Genetiškai modifikuotos kiaulės tampa atsparios KKM virusui?

Pavojinga liga

„Klasikinis kiaulių maras yra viena iš pavojingiausių gyvūnų ligų. Galime pasidžiaugti, kad Vokietijoje jo nėra jau daugelį metų“, – sako Aleksanderis Postelis, Hanoverio veterinarijos medicinos universiteto fondo virusologijos specialistas, veterinarijos gydytojas. A. Postelis dirba ES ir Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (WOAH) klasikinio kiaulių maro etaloninėje laboratorijoje.

Kas blogiau: AKM ar KKM? Nors šios dvi ligos skamba panašiai ir gali paveikti laukines ir ūkiuose auginamas kiaules, jas sukelia visiškai skirtingi virusai. Yra veiksmingų vakcinų nuo klasikinio kiaulių maro. Tačiau vakcinuotais gyvūnais sunku prekiauti, nes vakcinuotų gyvūnų imuninį atsaką kraujo mėginiuose ne visada galima atskirti nuo užsikrėtusių gyvūnų. Todėl vakcinacija daugelyje vietų nėra plačiai taikoma.

Vokietijos ūkiuose nuo 2012 m. klasikinis kiaulių maras (KKM) nebuvo užfiksuotas, tačiau šios pavojingos gyvūnų ligos atsiradimas iš esmės įmanomas bet kuriuo metu, pavyzdžiui, per užterštą maistą, įspėja Friedricho Loefflerio institutas. Edinburgo ir Liubeko universitetų mokslininkai pristatė naują priemonę, kuri galėtų padėti kovojant su KKM, praneša tagesschau.de.

Naujas metodas

Norbertas Tautzas iš Liubeko universiteto tiria vadinamąjį pestivirusą, kuris gali sukelti KKM. Jis teigia, kad kiaulių maro protrūkiai yra labai dramatiški ne tik kiaulių augintojams, bet ir pačioms kiaulėms: „Paskutinis didelis protrūkis Nyderlanduose baigėsi 19 milijonų kiaulių nugaišimu. Labai skaudu stebėti tokius dalykus.“ Manoma, jog tokių situacijų būtų galima išvengti, pasitelkus genų inžineriją.

Mokslininkai pabandė įveikti virusą modifikuodami kiaulės DNR. Pasak tyrėjų, kiaulių maro virusas replikacijai naudoja specifinį kiaulių ląstelėse esantį baltymą. Šis baltymas veikia kaip virusui prieinama priemonė ląstelėje, leidžianti jam replikuotis. Naudodami vadinamąsias „genų žirkles“, žinomas kaip CRISPR Cas, tyrėjai atliko minimalius šio baltymo pakeitimus. Tuomet virusai nebegalėjo jo naudoti. Norberto Tautzo vadovaujami tyrėjai anksčiau buvo įrodę, kad tai gali veikti ląstelėse. Dabar tai pirmą kartą išbandyta su gyvais gyvūnais.

Genetiškai modifikuotos kiaulės buvo dirbtinai užkrėstos patogenais ir palygintos su kontrolinėmis kiaulėmis, kurių genetinė sudėtis nebuvo pakeista. Rezultatas: kai kuriems kontrolinės grupės gyvūnams be genetinės modifikacijos po užsikrėtimo virusu išsivystė karščiavimas, o genetiškai modifikuotoms kiaulėms – ne. Jos taip pat nerodė jokių kitų ligos simptomų. Jų kraujyje taip pat nebuvo jokių infekcijos požymių, jokios imuninės reakcijos.

Pritaikoma technologija

„Genetiškai modifikuoti gyvūnai buvo visiškai atsparūs virusui – jie visą laiką buvo laimingi ir sveiki“, – sako Helen Crooke, Jungtinės Karalystės gyvūnų ir augalų sveikatos agentūros kiaulių maro tyrimų vadovė. Ji buvo minėtos tyrėjų komandos, tyrusios kiaules, narė.

Šie tyrimai jau paskelbti žurnale „Trends in Biotechnology“.

Mokslininkų komanda pateikia aiškią perspektyvą: jų technologija taip pat galėtų būti naudojama gydyti kitas gyvūnų ligas, pavyzdžiui, kurias sukelia glaudžiai susiję virusai. Tačiau, anot ekspertų, keli klausimai lieka neatsakyti.

Ieškos atsakymų

Pavyzdžiui, svarstoma, ar įmanoma, jog virusas prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų kiaulių ląstelėje. Tam reikėtų tolesnių tyrimų. Taip pat reikia toliau tirti, ar dirbtinai modifikuotas jų baltymas nesukelia kiaulėms kokių nors negalavimų ar sveikatos sutrikimų.

„Tyrimo metu nieko neįprasto nenustatyta, tačiau tai nebuvo pagrindinis šio tyrimo tikslas, nes dažnai sutrikimai išryškėja tik po ilgesnio laiko. Žinoma, tai būtų problema, jei jau būtumėte daug metų investavę į atsparios kiaulių populiacijos veisimą, o po 10 ar 20 metų sužinotumėte, kad gyvūnai turėjo sveikatos problemų“, – nuogąstauja A. Postelis.

Edinburgo universiteto tyrėjų komanda taip pat atkreipia dėmesį, kad dabar reikalingi tolesni tyrimai su gerokai didesniu gyvūnų skaičiumi. Tačiau reikėtų pažymėti, kad nors kiaulės per „genų žirkles“ negavo jokios svetimos DNR, jos vis tiek yra laikomos genetiškai modifikuotomis.

Kadangi genetiškai modifikuotų gyvūnų veisimas ir jų mėsos pardavimas ES draudžiamas, kitaip nei JAV ar „Mercosur“ šalyse, tai ir Vokietijoje kol kas aukščiau minėtas mokslininkų metodas nebus taikomas, skelbia ndr.de. Tačiau tyrimai bus tęsiami.

KKM Lietuvoje

Kaip skelbia Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas, pavieniai KKM atvejai mūsų šalyje buvo registruoti 1990–1992 m. Nuo 1993 m. Lietuva laikyta laisva nuo klasikinio kiaulių maro. 2009 m. liepos mėn. KKM buvo nustatytas viename ūkyje, Panevėžio rajone. 2011 m. vasarą KKM buvo nustatytas trijuose ūkiuose Jonavos rajone. Gaištamumas kiaulių ūkiuose gali siekti 80–100 proc. Šios ligos rizika žmonėms nenustatyta.

KKM ligos plitimas įmanomas tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdais. Virusas išskiriamas su visais kūno skysčiais, išmatomis, sperma, kritusių kiaulių ir šernų gaišenomis. Per placentą perduodama vaisiui. Netiesioginio kontakto būdu – per inventorių, drabužius, transportą, pašarus. Viruso vektoriais gali būti kiti gyvūnai (vabzdžiai, graužikai, kt.), tačiau pagrindiniu KKM viruso infekcijos šaltiniu ir rezervuaru yra laikomi šernai.

KKM inkubacinis laikotarpis kiaulei gali būti 1–14 parų, tačiau kiaulių bandoje KKM klinikiniai požymiai gali pasirodyti praėjus dviem (ar daugiau) savaitėms nuo užsikrėtimo, priklausomai nuo veislės, amžiaus bei paties viruso padermių.

Antikūnai prieš KKM visiškai susidaro trečioje ligos savaitėje ir gali išlikti atspariame gyvūne metus ar visą jo gyvenimą (išskyrus lėtinės eigos atvejus).

Gydymo nuo KKM nėra, sergančios kiaulės ar šernai naikinami. Atliekama ūkio dezinfekcija, kiaulių transportavimo ribojimai, aplinkinių ūkių stebėsena.

Parengė Ričardas Čekutis