Gamtos turtų kupinas Tytuvėnų regioninis parkas

Tytuvėnų regioninio parko teritorija patenka į tris rajonus: didžiausia dalis Kelmės rajone, po to antra pagal dydį teritorijos dalis yra Radviliškio rajone, kur yra Gomertos kraštovaizdžio draustinis. Dar įeina Raseinių rajono dalis. Vieni iš parke saugomų vertybių yra istoriniai miesteliai – Tytuvėnai ir Šiluva. „Tytuvėnai garsėja bažnyčios vienuolyno ansambliu, tuo kad pačiame mieste yra ežerai, ežeriukai, išskirtinis reljefas. Raseinių rajone esanti Šiluva patenka į vieną iš penkių vietų pasaulyje, kur yra pripažįstamas įvykęs stebuklas, konkrečiai – apsireiškusi Švč. Mergelė Marija“, – pristato V. Stonys.

„Be šitų dalykų mūsų teritorijoje yra ir gamtinės vertybės. Šiaurinėje dalyje, važiuojant link Šiaulių yra Užpelkių draustinis ir rezervatas. Draustinis įsteigtas jau daugiau nei prieš 50 metų ir pradžioje ten nebuvo galima medžioti, paskui leido medžioti ir iš Vilniaus atvažiuodavo dvylikos ministrų būrelis. Tai buvo viena išskirtinių Lietuvos vietų. Dabar ten yra žvėrių rojus, kadangi tai yra rezervatas, reiškia, kad šioje parko dalyje gali lankytis tik darbuotojai arba mokslininkai. Jis apima didelį plotą, kuriame gausu retų augalų ir gyvūnų“, – pasakoja Vytautas.

„Dar viena teritorija – Epušio ežeras, jo pakrantės yra pelkėtos ir šaltiniuotos, todėl ten taip pat galima rasti labai daug retų augalų, o pats ežeras yra negilus iki 5 metrų gylio ir pačiame ežere daug retų vandens augalų. Ir aišku, labai gražūs mūsų priemiestiniai ežerai – Bridvaišis su dviem salomis, pamėgtas poilsiautojų. Taip pat Giliaus ežeras. Dabar kaip tik Kelmės rajono savivaldybės planuose numatyta atnaujinti ir sutvarkyti šių ežerų pakrantes ir pažintinius takus“.

Pažintis su parku

Regioninio parko teritorija yra paruošta ir pritaikyta lankytojams. Čia galima pasivaikščioti pažintiniais takais, važiuoti dviratininkams paruoštais takais. Išskirtinę galimybę apžiūrėti teritoriją iš aukštai suteikia du apžvalgos bokštai – Tytuvėnų ir Šiaulės. Keliaujant pažintiniais takais galima aplankyti ir susipažinti su daugybe Tytuvėnų regioninio parko gamtos objektų, lankytinų, vietų taip pažinti krašto istoriją ir kultūrą. Jau nekalbant apie galimybę grožėtis žadą atimančiais gamtos vaizdais.

Tytuvėnų regioninis parkas tarsi pats pasakoja savo istoriją. Čia įkurtas Akmenų rūžos pažintinis takas, kuris supažindina su akmenų ruožais, kurie susiformavo tirpstant ledynui. „Tokių akmenų ruožų Lietuvoje yra tik tarp Tytuvėnų ir Šiaulių šiame tarpe ir prie Kiaunorių esame įrengę Akmenų rūžos pažintinį taką. 1,3 km eini taku ir pamatai pačią rūžą, išskirtinius ten esančius akmenis ir susipažįsti, kaip visa ta akmens rūža susidarė, perskaitęs informacinių stendų informaciją, sužinai visą akmens riedulių istoriją Lietuvoje“, – teigia Vytautas Stonys.

Parke taipogi įrengtas Giliaus ežero pažintinis takas: „Daugiau nei 3 km žmonės eina paežere, kai kur yra išpilti pylimai, kitur įrengti mediniai lieptai, o taip pat takas tęsiasi per medžių šaknis ar keliu. Visur yra pastatytų pažintinių stendų, kuriuose galima susipažinti su gyvūnija, augalija ir visa Giliaus ežerą supančia gamta“.

Darbas Regioniniame parke

Didžiulį plotą užimantis Tytuvėnų regioninis parkas nuolat yra prižiūrimas ir saugomas darbuotojų, mokslininkų ir specialistų. Aštuoni Žemaitijos parkai šiuo metu yra sujungti į vieną direkciją. „Direkcijos direktorius dirba Žagarės regioninio parko grupėje, jo pavaduotoja – Dubysos regioninio parko grupėje, o direktoriaus referentė dirba pas mus Tytuvėnuose. Dabartiniai laikai leidžia administruoti viską nuotoliu, kas darbą paverčia paprastesniu“, – struktūrą pristato V. Stonys.

„Čia mes esame Tytuvėnų regioninio parko grupės darbuotojai. Aš esu patarėjas, atsakingas už prevencinę veiklą. Kalbuosi su žmonėmis, institucijomis, padedu jiems ūkinėje veikloje, kad jie netyčiomis nepadarytų pažeidimų ar neapgalvotų veiksmų. Aš kartu su meistru, sezoniniu darbininku esu atsakingas už pažintinių takų, poilsiaviečių, stovyklaviečių priežiūrą. Šie žmonės vasarą turi labai daug darbo. Tuo pačiu esu atsakingas ir už visą kitą turtą, lankytojų centro funkcionavimą ir panašiai. Lankytojų centre dirba administratorė – tai žmogus, kuris visada organizuoja lankytojų centro veiklą, priima lankytojus, juos konsultuoja, rengia ekskursijas, ruošia, veda edukacijas, rūpinasi lankytojų priėmimu ir viskuo, kas su tuo susiję. Be lankytojų centro vidaus, mes dar vedame ekskursijas parko teritorijoje. Priklausomai nuo lankytojų pageidavimų galime važinėti po visą parką, galime vesti ekskursiją viename ar kitame pažintiniame take. Turime įsipareigojimą ir esame atsarginiai gidai, vedantys ekskursijas ant Lyduvėnų tilto, tai vieną ar du kartus per savaitę važiuojame padėti kolegoms. Pas mus direkcijoje veikia Bioįvairovės apsaugos skyrius, ten dirba ekologai, du iš jų dirba pas mus Tytuvėnuose. Jie vasarą atlieka įvairius monitoringus, retų rūšių stebėsenas, rengia ataskaitas ir kelia jas į duomenų bazes. Organizuoja palaikomuosius, tvarkomuosius darbus vertingose teritorijose. Be jų dar veikia Kraštovaizdžio apsaugos skyrius ir jo darbuotoja dirba pas mus“, – apie darbą Tytuvėnų regioniniame parke pasakoja Vytautas Stonys.

Lankytojų centras

Tai vieta, kur jums gali būti suteikta visa svarbiausia informaciją apie Tytuvėnų regioninį parką. Lankytojų centro darbuotojai yra pasiruošę suteikti informaciją apie lankytinus objektus, pataria, ką vertą aplankyti tiek pėsčiomis, tiek dviračiais. Prireikus supažindina su kelionių maršrutais ir stovyklavietėmis. Tytuvėnų regioninio parko darbuotojai kiekvieno patogumui yra paruošę žemėlapius, tiek popierinius, tiek interaktyvius. Nuskenavę QR kodą, telefone galite atsidaryti įvairių pėstiesiems ir dviratininkams skirtų maršrutų žemėlapius, kuriuose jums nurodomas tikslus maršrutas, kuriame pažymėtos svarbiausios stotelės su gamtos ir kitais objektais.

Lankytojų centre yra įrengtos ekspozicijos, kurias galima apžiūrėti savarankiškai arba su gidu. Čia pasakojama Tytuvėnų regioninio parko istorija nuo pat ledyno atslinkimo, kai jam ištirpus ėmė augti augmenija, įsikūrė pirmieji gyventojai. Istorija tęsiasi ir pasakoja apie piliakalnius ir pilkapius, Tytuvėnų dvarą, istorinius sukilimus ir taip keliauja prie Šiluvos atlaidų ir galiausiai apžvelgia Tytuvėnų regioninio parko gamtos išskirtinumą.

Papildomas dėmesys skiriamas gervėms, kurios jau yra tapusios Tytuvėnų išskirtiniu simboliu. „Mūsų gervės išskrenda į šiltus kraštus, bet čia atskrenda gervės iš šiaurės. Ir jų susirenka didžiuliai būriai ir jos tarsi kokios avys „ganosi“ laukuose. Mes turime tokį įpareigojimą ir monitoringą – skaičiuoti migruojančių gervių sankaupas. Netoli yra Tyrulių atkuriamasis sklypas, jame prieš kelis metus suskaičiuota 13 tūkstančių gervių. Skaičiavimas vyksta taip: keli žmonės pasidalina kryptimis ir laukia, kol vakarop gervės iš laukų pradeda skristi į pelkę. Tada jų ilgi būriai, voros skrenda ir taip žmonės skaičiuoja, kiek jų susirenka“.

Vytautas pripažįsta, kad informacijai tapo lengvai pasiekiama internete, todėl mažiau žmonių atvyksta norėdami susipažinti su platesne ir gilesne Tytuvėnų regioninio parko istorija ir jos objektais. Tačiau džiaugiasi, kad lankytojai tapo tvarkingesni, nebepasitaiko chuliganizmo atvejų, visi tapo draugiškesni gamtai.

Lankytojų centras aktyviai bendradarbiauja su Tytuvėnų bendruomenėmis, Tytuvėnų seniūnija, gimnazija. „Esame dėkingi Kelmės rajono savivaldybei už paramą, visada mums vasarą skiria finansavimą, kad galėtumėme pasamdyti dar vieną žmogų teritorijos tvarkymui. Iš aplinkos apsaugos rėmimo programos skiria pinigų mūsų tam tikrų objektų, takų tvarkymui, kadangi iš Vilniaus finansavimą gauname labai nedidelį“, – teigia V. Stonys.

Tytuvėnų regioninis parkas susiduria ir su tam tikrais sunkumais. „Darbą labai apsunkina įstatymų rėmai, ne visi žmonių gyvenimo atvejai į juos sutelpa ir yra tokių, dėl kurių labai gaila, kad turi žmogų įspėti ir pasakyti, kad taip negalima daryti tvarkant savo nuosavybę, kad įstatymiškai tai yra draudžiama. Dar viena problema yra finansavimo trūkumas, norėtųsi palaikyti puikią būklę infrastruktūros ir lankytojų centro takų, bet lėšų nuolat trūksta“, – pasakoja Vytautas Stonys.

„Džiaugiuosi visuomenės požiūriu į mus, teigiamu požiūriu į apribojimus, dėl kurių žmonės seniau labai pykdavo, bet dabar jau stebi jų poveikį tiek gyvenamai vietai, tiek aplinkai, ir juos priima kitaip. Geras požiūris iš aplinkinių institucijų, visi noriai bendrauja, padeda. Tytuvėnai gražėja ir viskas eina geryn. Viskas vis geriau pritaikoma žmonių poreikiams ir atsižvelgiama, kad nenukentėtų gamta. Žmogus nuolat veikia, bet svarbu, kad jo veikla nekenktų gamtiniams procesams“, – džiaugiasi Vytautas.

Viktorija Mėčajūtė / BIČIULIS