Hormonais „pagardinta“ mėsa toliau važiuoja į Europą

Portale farmer.pl rašoma, kad praėjusią savaitę į Lenkiją galėjo patekti per Nyderlandus importuota Urugvajaus jautienos partija, kurioje buvo progesterono. Šio atvejo detalės kol kas neaiškios, nes veterinarai aiškina, kad pats hormonas natūraliai susidaro gyvūnų organizme.

Tačiau šis atvejis kelia rimtą susirūpinimą Europos mėsos pramonėje, nes akivaizdžiai rodo gamybos standartų skirtumus tarp „Mercosur“ šalių ir Europos Sąjungos, todėl akcentuojama, jog Europos Komisija turi imtis ryžtingo atsako ir sugriežtinti importuojamo maisto kontrolės sistemą.

Migloti paaiškinimai

Viename iš šio mėnesio pranešimų skubaus įspėjimo apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje (RASFF) buvo nurodyta, kad į Lenkiją buvo importuota jautiena iš Urugvajaus ir Argentinos, ir joje rasta viršyta leistina progesterono koncentracija.

RASFF įspėjimai yra gana migloti. Pirmasis įspėjimas pasirodė praėjusį penktadienį ir buvo susijęs su jautienos partija, skirta Lenkijai ir Vokietijai. Turimi duomenys rodo, kad mėsa kilusi iš Urugvajaus ir Argentinos, importuota per Nyderlandus, o tyrimai parodė progesterono likučių buvimą. Tačiau Europos Komisija nenurodė, kiek tiksliai buvo viršyta hormonų koncentracija Lotynų Amerikos produkcijoje.

Lenkai konkretesni

Tuo tarpu Lenkijos Vyriausiosios veterinarijos inspekcijos interneto svetainėje paskelbta ataskaita dėl hormoninių medžiagų aptikimo į Lenkiją importuotoje jautienoje. Ataskaitoje teigiama, kad progesterono buvo aptikta mėsos mėginiuose, kurių kilmės šalis yra Urugvajus ir Argentina.

„Veterinarijos inspekcijos oficialios veiklos rezultatas – progesterono aptikta jautienos mėginiuose iš Urugvajaus ir Argentinos, kurie buvo paimti įtarus, kad anksčiau buvo pranešta apie Brazilijos kilmės mėsoje rastus pažeidimus“, – teigiama pranešime spaudai.

Patikrinimo metu akcentuota, jog aptikus medžiagą buvo pradėtos procedūros RASFF sistemoje, o tolesni veiksmai atliekami laikantis galiojančių reglamentų. Taip pat pažymėta, kad perdirbimo įmonės turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į riziką, susijusią su žaliavomis, kilusiomis iš trečiųjų šalių, kuriose hormoninių medžiagų naudojimą reglamentuoja kitokios taisyklės nei Europos Sąjungoje.

Mėsininkų reakcija

„RASFF sistema veikė, kaip ir Lenkijos veterinarijos tarnybos, tačiau ši situacija aiškiai rodo, kad dabartinius importo kontrolės mechanizmus reikia skubiai sustiprinti. Tikimės neatidėliotinų Europos Komisijos veiksmų, įskaitant eksportuojančių šalių kontrolės sistemų peržiūrą ir ryžtingą atsaką pažeidimų atveju“, – portalui tygodnik-rolniczy.pl sakė Lenkijos tvarios jautienos platformos pirmininko pavaduotojas Jacekas Zarzeckis.

Ekspertas akcentuoja, jog bet kokiu atveju negalima pažeisti vartotojų saugumo: „Draudžiamų medžiagų, net ir labai mažų, aptikimas importuotoje jautienoje pabrėžia būtinybę visapusiškai įgyvendinti abipusiškumo principą maisto gamyboje. Europos gamintojai veikia pagal griežtus reglamentus, kurių laikymasis sukuria dideles išlaidas ir įsipareigojimus. Negalime toleruoti situacijos, kai į ES rinką patenka produktai, pagaminti laikantis žemesnių standartų nei tie, kurie keliami Europos ūkininkams“.

Dvigubi standartai

Pasak J. Zarzeckio, abipusiškumo principas turi būti taikomas iš tikrųjų, o ne tik deklaruojamas.

„Jautienos sektorius, jau derybų dėl susitarimo su „Mercosur“ metu, paragino imtis ryžtingų teisėkūros ir operatyvinių veiksmų, kurie užtikrintų lygias konkurencijos sąlygas ir aukščiausius maisto saugos standartus Europos Sąjungoje. Šiuo klausimu mus visapusiškai remia Lenkijos žemės ūkio ministerija ir Lenkijos europarlamentarai, vadovaujami Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto pirmininko pavaduotojo Krzysztofo Hetmano , – sako ekspertas ir priduria:

„Norėčiau priminti, kad Lenkijos tvarios jautienos platforma pateikė prašymus Europos Komisijai ir Europos Parlamentui imtis skubių veiksmų dėl estradiolio aptikimo iš Brazilijos importuotoje jautienoje. Naujausios RASFF sistemos ataskaitos apie draudžiamų medžiagų buvimą mėsoje iš trečiųjų šalių patvirtina problemos mastą ir veiksmų poreikį. Kol ši problema nebus išaiškinta, karvių ir telyčių mėsos importas į ES turėtų būti sustabdytas, ir mes tikimės tokių veiksmų“, – apibendrina J. Zarzeckis.

Komisija tyli

Euoparlamentarai Sanderis Smitas bei Jessika Van Leeuwen dar vasario 20 d. konstatavo, jog Europos Komisija dar praėjusių metų spalio mėnesį žinojo apie į Europą gabenamą Brazilijos jautienos, užterštos estradioliu-17β, siuntą. Tačiau RASFF pranešimas buvo gautas tik po kelių savaičių. Be to, lapkričio 14 d. buvo išsiųstas tik informacinis pranešimas, o ne skubus įspėjimas, kaip reikalaujama reglamente dėl kancerogeninių ir kategoriškai draudžiamų medžiagų. Todėl pranešimas buvo išsiųstas per vėlai, o dalis mėsos jau buvo suvartota.

Devyniais mėnesiais anksčiau buvo atmesti, be kita ko, Europos Parlamento nario Sanderio Smito įspėjimai dėl estradioliu-17β užterštos mėsos importo. Komisija nematė „jokių įrodymų“ apie užterštą mėsą ES rinkoje ir pabrėžė, kad tie patys standartai taikomi visur. Komisija buvo įsitikinusi, kad Brazilija laikysis savo suteiktų garantijų.

Įdomu tai, kad praėjus kelioms dienoms po RASFF pranešimo, Komisija nusprendė išplėsti savarankiško sertifikavimo taikymo sritį (paukštienai ir kiaušiniams).

Todėl minėti europarlamentarai vėl išsiuntė kelis klausimus raštu Europos Komisijai ir iki šiol laukia jos atsakymų:

„1. Kodėl nuo audito išvados iki RASFF pranešimo praėjo savaitės ir kodėl buvo pasirinktas tiesiog pranešimas, o ne įspėjimas?

2. Kodėl Komisija – savo iniciatyva arba gavusi prašymą – nenustatė importo draudimo ar specialių importo sąlygų, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį?

3. Kaip galima pateisinti išplėstą savarankiško sertifikavimo taikymo sritį atsižvelgiant į 24 praėjusiais metais paskelbtus RASFF salmoneliozės įspėjimus?“.

Tačiau, kaip matome, nauji klausimai kaupiasi daug greičiau, nei EK teikiasi atsakinėti...

Parengė Ričardas Čekutis