų buvo deklaruota per 3 400 ha, 2024 m. – apie 2 400 ha, 2023 m. – 2 500 ha, 2022 m. – 5 300 ha.

V. Pranckietis antrino, kad pluoštinės kanapės yra puiki kultūra sėjomainoje, ji turi labai gerą šaknų sistemą, paima maisto medžiagas iš įvairių sluoksnių, be to, sukaupia daug organinės anglies. Tad kodėl daugiau jos neauginama? „Matyt, veikia rinkos dėsnis – kai nėra paklausos, nėra ir pasiūlos. Neturime pakankamo kanapių pluošto perdirbimo ir panaudojimo, bet tai, manau, pamažu ateis į mūsų rinką. Juk ir mūsų proseneliai augino pluoštines kanapes savo poreikiams, kaip sakydavo, šniūrui pasidaryti. Aišku, žmonės eina lengviausiu keliu, augina tai, kas patogiau, bet šis verslas turės ateitį“, – įsitikinęs parlamentaras.

Dar diskutuojama

Žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas ŪP teigė, kad dar yra diskutuojama dėl tam tikrų pluoštinių kanapių produktų gamybos reglamentavimo niuansų – pirmiausia dėl THC normos produktuose, skirtuose trečiosioms šalims, kur THC kiekis pagal jų nacionalinius teisės aktus yra aukštesnis, nei reglamentuota ES ir Lietuvoje. „Keliamas klausimas, ar leisti mūsų įmonėms gaminti trečiosioms šalims, ar ne. Yra gamintojų, kurie nori vystyti gamybą, turi užsakymų ir galėtų daugiau gaminti pluoštinių kanapių produktų. Tai būtų naudinga ir žemės ūkiui, nes galbūt reikėtų daugiau žaliavos, vadinasi, ūkininkai galėtų daugiau auginti pluoštinių kanapių ir gauti daugiau pridėtinės vertės iš 1 ha. Tik lieka klausimas dėl THC normų Lietuvos bei ES rinkai ir trečiosioms šalims, kur THC kiekis gali būti didesnis. Tokie ir panašūs klausimai ir būtų sprendžiami darbo grupėje prie Vyriausybės“, – komentavo žemės ūkio ministro patarėjas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pluoštinių kanapių produktų eksportas turi ypatumų – jei norima vežti į trečiąsias šalis, būtina atsižvelgti į tų šalių nacionalinius teisės aktus, gauti reikalingus leidimus ir sertifikatus, atlikti THC kiekio tyrimus ir kt.

Redakcijos ir „Biosyyd“ nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.