Iki valstybinės žemės – per biurokratijos brūzgynus

Rado kur panaudoti

NŽT informuoja, kad per 2025 m. I–III ketvirčius veikla pradėta 19 543 ha valstybinės žemės, o už valstybinės žemės pardavimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervedė 39,6 mln. Eur. Šių metų pradžioje NŽT buvo išsikėlusi ambicingus tikslus – veiklą pradėti ne mažiau kaip 25 tūkst. ha valstybinės žemės. Per šių metų I–III ketvirčius NŽT jau įgyvendino beveik 78 proc. šio plano. Tokių rezultatų NŽT pavyko pasiekti intensyviai dirbant su savivaldybių administracijomis, kurios patikėjimo teise valdo valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose. Savivaldybių biudžetai už įvairioms reikmėms pradėtą naudoti žemę gavo net 58 proc. daugiau pajamų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Valstybinės žemės naudojimas veiklai reiškia jos pardavimą ar nuomą, siekiant, kad ji neštų pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Tai padaroma tik po to, kai valstybinės žemės plotai yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Per tris šių metų ketvirčius jau patvirtinta 716 Žemės reformos žemėtvarkos projektų, paskelbti dar 754 projektai. Paskelbta 8 proc. ir patvirtinta 68 proc. daugiau nei 2024 m. žemės reformos žemėtvarkos projektų. Taip pat sudaryta 16 žemės reformos ir žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų sutarčių.

Realybė – liūdna

Nepaisant skambių skaičių apie veiklai pradėtą naudoti žemės plotą, realybė, pasak ūkininkų, yra liūdna. Anot „Ūkininko patarėjo“ pašnekovų, institucijos veikia lėtai, atsakymų iš jų į pateiktus prašymus nuomoti valstybinę žemę tenka laukti keturis mėnesius ar net ilgiau, o sprendimų priėmimo – net metus. Nors ši situacija žinoma jau seniai, iki šiol nerasta veiksmingų sprendimų, kaip šiuos procesus pagreitinti ir padaryti aiškesnius. Kaip ŪP teigė Ukmergės r. ūkininkas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis, nuomojama žemė „vaikšto kaip gyva“, tai ji prapuola, tai atsiranda. „Parašius naują prašymą nuomoti valstybinę žemę, atsakymo reikia laukti beveik metus. Valdžia, perleidusi NŽT Aplinkos ministerijai (AM), visiškai sugriovė sistemą. Dėl šios sistemos atsirado galimybė susirinkti likusius gerus sklypus, kurie perėjo savivaldybėms. Kam reikėjo – tie juos susitvarkė. Dabar NŽT specialistai dirba nuotoliniu būdu, todėl, pvz., Ukmergės r. problemas gali spręsti Klaipėdos ar Šiaulių specialistai, o Šiaulių problemas – Nemenčinės. Todėl dabar, ieškodami atsakymų, turime tai, ką turime. Sistema nuėjo į visiškas nesąmones“, – žodžio kišenėje neieškojo S. Daniulis.

Jis pažymėjo, kad ūkininkai, norėdami išsinuomoti valstybinę žemę, turi iš savo kišenės apmokėti geodezinius matavimus, žemės sklypo projektavimą, registraciją Registrų centre ir kitus su tuo susijusius dokumentus. Anot LEŪA pirmininko pavaduotojo, tai – apiplėšimas vidury baltos dienos. „Kokiame versle yra taip, kad nuomininkas pats turi susimokėti už visus dokumentus? O juk čia viskas tvarkoma valstybės vardu“, – piktinosi ŪP pašnekovas.

Patiria finansinę naštą

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo skyriaus pirmininkas, LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas ŪP pastebėjo, kad procesai, susiję su valstybinės žemės nuoma, vyksta ilgai. „Prieš keturis mėnesius parašiau prašymą išsinuomoti valstybinės žemės, tai atsakymo dar nesu gavęs. Kada jo sulauksiu, kada dar suprojektuos? Sunku pasakyti. Kartais ir metai praeina“, – problemą įvardijo G. Špakauskas.

Kalbėdamas apie žemės sklypų projektavimo darbų įkainius, ūkininkas minėjo, kad darbai yra pabrangę. Kartais už kelis ar keliasdešimt arų reikia mokėti iki 300–500 Eur, priklausomai nuo sklypo formos. Tai – labai dideli pinigai. „Išeina taip, kad už geodezinius matavimus, už sklypo projektavimą reikia sumokėti, o žemė juk nėra nuosava. Neaišku, kiek laiko ūkininkas ją galės dirbti, kokios bus sąlygos, ir pan. Tai nėra garantijos, kad valstybinę žemę ūkininkas tikrai pirks, nes jos gali ir neleisti pirkti. Todėl keista, kad į valstybinę žemę nuomininkas turi investuoti nemažai lėšų“, – pažymėjo ŪP pašnekovas.

LŪS vicepirmininkas išdėstė dar vieną keistą dalyką – suprojektuota valstybinė žemė nėra lengvai perduodama ūkininkams. Jei ankstesnis naudotojas, turėjęs ilgalaikę nuomos sutartį, atsisako žemės, o kitas ūkininkas ją nori išsinuomoti, jam tenka laukti visų procedūrų pabaigos. „Kam visos šios biurokratinės procedūros yra reikalingos? Ir nors sklypas jau suformuotas ir paruoštas, o projektavimo metu įrašoma kito ūkininko pavardė, procesas greitai nevyksta. Tenka vėl mokėti pinigus – tiesa, mažesnius, bet vis tiek. O juk viskas jau yra paruošta“, – atkreipė dėmesį G. Špakauskas.

Biurokratinė našta

Žemdirbiai ŪP išdėstė ir dar vieną pakankamai didelę problemą, kai nuomojamos valstybinės žemės nedideli laukai yra įsiterpę į kitų ūkininkų dirbamus žemės plotus. „Dažnai tokį plotą dirba ne valstybinės žemės nuomotojas. Ūkininkai pagal galimybes yra susikeitę tokiais laukais taip, kad susidarytų dirbamos žemės masyvai. Tačiau nuomojamą valstybinę žemę deklaruoti gali tik nuomininkas. Ir čia prasideda virtinė problemų“, – kalbėjo ūkininkai.

Kaip ŪP aiškino LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, ši problema išryškėjo tada, kai buvo pradėta inventorizuoti valstybinę žemę. „Ilgą laiką buvo taip, kad nedideli gabalėliai buvo bendro lauko masyvo dalis, buvo dirbami ir nebuvo problemų. Dabar valstybę galima pagirti už tai, kad ji pagaliau didžiąja dalimi inventorizavo savo turtą. Tačiau kartu paaiškėjo ir žemės naudojimo bei teisėtumo problemų. Yra taip, kad jei ūkininkai yra išsinuomoję valstybinės žemės, jie nebegali keistis laukais. Jie neturi teisės žemės perduoti kitam. Ši problema galbūt nėra aktuali visiems ūkininkams, tačiau apie ją kalbama“, – tikino R. Juknevičius.

LŪS vicepirmininkas G. Špakauskas minėjo, kad šiuo metu valstybinės žemės subnuoma nėra galima, todėl jei ūkininkai apsikeistų žemės sklypais – vieni ją deklaruotų, o kiti realiai dirbtų – tai būtų laikoma pažeidimu. „Dabartinė tvarka trukdo sklandžiam apsikeitimui žeme. Ją reikėtų peržiūrėti ir keisti. Matau visai kitokį valstybinės žemės nuomos procesą. Valstybinė žemė turėtų būti sutvarkyta valstybės lėšomis – atlikti geodeziniai matavimai, parengti laisvos valstybinės žemės sklypų sąrašai, ir tada, pateikus prašymą, ją būtų galima išsinuomoti kad ir tą pačią dieną. Šis žemės nuomos procesas yra visiškai nesutvarkytas“, – dėstė G. Špakauskas.

Nustato teisės aktai

Pasak NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiojo specialisto, atliekančio vedėjo funkcijas, Manto Brazdžionio, žemės sklypo suprojektavimas, rengiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planus, kainuoja apie 100 Eur. Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų įgyvendinimo (geodezinių matavimų) kaina – apie 330 Eur. „Projekto trukmė priklauso nuo piliečių pateiktų prašymų skaičiaus, t. y. jeigu rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jam prilyginamo žemės sklypo planas (iki 10 piliečių prašymų), vidutiniškai projekto parengimas gali užtrukti apie 3 mėn. Jeigu rengiamas žemėtvarkos projektas (per 10 piliečių prašymų), projekto rengimas vidutiniškai užtrunka apie 6 mėn. ir daugiau“, – tikino M. Brazdžionis. Jis paaiškino, kad NŽT geodeziniai matavimai užsakomi tik nuosavybės atkūrimui ir asmeniniam ūkiui. Paslaugų teikėjas žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų įgyvendinimo paslaugą turi suteikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų patvirtinimo dienos. Geodezinius matavimus nuomai ar pardavimui suprojektuotiems sklypams piliečiai užsako iš rinkoje veikiančių paslaugų teikėjų.

„Proceso terminai ir procedūros yra nustatytos teisės aktuose, kuriuos įgyvendina NŽT. Nuo liepos 1 d. įsigaliojo pakeistos Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias atsirado galimybė valstybinės žemės sklypus, kurie įtraukti į valstybinės žemės patikėtinių – NŽT ir savivaldybių – sudaromus sąrašus, išsinuomoti, nevykdant minėtų projektų rengimo procedūros. Įsigaliojus įstatymo nuostatoms, tokiais atvejais nebereikia laukti projektavimo eilės“, – paaiškino NŽT.

Įsigaliojo pakeitimai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.