Garšva – ne piktžolė, o sveikatos šaltinis

Garšvos nauda

Augalas yra kupinas vitaminų  A ir C, taip pat savyje turi geležies, vario, kalio, kalcio, mineralinių druskų, karotino. Stiprina imunitetą, valo, detoksikuoja kepenis, kraują.

Garšva ramina, todėl ji padeda esant galvos svaigimui, mažina sudirgusios veido ir kūno odos simptomus, palengvina skausmą esant nudegimams, vabzdžių įkandimams, taip pat padeda sumažinti sąnarių, reumato ir podagros skausmus (ne veltui garšvos mokslinis pavadinimas – Aegopodium podagraria).

Garšva gerina virškinimą bei medžiagų apykaitą, padeda sunormalizuoti žarnyno ir šlapimo pūslės veiklą (varo skysčius).

Augalas naudingas kovojantiems su aukštu kraujo spaudimu (esant žemam kraujo spaudimui, garšvos naudoti nepatartina).

Garšvos naudojimas

Jaunus, tik išlindusius lapelius galima tiesiog kramsnoti kaip sveiką užkandį, dėti į šviežias salotas ar žaliuosius kokteilius.

Iš lapų spaudžiamos sultys, kurios skiedžiamos vandeniu ir naudojamos į vidų organizmo pastiprinimui bei odai nuo uždegimų tepti.

Tinka gaminant padažus, košes, sriubas, troškinius, marinuojant mėsą bei žuvį.

Taip pat su garšva ruošiamos ir gydančios arbatos, vonios, kompresai, pavilgai.

Galima pasigaminti garšvos lapų miltelius – juos patogu laikyti, naudoti ir visuomet turėti po ranka, net ir šaltuoju metų laiku. Namų sąlygomis tinkamai išdžiovinti garšvą pakankamai sudėtinga, bet įmanoma. Patalpa turi būti ne saulėta, gerai vėdinama. Surinktą žaliavą būtina paskleisti plonu sluoksniu, galima naudoti ventiliatorių orui varinėti, kad geriau džiūtų. Galima naudoti ir maisto džiovyklę, parenkant silpniausią režimą, kad nežūtų naudingosios medžiagos. Išdžiūvusi žaliava turi būti sausa, bet ne perdžiuvusi, šiugždėti tarp pirštų. Sumalti galima ir su kavamale. Miltukus saugoti ir naudoti tinka metus laiko, laikyti tamsiai, sausame, gerai uždarytame inde. Būkite sveiki ir stiprūs!

Kristina GIEDRĖ / Nykščiai.lt