Įlūžęs ledas klaidų neatleidžia

Gelbėjimo darbai ant ledo – prioritetiniai, nors ir rečiausi

Žvelgiant į bendrą Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbo krūvį, gelbėjimo darbai vandenyje sudaro palyginti nedidelę dalį, tačiau jų specifika reikalauja išskirtinio pasirengimo. Jeigu per visus praėjusius metus Kėdainių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turėjo 360 gelbėjimo darbų, tai gaisrai sudarė kiek daugiau nei pusę jų. Likusieji gelbėjimo darbai yra patys įvairiausi – nuo buitinių nelaimių, patekimo į butą, pagalbos policijos pareigūnams ar medikams, iki sudėtingų techninių operacijų avarijų metu.

„Ir kas įdomiausia, kad mažiausią šioje klasifikacijoje išvykimų skaičių sudaro būtent darbai vandenyje ir ant ledo. Statistiškai tai yra pavieniai atvejai, tačiau jie yra tokie svarbūs, kad reikalauja itin operatyvaus reagavimo“, – pabrėžia A. Eidimtas.

Analizuojant penkerių metų laikotarpį – nuo 2020-ųjų iki 2025-ųjų lapkričio pabaigos – Kėdainių ugniagesiai fiksavo 24 iškvietimus, susijusius su vandeniu. Iš jų 22 buvo darbai atvirame vandenyje (dažniausiai šiltuoju sezonu) ir tik du – ant ledo. Tačiau net ir šie reti atvejai verčia tarnybą išlaikyti maksimalią parengtį.

Svarbi kiekviena akimirka

Nors iškvietimų ant ledo pasitaiko retai, tarnyboje jie traktuojami kaip aukščiausio prioriteto. Priežastis paprasta – žmogaus galimybės išgyventi lediniame vandenyje yra skaičiuojamos minutėmis. Dėl to į tokius iškvietimus važiuoja du skyriai, o pasirengimas prasideda dar automobiliui judant į įvykio vietą.

„Taigi tokiais atvejais du skyriai važiuoja, atsivežame valtis, antviršines roges. Ir, be abejo, jau važiuodami ugniagesiai velkasi gelbėjimo kostiumus, dėliojasi virves, plūdurus šalia jų“, – pasakoja A. Eidimtas.

Tokia parengtis yra būtina, nes atvykus į vietą laiko persirenginėti ar ieškoti įrangos tiesiog nebus. Ugniagesiai privalo būti pasiruošę šokti į vandenį arba šliaužti trapiu ledu vos tik technika sustoja krante.

Sezoniškumas ir apgaulinga ramybė

A. Eidimtas, žvelgdamas į parengtus duomenis, pastebi aiškias tendencijas. Nors žiemą pavojus yra grėsmingesnis dėl šalčio ir itin sudėtingų išsigelbėjimo sąlygų net tiems, kurie moka plaukti, statistiškai daugiau nelaimių vandens telkiniuose įvyksta vasarą, kai padaugėja poilsiautojų prie vandens telkinių. Skaičiai rodo, kad šiltuoju sezonu – nuo balandžio iki spalio – darbų vandenyje yra daugiau, tačiau žiemą situacija yra specifiškesnė. Pastarųjų metų statistika rodo, kad ant ledo dažniau tenka gelbėti ne žmones, o gyvūnus, kas taip pat rodo tam tikrą visuomenės sąmoningumo lygį.

„Per pastaruosius metus suskaičiavau 24 iškvietimus, iš kurių buvo 22 darbai vandenyje ir tik du darbai ant ledo. Ir tie atvejai buvo prišalusi gulbė, o kitas – įlūžusi stirna“, – sako A. Eidimtas.

Visgi, viršininkas atkreipia dėmesį, kad rami statistika neturi užliūliuoti budrumo, ypač kalbant apie poledinės žūklės mėgėjus. Tai, kad  pastarąsias kelias žiemas niekas neįlūžo, nereiškia, kad ledas tapo saugesnis.

Tragedijų aidai: pamokos iš praeities

Nors pastarieji keleri metai Kėdainių rajone buvo be žmonių aukų ant ledo, A. Eidimtas ragina nepamiršti skaudžių pamokų. Jis nenori vėl ir vėl grįžti prie senų istorijų, tačiau jos yra geriausias priminimas apie riziką. 2018-ais metais Juodkiškių tvenkinyje įlūžo du žmonės, vieno jų, deja, išgelbėti nepavyko. Ugniagesiai primena, kad ledas klaidų neatleidžia, todėl lipti ant jo reikia tik tada, kai jis pakankamai storas ir tik tinkamai pasiruošus visokiausiems scenarijams.

„Rekomendacijos yra tokios, kad pavienį asmenį išlaiko ledas, ne plonesnis, kaip 7 centimetrų storio, o grupei žmonių išlaikyti reikalingas bent 12 centimetrų storio ledas“, – standartus primena A. Eidimtas, tačiau tuoj pat pabrėžia, kad storis nėra vienintelis rodiklis.

Ledo struktūra ir aplinka yra kritiškai svarbūs faktoriai. Kėdainių rajone gausu upelių, įtekančių į didesnius telkinius, o tai – mirtini spąstai neatsargiems.

„Reikia atkreipti dėmesį, ar ledas yra vientisas. Ar neįteka koks upelis, kurio srovė ledą gali paploninti. Ledas plonesnis būna ir prie kranto, kur auga nendrės, krūmai, į vandenį įkritę medžiai“, – aiškina specialistas.

Kaip vyksta įlūžusio žmogaus gelbėjimas?

Kaip atrodo gelbėjimo operacija, kai gaunamas pranešimas apie skęstantįjį įlūžus ledui? „Visuomet pirmiausia vyksta situacijos įvertinimas. Atvykęs gelbėjimo darbų vadovas pirmiausia nustato, kurioje vietoje asmuo įlūžo, kurioje vietoje, jei taip nutiko, žmogus skendo, paniro po vandeniu. Patikrina, kokios tuo metu yra sąlygos: vertinamas ne tik atstumas iki aukos, bet ir srovė, kuri gali žmogų įtraukti po ledu – tuomet gelbėjimas tampa ypač sudėtingas“, – pasakoja pareigūnas.

Tuomet prasideda antrasis gelbėjimo etapas – artėjimas prie žmogaus. Tai viena pavojingiausių užduočių patiems gelbėtojams.

„Tam mes, kaip minėjau, turim specialias roges, kurios gali slysti ant ledo. Galimas ir kitas variantas, kad ugniagesys, priartėjęs prie skęstančiojo, nuo rogių nulipa ir šliauždamas artėja, svorį paskirstydamas ant ledo kuo plačiau, kad jis dar kartą neįlūžtų“, – techninius niuansus dėsto viršininkas. Jis pasakoja kad yra atvejų, kai tiesiog neįmanoma saugiai priartėti prie nelaimėlio, nes ledas aplink per daug trapus. Ugniagesiams bėgant prie jo, jie patys įlūžta, tada išlipa, vėl eina, vėl įlūžta – tai, be abejo, pavojinga ir patiems gelbėtojams, ir nukentėjusiam žmogui, mat taip susigaišta labai daug laiko.

Trečiasis etapas – kontaktas su nukentėjusiuoju. Čia įsijungia speciali įranga ir fizinė ištvermė. Ugniagesys, vilkintis hidrokostiumą, dažnai privalo šokti į ledinį vandenį, jei jam prieš tai iki nelaimėlio pavyko priartėti neįlūžus ir šalia esantis ledas dar gana tvirtas.

„Dažniausiai skęstantįjį traukia du žmonės: vienas būna ant rogių, kitas vandenyje. Situacijos labai unikalios ir sudėtingos, viskas priklauso nuo to, kiek laiko žmogus buvo vandenyje, kokios jis būsenos, ar susižeidęs, ar sušalęs, ar pilnas adrenalino, kaip elgiasi ir panašiai“, – apie psichologinius ir fiziologinius iššūkius kalba A. Eidimtas.

Kėdainių PGT ugniagesiai yra aprūpinti šlapio ir sauso tipo hidrokostiumais, kurie reikalingi apsaugoti pareigūnus nuo hipotermijos ir leidžia atlikti gelbėjimo darbus lediniame vandenyje.

Lenktynės su hipotermija: 5–15 minučių

Vienas svarbiausių klausimų – kiek laiko žmogus gali išgyventi įlūžęs? A. Eidimtas neslepia – laikas yra negailestingas. Nors pasitaiko išimčių, kai treniruoti žmonės išbūna ilgiau, paprastam piliečiui gamta suteikia labai trumpą „langą“. Paprastas žmogus lediniame vandenyje gali išbūti nuo 5 iki 15 minučių, o tada prasideda hipotermija.

Maža to, žmogus savo elgesiu gali pats sau dar labiau pakenkti – sustresavęs ima greitai kvėpuoti, blaškytis, nors būnant vandenyje yra gyvybiškai svarbu išlikti kiek įmanoma ramesniam, tausoti energiją. Be abejonės, bepigu kalbėti, kaip reikia elgtis lediniame vandenyje, sėdint saugiai ir šiltai namuose, tačiau svarbu atsiminti, kad ramybė padidintų jūsų šansus išgyventi.

Ką daryti liudininkams?

Jei pamatėte įlūžusį žmogų, jūsų veiksmai gali būti lemiami. A. Eidimtas išskiria keletą kritinių momentų. Pirmiausia – skambutis numeriu 112. Tačiau čia dažnai daroma klaida – netiksliai nurodoma vieta. Pranešėjai, neretai patys išsigandę ir susijaudinę, pasako, kur vyksta nelaimė, tačiau pamiršta nupasakoti, kaip geriausia privažiuoti iki tos vietos. Kalbant apie vandens telkinius tai ypatingai svarbu.

Viršininkas prisimena panašų atvejį, kai dar šį pavasarį Kėdainiuose degė žolė.

„Degė žolė prie kapinių, bet pranešėjas pasakė, kad dega prie Vaivorykštės tilto. Tai gerai, kad tąkart vieni ugniagesiai važiavo iš vienos pusės, o kiti iš kitos“, – sako viršininkas. 

Tokie netikslumai gelbėjant skęstantįjį gali kainuoti gyvybę. Būtina nurodyti ne tik vandens telkinį, bet ir tikslų privažiavimą – nuo sodų, nuo pagrindinio kelio ar konkretaus objekto.

Antrasis patarimas – patiems netapti aukomis.

„Svarbiausia patiems nesugalvoti bėgti link skęstančiojo, nes ledas ten, veikiausiai plonas, ir gelbėti norintis žmogus pats gali įlūžti. Artėti prie skęstančiojo galima nebent atsigulus, šliaužiant, paskirstant svorį ant ledo“, – moko pareigūnas. Gelbėjimui tinka bet kas, kas prailgina ranką: šaka, šalikas, striukė.

Svarbiausia – nepaduoti rankos tiesiogiai, nes skęstantysis iš panikos gali jus įtraukti.

O ką daryti žvejams? A. Eidimtas kategoriškas – lipant ant ledo, specialūs smaigai yra privalomi, kaip ir ryškios liemenės bei veiksmų planas, kas bus, jei įlūšite.

Kuriozai su gyvūnais ir treniruočių svarba

Kaip minėjome anksčiau, pastaruoju metu daugiausia „klientų“ ant ledo buvo gyvūnai. A. Eidimtas su šypsena prisimena 2022-ųjų Kalėdas, kai teko gelbėti prišalusią gulbę, ir kiek kurioziškesnį atvejį su stirna.

„2023-iųjų sausio 12-ąją, Dotnuvos seniūnijos Siponių kaime esančiame Akademijos tvenkinyje buvo įlūžusi stirna. Atvyko ugniagesiai, užsivilko kostiumą, pasiėmė virves, viską susiruošė kaip priklauso. Tik pradėjo ugniagesys artėti prie stirnos, ji tiek išsigando, kad pati išsitraukė kojas iš vandens ir sugebėjo iš eketės išlipti bei į mišką pabėgti“, – pasakoja viršininkas.

Nors tokie atvejai baigiasi laimingai ir kartais sukelia šypseną, jie yra puiki proga pasitikrinti parengtį. Be realių iškvietimų, ugniagesiai nuolat treniruojasi.

„Mes bent jau porą kartų per žiemą, jeigu tos žiemos sudaro sąlygas, treniruojamės ant ledo“, – sako A. Eidimtas. Jis prisimena pratybas Babėnų tvenkinyje, kurios buvo ypač naudingos jauniems kolegoms.

„Jiems buvo labai geras ir svarbus tas patyrimas, kada tu bėgi, ledas įlūžta, turi išsikapstyti, išlipti, bėgti toliau, vėl lūžti… kliūčių gali būti ne viena, ir mes turime būti pasiruošę visokioms gelbėjimo situacijoms“.

Apibendrindamas situaciją, Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas išlieka atsargiai optimistiškas. Nors įrangos turima pakankamai, o vyrai yra pasirengę, geriausia gelbėjimo operacija yra ta, kurios neprireikia.

Todėl pagrindinė žinutė gyventojams išlieka ta pati: ledas yra gražus pažiūrėti, bet klastingas liesti. Būkite budrūs, tikrinkite ledo storį – 7 cm vienam žmogui ir 12 cm grupei žmonių – turėkite smaigus, ryškias liemenes ir nerizikuokite savo gyvybe dėl kelių žuvų ar trumpesnio kelio per ežerą.

Eglė KUKTIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ