Ar ši idėja pagaliau taps realybe? Ir svarbiausia – ar valstybinės vaistinės iš tiesų padėtų žmonėms už vaistus mokėti mažiau, ar valstybė tiesiog įžengtų į rinką, kaip dar vienas jos dalyvis?
Sveikatos apsaugos ministras L. KUKURAITIS: „Iš tiesų šios Vyriausybės programoje yra tokia nuostata, ji suformuluota atsargiai: „Įvertinti teisines galimybes.“ Nes dar XVII Vyriausybėje buvo dedamos pastangos. Ir šiuo atveju tai yra viena galimų intervencijų į mažmeninę vaistų prekybą, kad ligoninėse, kur teikiamos paslaugos, žmonės galėtų ateiti ir įsigyti vaistų už prieinamą kainą. Kalbantis su ligoninėmis, tam prielaidų yra. Ir tai galėtų turėti tiesioginę įtaką bent jau ligoninėse prieinamų vaistų kainoms.
XIX ir XX vyriausybių programose nebuvo šio įrašo, bet šioje Vyriausybėje, aptarę su koalicijos partneriais, mes jį įrašėme. Tai yra viena iš mūsų pastangų, kaip padėti žmonėms gauti vaistų mažesne kaina, nes juos įpirkti sudėtinga. Tačiau ne tik sparčiai auga vaistų kainos. Ir teritorinis prieinamumas yra blogas – kai kurie gyventojai tam tikromis savaitės dienomis, savaitgaliais neturi, kur įsigyti vaistų.“
Verslininkas, buvęs Seimo „valstiečių“ frakcijos seniūnas (2016–2020 m.) Ramūnas KARBAUSKIS: „Turite žinoti, kad geriausiu per visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį sveikatos apsaugos ministru buvo Aurelijus Veryga. Ir iš tikrųjų visi pokyčiai, kurie buvo pradėti, bandant kažkiek suvaldyti situaciją su farmacininkais, ypač vaistų kainų srityje, buvo pradėti jo vadovavimo ministerijai laiku. Aurelijus darė viską, kad iš tikrųjų atsirastų privalomas siūlymas pigesnių, analogiškų vaistų, kad atsirastų kiti sprendimai, kurie galėtų kažkiek pažaboti farmacininkų įtaką ir sumažinti jų uždirbamą pelną.
L. Kukuraitis tuo metu taip pat buvo mūsų „valstiečių“ frakcijos narys, todėl šiandien jis nieko naujo neišrado. Tiesiog paėmė tai, kas buvo pradėta, ir tęsia tą patį. Taip jau susiklostė gyvenimas, kad dabar tai vysto kita partija. Aplinkybių neaiškinsiu, bet iš esmės tai yra tai, ką mes buvome pradėję daryti.
Kai mes kalbame apie valstybines vaistines, tai irgi buvo dar vienas veiksmas, kuris turėjo prisidėti prie to, kad pelnai, kuriuos uždirba farmacijos įmonės, būtų sumažinti. Nes valstybinės vaistinės – nieko naujo. Yra gydymo įstaigos, kuriose veikia vaistinės, tik dabar jos yra privačios.
Kažkada buvo taip, kad jeigu žmogui ligoninėje būdavo išrašomi vaistai, jis juos galėdavo įsigyti tos pačios ligoninės vaistinėje, kuri priklauso valstybei, ir gauti pigiausią variantą, kokį galima gauti. Jeigu jis nori kitokių vaistų ar nori juos pirkti kitur, jam niekas to nedraudė ir nedraudžia.
Mes nebandėme liberalizuoti prekybos vaistais. Mes tiesiog norėjome įvesti dar vieną konkurencinį mechanizmą, kuris iš tikrųjų sumažintų farmacijos įmonių pelnus. Tuo metu farmacijos pramonės priešinimasis buvo nežmoniškas. Jeigu pažiūrėtumėte to laikmečio publikacijas, kai A. Veryga vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) ir kai jis ėmėsi reformų, rasite daugybę publikacijų ta pačia tema. Tuo metu spaudimas A. Verygai buvo daromas visais įmanomais būdais. Buvo nuolatiniai straipsniai ir kiti veiksmai. Buvo daroma viskas, kad ministras neišsilaikytų. Jeigu nebūtų buvę žmonių, kurie jį palaikė, jis nebūtų atlaikęs. Tai kainavo be galo daug nervų, nes teko susidurti su labai stipriais interesais. O tie interesai buvo milijardiniai ir jie gynėsi nuo pokyčių.
Kažką mums pavyko padaryti, o kai kurių dalykų nepavyko. Valstybinės vaistinės buvo vienas iš tų, kurių nepavyko įgyvendinti. Šioje situacijoje dabar tiksliai neatsimenu, ar mums Seime pritrūko balsų, ar tiesiog per vėlai tai buvo padaryta ir mes nespėjome per kadencijos laikotarpį atlikti kai kurių darbų. Jeigu Seime balsavome, tai gal pritrūko balsų, jeigu nebalsavome, vadinasi, nesugebėjo to klausimo mums pateikti Vyriausybė.
Buvo visa eilė galimų sprendimų, kurie taip ir neatėjo iš Vyriausybės. Nors tuometė Vyriausybė buvo formuota mūsų, ji labai dažnai laikėsi mums nesuvokiamų liberalių požiūrių. Tai buvo ir alkoholio kontrolės, ir vaistų srityse. Manau, kad ministerijoms įtaką darė tie patys farmacininkai ir kiti interesai. Ministerijos tiesiog nesistengdavo laiku parengti įstatymų projektų ir pateikti jų Seimui. Iš to laiko dar prisimenu, kad sabotažo tikrai buvo nemažai. Ministrai kartais turėdavo kautis su savo pavaldiniais dėl to, kad šie vykdytų politinę valią.“
Pagėgių šeimos centro vadovas ir gydytojas Vladimiras GORODECKIS: „Manau, kad idėja steigti valstybines vaistines yra labai gera, nes žmogus, ypač gyvenantis kaime, ne visada turi galimybę nuvykti į vaistinę ir joje apsipirkti. Vaistų prieinamumo kaimo žmonėms problema ypač išryškėja mažesnėse gyvenvietėse. Pagėgių šeimos centras šiuo metu turi keturis medicinos punktus, kuriuose gyventojams pagal galiojančią tvarką parduodami būtiniausi nereceptiniai vaistai. Juose prekiaujame pirmosios būtinybės vaistais – nuo skausmo, temperatūros ir kitų dažniausiai pasitaikančių negalavimų. Jeigu žmogui reikia sudėtingesnių ar receptinių vaistų, juos slaugytoja gali atvežti ir išduoti pagal nustatytą tvarką.
Manau, įsteigti visavertę vaistinę nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Vaistinėms keliami tam tikri reikalavimai – reikia atitinkamų specialistų, kompiuterinės sistemos, kontrolės ir kitų dalykų. Todėl vien tik pasakyti, kad reikia vaistinės, neužtenka. Reikia šią idėją išnagrinėti, suderinti ir įvertinti, kaip ją būtų galima praktiškai įgyvendinti.
Pagėgių šeimos centre ir jo medicinos punktuose vaistai gyventojams parduodami pagal oficialią sutartį su Valstybine ligonių kasa. Ši galimybė yra suderinta su SAM. Vaistus parduodame tokia pačia kaina, kaip ir vaistinėse. Žmogui papildomai už mūsų paslaugą mokėti nereikia. Kaimo gyventojams tai suteikia ne tik patogumo, bet ir padeda sutaupyti kelionės išlaidas.
Beje, kaimo ir miesto gyventojų galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas nėra visiškai vienodos. Kaimo žmogui sunkiau. Ne visada paprasta nuvažiuoti pas gydytoją, ypač jeigu žmogus neturi automobilio. Miestietis gali sėsti į troleibusą, autobusą, pavažiuoti porą stotelių ir jau būti gydymo įstaigoje. Kaimo žmogui atstumas yra kur kas didesnė problema.
Mes nesiekiame žmonių pervilioti iš kitų įstaigų. Kiekvienas žmogus pats pasirenka, kur jam geriau. Pagėgiuose yra ne viena gydymo įstaiga – be Pirminės sveikatos priežiūros centro, veikia dar kelios gydymo įstaigos. Yra konkurencija ir žmonės gali rinktis. Pas mus eilių, norint patekti pas vieną ar kitą gydytoją, niekada nebuvo. Dabar valstybė daug kalba apie tai, kaip panaikinti eiles gydymo įstaigose. Reikia tiesiog dirbti...
Pagėgių savivaldybėje gyvena apie 5,8 tūkst. žmonių, o mūsų centre prisirašę apie 3,5 tūkst. pacientų. Manau, tai rodo, kad žmonėms svarbu ne tik pati gydymo įstaiga, bet ir tai, kaip jie joje aptarnaujami.
Kalbant apie sveikatos priežiūrą kaime, būtina galvoti ne tik apie gydytojų skaičių ar įstaigų tinklą, bet ir apie paslaugų prieinamumą žmogui. Svarbiausia, kad žmogui nereikėtų važiuoti dešimčių kilometrų dėl paprastos paslaugos ar būtiniausių vaistų. Todėl pati idėja vaistus priartinti prie kaimo žmogaus yra gera. Ją reikia ne atmesti, o rimtai išnagrinėti ir ieškoti būdų, kaip ją įgyvendinti.“
Kėdainių r. savivaldybės meras Valentinas TAMULIS: „Vaistai yra brangūs, ypač senjorams. Visą laiką girdime tą patį. Todėl, manau, kad jeigu valstybinių vaistinių idėja iš tikrųjų bus įgyvendinta, tai būtų labai gerai. Nes kalbama jau daug metų, tačiau vaistų politikoje ir vaistų kainų srityje niekas iš esmės nesikeičia.
Visi žinome, kad Lietuvoje vaistai yra brangūs. Todėl, jeigu valstybinės vaistinės iš tikrųjų būtų įsteigtos, tai būtų labai didelis pastiprinimas gyventojams, ypač tiems, kuriems vaistai yra būtini ir kuriems jų kainos yra didelė finansinė našta.
Pasipriešinimo iš farmacininkų pusės, aišku, ir šį kartą vis tiek bus. Vis dėlto visi žinome, kad su vaistais Lietuvoje yra problemų. Dieve duok, kad tai, ką ministras L. Kukuraitis planuoja, būtų iš tikrųjų įgyvendinta. O ar tai bus padaryta – sakyčiau, kol kas lieka didelis klausimas.“
Raseinių r. vietos veiklos grupės (VVG) „Raseinių krašto bendrija“ valdybos pirmininkė Dalia BARTKEVIČIENĖ: „Kaip gyventoja galiu pasakyti paprastai – žinoma, norėtųsi, kad vaistai būtų pigesni. Žinau, kad prieš maždaug 10 metų Seimas nepritarė R. Karbauskio siūlymui steigti valstybines vaistines. Kodėl tuomet šiai idėjai nebuvo pritarta, negalėčiau pasakyti. Tuo metu nei politika domėjausi, nei apie vaistų kainas daug galvojau.
Tačiau dabar matau kitą problemą – vaistai Lietuvoje yra brangūs. Ypač tai aktualu vyresniems žmonėms. Iš pensijos ne visada lengva susimokėti už visus reikalingus vaistus, todėl norėtųsi, kad jie būtų prieinamesni. Žinoma, ne visi vaistai brangūs, be to, pagrindiniai kompensuojamieji vaistai yra kompensuojami. Apie tai žinau ir iš savo patirties, nes teko rūpintis mama. Tačiau vis tiek yra vaistų, už kuriuos žmonėms tenka nemažai mokėti.
Todėl, kaip paprastai gyventojai, man atrodo, kad valstybinių vaistinių idėja galėtų būti svarstoma, jeigu ji padėtų sumažinti vaistų kainas. Aš nesu šios srities specialistė ir negaliu vertinti, ar toks sprendimas būtų veiksmingas. Tačiau vieną dalyką galiu pasakyti tikrai – norėtųsi, kad vaistai žmonėms būtų pigesni ir lengviau įperkami.“
Parengė ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.