Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Gyvulininką iš ratų – Lietuvos žemei lengviau?

2021/01/07

Algimanto SNARSKIO piešinys

Griežtinami mėšlo tvarkymo aplinkosauginiai reikalavimai perša mintį, jog jie surašyti taip, kad Lietuvoje liktų kuo mažiau ūkinių gyvulių. Prastėjant šiai statistikai natūraliai gerėja skaičiai Briuseliui rašomose aplinkosauginėse ataskaitose. Žemdirbiai viliasi, kad pirmenybė turėtų būti teikiama sveikam protui, jog jis nugalės, tad ir aikštės prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) nereikės panaudoti mėšlui sandėliuoti.

„Be mėšlelio nebus grūdelio“

„Blogas tas artojas, kurio dirvas vyturiai mėšlauna (blogas ūkininkas, kurio dirvas tik vyturėliai tręšia)“, „be mėšlelio nebus nė grūdelio“ – su mėšlu susiję per šimtą lietuvių patarlių ir priežodžių!

Tai, jog mėšlas yra vertinga organinė trąša, kuriai mineralinės trąšos neprilygsta, pripažįstama ir šiandien. ŽŪM 2019 m. išleido ekspertų grupės parengtą „Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, kurio taikymas mažintų neigiamą žemės ūkio poveikį dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui“ (vadovas dr. Virginijus Feiza, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas). Jame kalbama ir apie būtinumą tinkamai laikyti mėšlą vengiant dirvos, vandens bei oro taršos ir maisto medžiagų nuostolių. Tačiau kartu akcentuojama: „Mėšlas – svarbiausia organinė trąša. Net 4–10 proc. mėšlo dirvoje virsta humusu.“ Teigiama: „Gyvulių mėšlas yra vertingas resursas, turintis didelę tręšiamąją vertę. Jei laikomas tinkamai, jis gali aprūpinti augalus azotu, kaliu ir fosforu ir taip sumažinti brangiai perkamų mineralinių trąšų kiekį. Be to, tręšiant mėšlu, pagerėja dirvos struktūra, padidėja humuso kiekis, skatinama dirvožemio mikroflora, mažėja erozijos pavojus.“

Tačiau vertingoji organinė trąša dabar viešumoje minima visai ne dėl jos vertės, o kaip blogio aplinkai šaltinis.

Suruošė „dovanėlę“

Kadenciją baigusios Vyriausybės aplinkos ir žemės ūkio ministrai, jau laikinai eidami savo pareigas, patvirtino naujos redakcijos Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, kuriuo gyvulių augintojams nustatė daugybę įpareigojimų. Dirbantiesiems žemės ūkyje tai reiškia papildomas išlaidas, laiko ir darbo sąnaudas.

Pagal šį aprašą jau dabar derėtų skubiai kibti į mėšlidžių statybą. Mat šaltuoju metų laiku, kai draudžiama tręšti, pradedant šių metų lapkričiu (lapkričio 15 d.–kovo 20 d.), nutarta uždrausti lauko rietuvėse sandėliuoti tirštą mėšlą. Tokį aplinkosauginį įpareigojimą sumaniusi valdžia nesusimąstė apie tai, kad žemės ūkyje, kaip ir bet kuriame kitame versle, kad būtų įvykdyti nauji reikalavimai, būtina atsižvelgti į galimybes, sudaryti sąlygas, suteikti protingą terminą. Juolab kai kalbama ne apie 10–20 tūkst. Eur, o apie dešimt kartų didesnes investicijas.

Informacija, jog Aplinkos ministerija (AM) inicijuoja aprašo peržiūrą ir yra pasiryžusi griežtinti reikalavimus, žemdirbių asociacijas pasiekė dar 2019 m. Pernai kovą teisės akto projektas buvo pateiktas svarstyti. Kai kurių nuolaidų žemdirbių savivaldai pavyko pasiekti. Tačiau galutinio projekto varianto ministerijos su socialiniais partneriais nesuderino.

Apraše minimos kelios datos, kiekviena jų vienai ar kitai ūkių grupei bus skausminga. 50 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų valdantys ūkiai ateinančiais metais turės investuoti į skystojo mėšlo (srutų) skleidimo ar įterpimo technologiją arba taikyti kitas moksliškai pagrįstas amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančias priemones; nuo 2024 m. tie patys reikalavimai bus taikomi 30 ha žemės ūkio naudmenų ir didesniems ūkiams. Po pereinamojo laikotarpio įsigalios ir daugiau mėšlo tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų – dėl įterpimo termino ir kt. Bet laikinų rietuvių šaltuoju metų laiku draudimui nesuteiktas net pereinamasis laikotarpis.

Įsitraukė Seimo komitetas

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) dėl dviejų laikinųjų ministrų pasirašyto įsakymo kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK), vildamasi reakcijos ir tarpininkavimo, kad aprašo nuostatos būtų peržiūrėtos. Atkreipiamas dėmesys, kad draudžiamuoju tręšti laikotarpiu įvedamas draudimas lauko rietuvėse sandėliuoti tirštą mėšlą yra pertek­linis. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis savo ruožtu kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką siūlydamas kartu su socialiniais partneriais išnagrinėti kreipimesi išdėstytas problemas.

KRK vicepirmininkas Vidmantas Kanopa linkęs palaikyti gamybininkus. „Galvodami vien apie aplinkosaugą stabdysime gamybą, pridėtinės vertės žemės ūkyje kūrimą“, – susipažinęs su dokumentais „Ūkininko patarėjui“ aiškino politikas, pastebėdamas, jog išsako tik savo asmeninį įspūdį. Jo nuomone, dar reikėtų diskutuoti, ką galima padaryti, kaip padėti žemdirbiams.

Už diskusijų atnaujinimą – ir mokslininkai

„Ūkininko patarėjo“ kalbintų žemės ūkio srities mokslininkų nuomonės sutampa – draudimas žiemą sandėliuoti lauke mėšlą yra nelogiškas, jis skaudžiausiai smogs smulkiesiems ūkiams, nes būtent jie daugiausia taiko šią technologiją, o diskusijos dėl aprašo nuostatų turėtų būti atnaujintos.

LSMU Gyvulininkystės instituto direktoriaus pavaduotojas, Baisogalos gyvulininkystės centro vadovas dr. Artūras Šiukščius pripažino, kad mėšlas rietuvėse šaltuoju metų laiku laikomas ir instituto eksperimentiniame padalinyje, taigi įvedama nuostata aktuali ir šios mokslo įstaigos administracijai. Vis dėlto mokslininkui labiausiai skaudu dėl smulkiųjų ūkių – nauji reikalavimai, gresiančios sankcijos gali nulemti jų pasiryžimą atsisakyti gyvulininkystės. Dr. A. Šiukščiaus nuomone, nustatant draudimą bent jau derėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį.

VDU Žemės ūkio akademijos prof. Rolandas Bleizgys pasigenda draudimo motyvų – aplinkos taršai jis įtakos išties neturi. Derėtų bausti pavienius ūkininkus, kurie netinkamai krauna rietuves, o ne iš viso uždrausti tokią praktiką. Ūkininkai žiemą į laukus išvežamą mėšlą krauna ne bet kaip, o pagal reikalavimus, aplinkai saugiai – iškilesnėje vietoje, su šiaudų pasluoksniu, krūvą apdeda šiaudais.

„Ar mes tą krūvą įrengiame šalia tvarto, ar lauko rietuvėje, įtaka oro taršai nuo to nesikeičia. Emisija iš mėšlo šaltuoju metų laiku yra mažiausia, palyginti su šiltuoju metų laiku, kai mėšlas įšyla. Kai rietuvę užsninga, amoniako emisijos praktiškai visai nėra“, – draudimu stebisi profesorius. Pasak jo, gerai, kad smulkieji ūkininkai, kurie paprastai gyvena gyvenvietėse ir šalia jų, žiemą į laukus, toliau nuo gyvenviečių išveža mėšlą.

Biurokratiškai – viskas yra gerai

Žemės ūkio ministro K. Navicko pasirašytame rašte dėl skandalingojo aprašo iš esmės teigiama, kad įsakymas parengtas ir su socialiniais partneriais suderintas tinkamai, yra pagrįstas mūsų šalies ir europiniais įsipareigojimais – siekiant išvengti vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių pagal Nitratų direktyvos nuostatas bei įgyvendinant Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių planą.

Nurodoma, kad mėšlo laukuose draudžiamuoju laikotarpiu neleidžia laikyti ir Europos Komisijos gairės dėl kompleksinės paramos reikalavimų taikymo. To nepaisydama Lietuva esą rizikuoja sulaukti sankcijos nuo visų plotinėms išmokoms skirtų lėšų, tai reikštų daugiau nei 1 mln. Eur lėšų grąžinimą Europos Sąjungos (ES) biudžetui per metus, o sankciją pritaikius už kelerius pažeidimo metus – daugiau nei 10 mln. Eur.

Ministerijos kabinetuose surašytu raštu Seimo agrarininkai bei žemdirbiams atstovaujanti LŽŪBA taip pat apšviečiami, kad lauko rietuvių atsisakyti pravartu ir patiems ūkiams. „Dėl mėšlo perkrovimo iš mėšlidės į lauko krūvas dalis mėšle esančio azoto junginių emituoja į orą, be to, patiriamos papildomos degalų ir darbo laiko sąnaudos, o tai turi neigiamos įtakos ūkio veiklos efektyvumui bei ekonominiams rodikliams dėl netinkamos praktikos taikymo“, – aiškinama parlamentarams.

Draudimais pirmauti lengviausia

Tokio draudimo, kokį nuo šių metų sumanyta įvesti Lietuvoje, netaiko nei belgai, nei danai, nei olandai, nei vokiečiai, suomiai... Net ir ekologinės žemdirbystės lyderė Austrija (ir dar 15 šalių narių) ūkininkams nedraudžia šaltuoju metų laiku lauke sandėliuoti mėšlo.

Tačiau ŽŪM nurodo, kad visgi yra šalių narių, kur galioja galimai griežtesni nei Lietuvoje mėšlo tvarkymo aplinkosaugos reikalavimai. Latvijoje mėšlo krūvos laukuose draudžiamos nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Draudžiamuoju laikotarpiu laukuose mėšlą draudžiama laikyti ir Airijoje, visiškai kitokių ūkininkavimo ypatumų ir klimato šalyje.

Draudimų srityje pirmauti yra lengviausia. Kam berūpi tai, kad Lietuvoje gyvulių tankis mažiausias ES, žemės ūkio naudmenų hektarui tenka vos apie 0,2 sąlyginio gyvulio. Jeigu kas ir trukdo Europoje didžiuotis vandenų kokybe, vargu ar tai yra gyvulių augintojai, kurie sąžiningai mėgina laikytis visų jiems keliamų aplinkosauginių reikalavimų ir yra nuolat kontroliuojami. Ar ne kur kas didesnis ir sunkiau sukontroliuojamas miestų ir miestelių nuotekų indėlis? Gal šioje srityje išties aplinkos gynėjams reikėtų pasiraitoti rankoves...

 

Paskutinė vinis gyvulininkystės sektoriaus „plėtrai“

Jonas SVIDERSKIS

LŽŪBA generalinis direktorius

„Tai tampa tradicija – Naujųjų metų proga žemdirbiams iškrėsti kiaulystę. Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas – itin iškalbingas Nacionalinės 2014–2020 m. gyvulininkystės sektoriaus plėtros programos įgyvendinimo paskutinis akordas! Programos, kuria siekiama „sukurti palankią aplinką plėsti gyvulininkystės ūkius, realizuoti gyvulininkystės produkciją, didinti ūkinių gyvūnų skaičių, kurti patrauklų gyvulininkystės produktų įvaizdį šalyje ir užsienyje“.

Valdžios bendradarbiavimas ir konsultavimasis su savivalda kuo toliau, tuo labiau tampa tik deklaratyvus. Kai kalbama apie aplinkosaugą, pasigendu žemės ūkio specifiką ir jo teikiamus privalumus išmanančių specialistų. Tendencingai matomi vien trūkumai, grėsmės ir visos pasaulio blogybės. Pertransliuojamos ES direktyvos, rekomendacijos, komunikatai ir, blogiausia, viską savaip interpretuojant, gąsdinant baudomis. Žemės ūkio mokslas ignoruojamas. Dėl aplinkosaugos grupės neveiklumo Lietuva pasirengusi paaukoti gyvulininkystės šaką, be kurios žemės ūkio gamybos tvarumas neįmanomas.

Briuselis leidžia rinktis įvairias priimtinas gyvulininkystės šakai alternatyvas, kuriomis naudojasi kitų šalių gyvulių augintojai. Ne vienetais, bet dešimtimis procentų auga pieno gamyba kitose ES valstybėse narėse, įskaitant mūsų kaimynes. Kodėl Lietuvoje dirbama priešingai? Melžiamų karvių skaičius sumažėjo 4 kartus, iki kritinės ribos... Be abejo, priežasčių daug. Bet organinių trąšų tvarkymo klausimai – tarsi vinis į karstą.

Šiltuoju metų laiku, kai azoto junginių garavimas didžiausias, mėšlą leidžiama vežti ir perkrauti į lauko rietuves, o žiemą, kai išgaravimas mažiausias, – ne! Galvojant apie emisijos mažinimą, išmintingiausia mėšlą tvarkyti taip, kaip tai darėme iki šiol. O kur darbų organizavimo, kiti technologiniai dalykai, dirvožemio apsauga, kai važiuojama per užšalusią žemę. Pagaliau mėšlo neveši krauti į rietuves vasarą, pavasarį ar rudenį vidury kviečių lauko, kai yra aibė ir kitų darbų.

AM tikina, kad sąlygos pagerėjo – rietuvėse mėšlą bus galima laikyti ilgiau nei 6 mėnesius – pavasarį, vasarą ir rudenį, nes draudžiama tik nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Taigi, kai lietaus daugiausia, tada jau gerai – išplovimo nėra? ES ataskaitų duomenimis, Lietuva yra tarp 3–4 valstybių narių, kurių vandenyse nitratų koncentracija mažiausia, nepaisant to, kad mėšlas į laukus vežamas šimtmečius. Tai įrodymas, kad dirbama atsakingai, tausojančiai. LŽŪBA siūlė pratęsti mėšlo laikymo laikinose lauko rietuvėse terminą iki 10 mėnesių. Abi ministerijos pasiūlymą apvertė kitaip. Valdininkai nutyli, kad Belgijoje mėšlo rietuvės gali būti laikomos 10 mėn., Danijoje, Čekijoje, Austrijoje, Suomijoje – 12 mėn., Estijoje – 24 mėn. Įdomu, ar ten bus pritaikyti analogiški lietuviškiesiems draudimai, ar vis dėlto šių šalių valdininkai pajėgia kompetentingai įrodyti, jog tinkamai laikomos rietuvės pavojaus nekelia?

Organinių trąšų tvarkymas yra pavyzdys, kaip uoliai kabinetiniai išminčiai „įgyvendino“ nacionalinę gyvulininkystės prog­ramą. Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir atsiras šio aprašo pataisų. Juk išeidami „valstiečiai“ tai padarė turėdami aiškų tikslą – nuo pirmosios naujos Vyriausybės darbo dienos nuteikti žemdirbius prieš naujai atėjusiuosius, sukiršinti. Manau, sutvarkytos aikštės prie ŽŪM nereikės panaudoti mėšlui sandėliuoti... Tai ekonomiškai tikrai neapsimokėtų, nors ministerijos specialistai teigia, kad mėšlo neapsimoka sandėliuoti ir laukuose.“

 

Basliu padaužyti valdžios nemylėsime

Vytautas STANKEVIČIUS

Biržų r. ūkininkas

„Sugriežtinimas nelogiškas, mums labai nepatogus. Lietuvos gyvulininkai ir taip sunkiai alsuoja. Iš kur paimti pinigų statyboms, kai atlyginimus reikia mokėti, visi susiduriame su apyvartinių lėšų trūkumu. Supirkimo kainos visą laiką palyginti nedidelės, iš tų pačių pinigų reikėjo ir fermas statyti, ir gyvulius veisti, begales visokių reikalavimų vykdyti. Jei nevykdai reikalavimų, baudžia ne tik aplinkosaugininkas, bet ir Nacionalinė mokėjimo agentūra – atima išmokas. Jeigu vairuodamas automobilį nesivadovauji kelio ženklais, nubaudžia tik vieną kartą. O čia sugalvojo dvigubus apynasrius.

Žemės ūkio versle idealių sąlygų nėra, būna vėjas ir liūtys, kartais žmonių nuovargis, kartais ir COVID-19 ateina. Kaip įtikti valdininkams, kurie baigę aukštuosius mokslus nueina į ministerijas ir, to mėšlo nebraidę, kuria įstatymus?

Didieji ūkiai gal ir išgyvens, norės išlaikyti verslą. Bet neįstengs šeimos, smulkūs ūkiai. Žada remti šeimos ūkius, padėti jiems, leisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, bet į nugarą smeigia peilį. Toks buvusios valdančiosios koalicijos, kuri patvirtino tą tvarką, gudrumas. Tai pasišaipymas iš šeimos ūkių.

Visiems reikalavimams įvykdyti trūksta ir pinigų, ir laiko, ir žinių. O dar skleidžiama propaganda, kad esame blogiukai. Ūpo nebelieka, norisi užbaigti šį verslą.

Valdžia prieš ką nors darydama turėtų paklausti, ar mes sutinkame. Mus nubaus piniginėmis baudelėmis, o mes nubausime dešimteriopai – sunaikindami savo verslą ir nebemokėdami valstybei mokesčių. Sumokame labai daug. 40 darbuotojų, tiek dirba mūsų ūkyje, išlaiko 20 pensininkų. Valdžia turėtų padėkoti ūkininkui, kad dirba ir kenčia valdininką, kuriantį nepalankią terpę dirbti. Bet per 22 metus, kiek ūkininkaujame, nė vienas valdininkas neatvažiavo paklausti: „Gal ko nors reikia, kuo nors padėti?“ Tik, kai prasideda rinkimai, atvažiavę sako: „Mes – jūsų tarnai.“ Tai šie tarnai mėšlinu skuduru mus ir daužo.

Lietuva labai žalia, yra daug vietos kilti gyvulininkystei, per ją galėtų vystytis ir daug kitų sektorių. Bet viskas daroma, kad to nebūtų. Gal valdininkai sėdi aukščiau, daugiau mato ir supranta negu mes, neišmanėliai? Valstybėje patriotizmas prasideda nuo paprasto dirbančio žmogaus, kuris myli savo žemę. Jeigu jį kelis kartus basliu padaužysi, jis tikrai nemylės valstybės, kurioje klesti tokia valdininkija.

Lieps vaikščioti be kepurės – vaikščiosime be kepurės, lieps vaikščioti be kelnių – vaikščiosime be kelnių... Klausysime valdžios nurodymų, bet jos nemylėsime.“

 

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

2021-01-07

 
Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai ištyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...