Iki 2050 m. auginimo terpių paklausa pasaulyje gali išaugti beveik keturis kartus

Lietuvos auginimo terpių gamintojų asociacijos (ATGA) vadovo Giedriaus Kavaliausko teigimu, tyrimo išvados atitinka ilgalaikes pasaulines tendencijas ir atveria naujas galimybes Lietuvos gamintojams. 

Augimo kryptis nekelia abejonių

Moksliniame žurnale „Frontiers in Horticulture“ paskelbtame tyrime analizuojama, kaip iki 2050 metų keisis auginimo terpių poreikis įvairiuose pasaulio regionuose bei ar pakaks pagrindinių žaliavų šiai paklausai patenkinti.

„Tyrimo išvados atrodo pagrįstos ir atspindi tai, ką sektorius stebi jau ne vienerius metus. Pasaulio gyventojų skaičiaus augimas, didėjantis maisto poreikis, urbanizacija bei modernių auginimo technologijų plėtra neišvengiamai didina auginimo terpių poreikį. Nors tai nėra tiksli prognozė, o galimų scenarijų vertinimas, pati augimo kryptis nekelia abejonių. Auginimo terpės ateityje bus dar svarbesnė pasaulinės maisto gamybos grandinės dalis“, – sako G. Kavaliauskas.

Auginimo terpės, dar vadinamos substratais, naudojamos maistinių ir dekoratyvinių augalų, medelynų produkcijos bei grybų auginimui. Jos yra viena svarbiausių šiuolaikinės sodininkystės ir daržininkystės dalių, leidžiančių efektyviau naudoti vandenį ir maistines medžiagas.

Tyrimo duomenimis, didžiausias augimas prognozuojamas dekoratyvinių augalų ir medelynų sektoriuose. Sparčiausiai rinka turėtų plėstis Kinijoje, taip pat kitose Azijos šalyse, Pietų Amerikoje ir Afrikoje.

Lietuvos gamintojams – papildomos eksporto galimybės

Pasak G. Kavaliausko, pasaulinės rinkos plėtra gali tapti reikšminga galimybe ir Lietuvos gamintojams.

„Lietuvos auginimo terpių gamintojai jau šiandien didžiąją dalį produkcijos eksportuoja į užsienio rinkas. Turime ilgametę patirtį, modernias gamybos technologijas, stiprias eksporto kompetencijas ir gerą reputaciją profesionalių substratų sektoriuje. Todėl auganti pasaulinė paklausa atveria papildomas galimybes plėtrai ir leidžia tikėtis, kad Lietuva išlaikys svarbią poziciją Europos rinkoje bei aktyviau dalyvaus augančiose pasaulio rinkose“, – teigia asociacijos vadovas.

Jo vertinimu, ateityje konkurencinį pranašumą turės gamintojai, gebantys pasiūlyti aukštos kokybės, įvairioms auginimo sistemoms pritaikytus produktus bei užtikrinti stabilų žaliavų tiekimą.

Durpių reikšmė išliks svarbi

Viena svarbiausių tyrimo išvadų – nors durpių dalis bendroje auginimo terpių rinkoje mažės, jų naudojimo apimtys iki 2050 metų turėtų išlikti panašios kaip ir šiandien. Mokslininkų vertinimu, šiuo metu sodininkystės reikmėms pasaulyje kasmet sunaudojama apie 59 mln. kubinių metrų durpių, o iki 2050 metų šis kiekis turėtų išlikti 53–63 mln. kubinių metrų ribose.

„Tai labai svarbi išvada. Ji rodo, kad nors rinkoje sparčiai daugės kitų žaliavų ir durpių dalis procentine išraiška mažės, absoliutus jų poreikis išliks panašus. Profesionalioje sodininkystėje ir daržininkystėje durpės išlieka viena svarbiausių auginimo terpių sudedamųjų dalių, o jų vaidmuo ir 2050 m. išliks reikšmingas.. Ateities substratai bus vis labiau mišrūs, tačiau durpės išliks svarbi jų dalis“, – pažymi G. Kavaliauskas.

Pagal tyrimo scenarijus, šiuo metu apie pusę rinkos sudarančių durpių dalis iki 2050 metų gali sumažėti iki maždaug 18–19 proc., tačiau tai lems spartesnis kitų žaliavų naudojimo augimas, o ne reikšmingas durpių vartojimo mažėjimas.

Augančios rinkos fone – nauji iššūkiai Europai

Tyrimo autoriai taip pat vertino aštuonių pagrindinių auginimo terpių žaliavų – durpių, kokoso pluošto, medienos pluošto, žievės, komposto, mineralinės vatos, perlito ir mineralinių užpildų – prieinamumą.

Optimistiniu scenarijumi žaliavų kiekio pakaktų būsimos paklausos poreikiams tenkinti, tačiau konservatyvesniu atveju iki 2050 metų pasaulyje gali prireikti papildomų 17 mln. kubinių metrų žaliavų. Tai kelia svarbų klausimą Europos politikos formuotojams ir rinkos dalyviams, kaip augant paklausai bus užtikrintas pakankamas auginimo terpių žaliavų prieinamumas ir kokios alternatyvos galės papildyti ar pakeisti šiandien naudojamas žaliavas reikalingais kiekiais ateityje?

Pasak G. Kavaliausko, būtent žaliavų prieinamumas ateityje taps vienu svarbiausių sektoriaus klausimų ir tai yra svarbu ne tik substratų gamintojams.

„Europos Sąjunga vienu metu siekia kelių ambicingų tikslų – stiprinti maisto saugumą, plėtoti žaliąją ekonomiką, atkurti ekosistemas ir didinti želdinimo apimtis. Visų šių tikslų įgyvendinimui reikalingos patikimos žaliavų tiekimo grandinės. Todėl augant pasaulinei paklausai, žaliavų prieinamumas tampa ne tik sektoriaus, bet ir strateginiu Europos konkurencingumo bei atsparumo klausimu“, – teigia jis.

Asociacijos vadovo teigimu, ateityje sėkmingiausi bus tie sektoriaus dalyviai, kurie gebės derinti inovacijas, įvairias žaliavas ir mokslu pagrįstus sprendimus.

„Idea Prima“ informacija