– Spaudos fotografijoje esate sukaupęs dešimtmečius patirties. Kokie kadrai jums pačiam reikšmingiausi?
– Kai esi profesionalus spaudos fotografas, nevertini nuotraukų per asmeninę simpatijų prizmę – gauni užduotį ir dirbi savo darbą. Visgi, galima išvesti tam tikrą auksinio kadro formulę. Minimalus fotografo tikslas – kad užsakovas būtų patenkintas, kitaip negausi honoraro. Tada jau žiūri, kaip priima visuomenė, ar palankiai vertina, juk iš esmės dirbi jai, nes fiksuoji istorinius momentus. Kai nuotrauka atitinka šiuos du kriterijus, tada jau klausiu, ar man pačiam patinka. Bet čia irgi taikau pakankamai griežtus vertinimo kriterijus. Net jei kažkoks siužetas man brangus, žiūriu į jo meninę vertę – ar viskas gerai atlikta techniškai, o galbūt kažką galėjau padaryti geriau. Nuo profesionalumo priklauso galutinis rezultatas, kad ir ką befotografuotum.
– Ar fotografuodamas tam tikrą renginį, įvykį, visuomet nujaučiate jo svarbą?
– Fiksuojant istorinius kadrus, jauti įtampą, nes tokie momentai, kaip Baltijos kelio metu užfiksuotas virš rankomis susikibusių žmonių grandinės praskrendantis lėktuvas, yra nepakartojami – nuskrido, ir viskas. Turi į priekį numatyti situaciją, kad galėtum ją įamžinti. Veiksmas vyksta taip greitai, kad kol pakelsi fotoaparatą ir nuspausi mygtuką, viskas jau bus pasikeitę, todėl reikalinga žaibiška reakcija ir vidinė nuojauta, kaip viskas klostysis ir iš kokios pozicijos bus geriausia tai užfiksuoti. Pamenu, viena iš tokių ypatingų akimirkų buvo ir prie „Litexpo“ konferencijų rūmų, kai Ukrainoje įkurtos radikalios feminisčių organizacijos „Femen“ narė surengė protesto akciją. Ji ramiai sėdėjo automobilyje, apjuostame žiedo policijos pareigūnų ir spaudos fotografų bei operatorių. Visi aplink susirinkę žinojome, kad tuoj kažkas bus, ir turėjome nusimatyti tašką, iš kurio viskas geriausiai matysis. Viskas truko gal sekundę – mergina iššoko iš automobilio, policininkai greit uždengė jos apnuogintą krūtinę ir išsivedė. Mano žaibiška reakcija ir sprendimas atsistoti būtent pasirinktame taške buvo sėkmingas.
– Kokie dar istoriniai kadrai yra užfiksuoti ypatingomis aplinkybėmis?
– Kai Rolandas Paksas buvo išrinktas prezidentu, jo pirmosios spaudos konferencijos metu žurnalistams padėjus mikrofonus, iš vieno laido susiformavo kilpa, kuri, žvelgiant iš mano pozicijos, atrodė gana dviprasmiškai. Sąmoningai užfiksavau tą kadrą, tačiau tik vėliau sužinojau, koks jis buvo pranašiškas. Nuotrauką pirmą kartą publikavau, kai Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad R. Paksas yra pašalinamas iš pareigų. Iš pirmo žvilgsnio nuotrauka gana banali, bet, žinant kontekstą, ji įgauna simbolinę prasmę.
Visai smagus trikampis išėjo fotografuojant a. a. karalienės Elžbietos II ir jos vyro princo Filipo vizitą Lietuvoje – prezidentas Valdas Adamkus kažką linksmai šnabžda princui į ausį, o karalienė juokiasi. Techniškai buvo 90 proc. tikimybė, kad nuotrauka gali būti brokas, bet viską pavyko numatyti ir įamžinti nuotaikingą akimirką.
– Fotografuojate ir sporto renginius. Ar įvairios lenktynės, pavyzdžiui, žirgų, sukuria daugiau iššūkių?
– Algoritmas tas pats – labai svarbu numatyti į priekį, kaip susidarys vaizdas, ir techniškai viską susidėlioti. Fotografiją sukuria šviesa, todėl fotografui svarbu koreguoti fotografavimo kryptį pagal tai, kurioje pusėje yra šviesos šaltinis. Labai geras pavyzdys yra mano „Auksinio kadro“ laimėtojas „Varnas“ – visą nuotaiką ir grafinį vaizdą čia sukuria iš viršaus į apačią krentanti šviesa.
Žirgų lenktynėse taip pat turi kritiškai įvertinti, iš kur sklinda šviesa, pasirinkti vietą ir technines priemones (ilgą ar trumpą fotoobjektyvą, priklausomai nuo to, ką nori padaryti). Viskas čia trunka sekundę – prabėgo žirgai, ir viskas. Taip pat su šernės įamžinimu Nidoje – maisto prašymas pasilipus prie automobilio lango tikrai nėra statiškas vaizdas, todėl reikėjo reaguoti žaibiškai.
– Ar labai skiriasi nuotraukų vertinimas profesionalo ir eilinio žmogaus akimis? Ko jūs ieškote fotoinformacijoje?
– Man labai svarbu, kokia idėja, ką norima pasakyti fotografija. Kai jau žinai idėją, tada žiūri, kaip profesionaliai ji įgyvendinta, kokia kompozicija, techniniai sprendimai. Kalbant apie tai, prieš akis iškyla vaizdas, kai su kolega buvome „World Press Photo“ parodoje Amsterdame, kur buvo eksponuota labai didelė (gal 3x2 m) nuotrauka, daryta su vienu pirmųjų telefonų su integruota fotokamera. Jos kokybė buvo labai prasta, matyti tik kontūrai, o siužetas buvo 2004 m. cunamis Indonezijoje. Nuotraukoje stovi vyras, perspektyvoje matyti didžiulė banga. Atrodo gražiai, bet tu supranti, kad tam vyrui liko gyventi minutė ar mažiau... Nuotraukos kokybė jokia, bet istoriškai, emociškai tai labai stipri fotoinformacija.
Manau, menas turi kurti emocijas, burti bendruomenes, o ne jas skaldyti ar kurstyti pyktį, tačiau esama ir tokių pavyzdžių, kaip „menininko“, provokatoriaus Andreso Serrano fotografija „Myžalų Kristus“, kurioje nufotografuotas Nukryžiuotasis gelsvos spalvos skystyje. Techniškai galbūt puiki kompozicija, bet tai neigiamas, dviprasmiškas, visuomenę skaldančias emocijas keliantis meno kūrinys. Aš manau, kad aukšto lygio fotografija turi ne skaldyti, bet vienyti žmones, skleisti emociją, skatinančią tobulėti.
Beje, įdomu tai, kad neigiamas emocijas gali sukelti ir nuotraukos kompozicija, jei ji prieštarauja mūsų prigimtiniam vaizdo skaitymui iš kairės į dešinę arba iš viršaus į apačią. Nuotraukos reversas arba prieš laikrodžio rodyklę judantys objektai mene gali būti taikomi specialiai, kaip neurolingvistinio programavimo forma.
– Ką manote apie dirbtinio intelekto (DI) įrankių naudojimą fotografijoje?
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. vasario 27 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.