Infliacija ir energijos kainos keičia įpročius

Kone pusė šalies gyventojų (45 proc.) teigia, kad kainų šuoliai juos paskatino riboti savo kasdienes išlaidas. Tai atskleidė reprezentatyvi apklausa. Dėl infliacijos niekaip nepakoregavę savo finansinės elgsenos teigia tik maždaug 1 iš 10 gyventojų.

Taupyti ne visi turi iš ko

„Sparčiai auganti infliacija ir įtampą asmeniniame ar šeimos biudžete žadantis šaltasis sezonas beveik pusę šalies gyventojų privertė pergalvoti savo finansinius planus. Reaguodami į susidariusią situaciją, jie dažniausiai atsisako nebūtinų pirkinių ir renkasi prekes pagal akcijas (60 proc.), perka pigesnę produkciją (43 proc.)“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto, kurio užsakymu surengta ši apklausa,  vadovė Jūratė Cvilikienė .

Šio banko ekonomistės Gretos Ilekytės teigimu, didėjantiems atlyginimams  nepasivejant infliacijos augimo, vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo perkamoji galia šiais metais sumenko daugiau nei 5 proc.

„Gyventojai, kurie anksčiau rinkosi brangesnius prekės ženklus, šiuo metu lengvai gali juos pakeisti pigesniais. Tačiau tiems, kurie  paprastai pirko pigesnius produktus, sumažinti savo išlaidų tiesiog nebėra kaip“, – sako ekonomistė.

Ramesni nei pandemijos pradžioje

Rekordiškai brangų šildymo sezoną pranašaujanti energetikos krizė ir itin spartus prekių bei paslaugų kainų augimas gyventojus gąsdina mažiau nei finansiniai sukrėtimai, ištikę 2020 m. prasidėjus pandemijai ir dėl jos įvedus karantiną. Tuomet savo išlaidas ribojantys nurodė beveik du trečdaliai gyventojų (63 proc.).

„Tai, kad karantino pradžioje savo išlaidas ėmėsi riboti beveik 20 proc. didesnė gyventojų dalis nei dabar, iš dalies galima paaiškinti tuo, jog kol kas reikšmingesnės įtakos savo finansams dar nepajutome, o su augančia infliacija susidorojame. Pandemijos pradžioje daugybės įmonių veikla buvo smarkiai apribota, dalis jų darbuotojus išleido į prastovas, tad nežinomybė dėl ateities finansų sukėlė nemažai nerimo“, – komentuoja J. Cvilikienė.

Be to, kaip pastebi ekspertė, šiuo metu dalis gyventojų vis dar gyvena vasaros nuotaikomis, prognozuojamas rekordiškai brangus šildymo sezonas dar neprasidėjęs, todėl kol kas gyventojai jaučia mažesnę būtinybę reikšmingai riboti išlaidas.

Šiek tiek amortizuoja valstybė

Ekonomistės G. Ilekytės nuomone, kainų šoką šiek tiek amortizuoja valstybės pastangos ir augusios gyventojų pajamos.

„Šiais metais neapmokestinamas pajamų dydis jau kilo du kartus ir padidėjo daugiau nei trečdaliu. Be to, didėjo pensijos, minimalus mėnesinis atlyginimas, kompensuojama dalis elektros ir šildymo sąskaitų. Valstybė taip pat teikia paramą norintiems energija apsirūpinti patiems ir, pavyzdžiui, įsirengti saulės elektrines. Atlyginimai šių metų pirmąjį pusmetį išlaikė dviženklį augimo tempą, ir gyventojų santaupos vis dar siekia 20 mlrd. eurų“, – sako G. Ilekytė.

Griežčiau planuoja išlaidas

Mažesnį dabartinės situacijos poveikį gyventojų finansams nei 2020 m. prasidėjusi pandemija atskleidžia ir tai, kad net 43 proc. apklaustųjų nurodo dabar skiriantys daugiau dėmesio finansų planavimui, stambesnius pirkinius vėlesniam laikui sako atidedantys 37 proc. respondentų. Pandemijos pradžioje šie skaičiai buvo didesni.

Vis dėlto, pasak J. Cvilikienės, net jei kol kas dalis gyventojų nejaučia reikšmingesnio išaugusių kainų poveikio asmeniniam ar šeimos biudžetui, jau šiandien reikėtų pradėti kruopščiau planuoti savo finansus ir gerai įvertinti realų visų suplanuotų stambesnių pirkinių poreikį.

Nereikėtų užsimiršti

„Asmeninių finansų valdymo praktika rodo, kad geriau žiemą pasitikti turint didesnį finansinį rezervą, nei juntant finansinę įtampą. 28 proc. gyventojų ėmė kaupti daugiau santaupų. Tai – 10 proc. punktų daugiau nei 2020 m. pradžioje. Panašu, kad bent dalis gyventojų išmoko pandemijos finansų pamokas“, – sako J. Cvilikienė.

Didesnis dėmesys finansų planavimui svarbus ir dėl tebesitęsiančio karo Ukrainoje. Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Europą, energetinė situacija išlieka sudėtinga. Prognozuojama, kad dujų kainos ateinantį šaltąjį sezoną išliks aukštumose.

„Nevertėtų pamiršti, kad dėl dešimtmečius nematytos infliacijos aukštumų Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanas, ir Euribor šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,6 proc. Gyventojams, turintiems būsto paskolų ar lizingo įsipareigojimų, išlaidos artimiausiu metu taip pat augs“, – komentuoja G. Ilekytė.

KL, ELTA informacija