Greičio matuoklių pridygo kaip grybų

Kilo klausimų

VK, atlikusi AB „Via Lietuva“ veiklos, organizuojant valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą, auditą, atskleidė įdomių dalykų. Buvo audituojamas 2021–2023 metų laikotarpis, per kurį į kelių tiesimą, remontą ir priežiūrą investuota daugiau kaip 1,3 mlrd. Eur.

Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių, iš kurių daugiau nei 15 tūkst. km asfaltuotų. Visiems gerai žinomas faktas, kad daugybė kelių yra blogos būklės – 2023-iųjų pabaigoje tokių buvo apie 37 proc. Kelininkai skundžiasi, kad labai stinga finansavimo, tačiau po valstybinio audito kilo klausimų, ar netaškomos lėšos nebūtiniems reikalams. VK atskleidė, kad pastaraisiais metais kaip grybai po lietaus keliuose dygę greičio matuokliai buvo statomi ir ten, kur nebuvo avarijų, sukėlusių skaudžių pasekmių, arba tų eismo įvykių priežastis nebuvo saugaus greičio nesilaikymas.

Auditoriai nustatė, kad 29 iš 100 greičio matuoklių buvo įrengti nepakankamai pagrindžiant jų įrengimo tikslingumą – matuokliai atsirado tuose kelių ruožuose, kuriuose pagal vidines įmonės metodikas jie neturėjo būti įrengti arba galėjo būti įrengti tik išimtiniais atvejais. Tam išleista 0,9 mln. Eur. Pasak auditorių, tokiu būdu neužtikrinama, kad valstybės biudžeto pinigai būtų panaudojami efektyviai.

VK pasigedo informacijos, kokiu būdu buvo atsirinkti konkretūs darbai einamaisiais metais ir jiems paskirstytas finansavimas. Anot jų, kai kurie rodikliai nepasiekti, o kai kurie net labai viršyti. Pavyzdžiui, 2021 m. planuota rekonstruoti daugiau kaip 4 km magistralės „Via Baltica“, bet planai neįgyvendinti. O 2023 m. buvo planuota įrengti daugiau nei 5 km laukinių gyvūnų apsaugos sistemų, bet įrengta daugiau kaip 30 km. Kyla klausimas, kodėl reikėjo nukreipti resursus ten, kur nebuvo planuota, o planuoti darbai nepadaryti?

Auditoriai pastebėjo, kad pati „Via Lietuva“ 2023 m. nutraukė greičio matuoklių įrengimo programą ir šiuo metu įmonėje peržiūrimi vidiniai dokumentai, reglamentuojantys greičio matuoklių įrengimą. Tai galima sieti su tuo, kad valstybės įmonė „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę „Via Lietuva“ ir nuo 2023-iųjų paskirta nauja vadovybė.

Neseniai „Via Lietuva“ išplatino pranešimą, kuriame akcentuojama, kad 2023 m. pabaigoje nauja vadovybė sustabdė vykstantį naujų 50 vnt. greičio matuoklių viešąjį pirkimą ir savo iniciatyva kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), prašydama pateikti išvadą, ar greičio matuokliai valstybinės reikšmės keliuose iki tol buvo įrengiami tinkamose vietose. STT įvertino, kad esminių pažeidimų, įrengiant greičio matuoklius, nenustatyta, tačiau kartu pateikė ir naudingas rekomendacijas, kaip efektyvinti greičio matuoklių vietų parinkimą.

Šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose iš viso yra 212 greičio matuoklių – 78 momentiniai greičio matuokliai ir 134 vidutinio greičio matavimo sistemos.

Priemonių perteklius

„Bendra padėtis kelių sistemoje yra tragiška, o procesų valdymas ataskaitiniu laikotarpiu buvo autopilotinis, kitaip tariant, nevaldomas, ir šiame procese svarbiausias akcentas – viešieji ryšiai. Bet matau dabartines pastangas tai taisyti“, – po „Via Lietuva“ veiklos audito pristatymo konstatavo Seimo Ekonomikos komiteto (EK) narys Rimantas Sinkevičius.

Seimo narys „Ūkininko patarėjui“ teigė manantis, kad kai kur keliuose yra eismo saugumo priemonių perteklius – greičio matuoklių, greičio mažinimo kalnelių ir kt. „Man nelabai suprantama, kai automagistralėje pristatoma greičio matuoklių. Juk automagistralėje įdiegta daugiausia eismo saugumo priemonės – pagreitėjimo ir lėtėjimo juostų, ženklų ir t. t. Nemanau, kad čia dar reikėtų sektorinių ar lokalių greičio matuoklių. Jų reikėtų ten, kur prastas matomumas, įvyksta daugiau avarijų“, – samprotavo buvęs susisiekimo ministras.

R. Sinkevičius užsiminė ir apie greičio mažinimo kalnelius, kurių vietomis tiek pridaryta, kad tenka tik galvą pakraipyti. „Jie labai pamėgti, bet jų tikslingumu, tiesą sakant, kartais labai abejoju. Jei kas 100 ar 200 metrų jų pristatysi, tai nežinau, ar bus efektyvu ir reikalinga. O juk visos tos priemonės kainuoja, taip pat ir jų eksploatacija, priežiūra. Manau, kad geriausia saugaus eismo priemonė – vairuotojų mokymas ir ugdymas, nes tai yra žmogaus mąstymo problema, techninėmis priemonėmis čia visko neišspręsi“, – akcentavo parlamentaras.

Dar viena modernybė keliuose – saugumo salelės, mažos žiedinės sankryžos, kurias itin keiksnoja sunkiojo transporto vairuotojai. „Tie žiedai – problema. Kai kur atitvarai sustatyti taip, kad sunkioji žemės ūkio ir kita technika negali pravažiuoti, vairuotojai pyksta. Mes nusikopijavome nuo Europos miestų ir pritaikėme savo keliuose net ir kaimiškose vietovėse, bet jie trukdo transporto judėjimui. Techninės saugumo priemonės turi būti diegiamos pamatuotai ir remiantis statistika bei mokslo vertinimais“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Kodėl taip brangiai?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 7 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.