Gelbėdamas sužeistą paukštį panevėžietis įstrigo biurokratijos labirinte

Susidūrimas gatvėje

Incidentas įvyko Panevėžyje, Paliūniškio gatvėje. Išvažiuodamas iš sankryžos prie degalinės, M. Leliukas ant važiuojamosios dalies pastebėjo antį. Vyrui stabdant automobilį, kita transporto priemonė paukštį kliudė.

Mantas sustabdė eismą ir, padedamas kitų žmonių, sužeistą paukštį sugavo. Įkėlęs jį į automobilį, jis pradėjo ieškoti pagalbos.

Skambučiai ir nukreipimai

Pirmiausia vyras paskambino numeriu 112. Iš ten jis buvo nukreiptas į Laukinių gyvūnų globos centrą (LGGC). Pasak M. Leliuko, iš pradžių centro specialistai ragelio nekėlė, vėliau atskambinę pasiūlė galimybę paukštį atvežti į Kauno rajoną arba laikinai jį priglausti namuose, kol atsiras galimybė atvykti.

„Aš netikėjau, kad sistema yra tiek sudėtinga – net nežinočiau, ką patarti kitam žmogui, patekusiam į tokią situaciją“, – sako panevėžietis.

Vėliau paskambinus bendruoju Gamtos apsaugos numeriu, automatinis atsakiklis jį vėl nukreipė į 112. Tai vyrui sukėlė įspūdį, kad atsakomybės grandinėje trūksta aiškumo.

Ką sako institucijos

Bendrojo pagalbos centro atstovė viešiesiems ryšiams Vilma Juozevičiūtė paaiškino, kad 112 operatorių funkcija – surinkti informaciją ir ją perduoti atsakingai institucijai.

„Mūsų operatorius tik tarpininkauja perduodant duomenis, o sprendimą dėl fizinio reagavimo – vykti ar ne, kada ir kas vyks – priima Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojai bei Laukinių gyvūnų globos centras pagal savo nustatytas tvarkas ir galimybes“, – teigė V. Juozevičiūtė.

Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad pranešimai apie sužeistus laukinius gyvūnus turi būti teikiami per 112, o tolesnis reagavimas vykdomas pagal nustatytą kompetencijų pasiskirstymą. Taip pat pažymima, kad gyventojas, laikinai priglaudęs sužeistą gyvūną iki specialistų atvykimo, nebus baudžiamas.

Riboti pajėgumai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė patvirtino, kad kartais gyventojų prašoma, jei yra galimybė, patiems atvežti gyvūną į centrą, tačiau tai nėra prievolė.

Pasak jos, centras per parą vidutiniškai gauna 30–40 pranešimų, o visą Lietuvą aptarnauja 1–2 ekipažai.

„Susiklosto situacijų, kai darbuotojas konsultuoja vieną asmenį, o tuo pačiu metu skambina dar keli pranešėjai, todėl specialistas perskambina iš karto, kai tik baigia ankstesnę konsultaciją. Be abejo, visuomet stengiamasi reaguoti greičiau nei numato nustatytas terminas, jei tik ekipažas nėra išvykęs į kitą vietovę“, – sakė J. Morkūnaitė.

Darbuotojų signalai apie krūvį

Naujienų portalą JP pasiekė anoniminis laiškas, kurį pasirašę LGGC darbuotojai teigia, kad centre trūksta personalo, o darbo krūvis yra itin didelis. Laiške nurodoma, kad pamainoje dažnai dirba vienas veterinaras ir vienas prižiūrėtojas, kuriems tenka rūpintis apie 200 laikomų gyvūnų bei reaguoti į iškvietimus visoje Lietuvoje.

„Kol sužeisti, kenčiantys gyvūnai laukia skubios pagalbos, mes tiesiog skęstame“, – rašoma laiške.

Darbuotojai taip pat mini įtampą kolektyve ir ragina atsakingas institucijas atkreipti dėmesį į situaciją. Šie teiginiai yra darbuotojų pozicija; centro vadovybė konkrečių kaltinimų dėl vidinės darbo aplinkos nekomentavo.

Istorijos pabaiga

Kol institucijos aiškinosi kompetencijų ribas, M. Leliukas po kelių valandų, paukščiui atsigavus, jį paleido į neužšalusią Ekrano užtvanką.
„Reziumė tokia – norėdamas padėti, žmogus tampa problemos įkaitu. Sistema realiai neveikia“, – sako jis.

Ši situacija atskleidžia platesnį klausimą – ar dabartiniai pajėgumai leidžia užtikrinti operatyvią pagalbą visoje Lietuvoje, kai laukinių gyvūnų gelbėjimo sistema remiasi ribotais žmogiškaisiais ištekliais.

Dovilė BARVIČIŪTĖ / JP.lt