Iniciatyvos pavertė lietuviškos Žiemgalos kultūros centru

Atgijo krašto muziejus

Žeimelio bendruomenės centro pirmininkė D. Skrupskelytė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad po trijų dešimtmečių, praleistų Šiauliuose, ji sugrįžo į savo gimtąjį miestelį. Čia jos gimtinė – Žeimelyje baigė mokyklą, gerai pažįsta vietinius žmones, žino savo krašto istoriją. Nuo 2018 m. pradėjo dirbti Pakruojo r. Žeimelio muziejaus „Žiemgala“ vedėja. Atgijo prisnūdusio muziejaus veikla. Vėliau atėjo reformų laikas – Pakruojo r. savivaldybės administracijos sprendimu 2025 m. buvo sujungta Pakruojo sinagoga, Pakruojo ugniagesių draugijos stoginė (buvusi gaisrinė, kuri po remonto tapo kultūros centru) bei Žeimelio „Žiemgalos“ muziejus ir įkurtas Pakruojo krašto muziejus. Pasikeitė ir buvusios vedėjos pareigos – D. Skrupskelytė pradėjo dirbti Pakruojo krašto muziejaus edukatore. Ji ėmėsi aktyvios veiklos – muziejuje organizuojami įvairūs renginiai, edukaciniai užsiėmimai moksleiviams, susitikimai, parodos.

Netoli Žeimelio, Gedučių dvare, gyveno pasaulinio garso mokslininkas Teodoras Grotusas. Muziejininkė D. Skrupskelytė pasakojo, kad miestelio centre 2022 m. jam pastatytas paminklas, o praėjusiais metais muziejuje atidarytas ir jo vardu pavadintas laboratorijos kambarys. Čia moksleiviai supažindinami su pirmosios elektrolizės teorijos kūrėjo ir fotochemijos pradininko T. Grotuso moksliniu palikimu bei gyvenimu. Žeimelis, pernai minėjęs 525 metų jubiliejų, laikomas Žiemgalos centru Lietuvoje.

Už aktyvią muziejininkystės ir kultūrinę veiklą Pakruojo krašto muziejaus edukatorei, kraštotyrininkei D. Skrupskelytei kovo 11-ąją įteikta Šiaulių „Aušros“ muziejaus įkūrėjo, teisininko, kraštotyrininko Pelikso Bugailiškio premija.

Centrai, globos namai

Tik sugrįžusi į gimtąjį Žeimelį, D. Skrupskelytė ėmėsi aktyvios visuomeninės veiklos. Bendruomenės centras jai patikėjo vadovės vairą. Iš tikslinių įnašų bendruomenė įsigijo pastatą, kurį suremontavo ir įkūrė bendruomenės namus. Žeimelio bendruomenės centras vienija 120 narių.

ŪP pašnekovė pasakojo, kad bendromis jėgomis pavyko padaryti nemažai svarbių darbų. Padėjo ne tik bendruomenės nariai, bet ir kiti miestelio gyventojai. Pirmiausia buvo nuspręsta padėti vaikams – bendruomenė įkūrė du dienos centrus, kuriuos lanko 45 vaikai iš visos seniūnijos. Vienas vaikų dienos centras veikia bendruomenės centrui priklausančiuose namuose, o kitą centrą priglaudė Žeimelio mokykla.

Aktyvi pirmininkė ir bendruomenės nariai nutarė teikti socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir negalią turintiems suaugusiems asmenims. 2023 m. įgyvendino projektą „Paslaugų teikimas savarankiško gyvenimo namuose Žeimelyje“. Pagal panaudos sutartį valdomame gyvenamajame pastate padarė remontą, įrengė 6 kambarius, kuriuose gali gyventi 12 asmenų, taip pat įrengė buitines ir kitas patalpas. Prieš dvejus metus pradėjo veikti Žeimelio bendruomenės centro savarankiško gyvenimo namai, kuriuose oriai gyvenimo dienas leidžia 12 asmenų. Jais rūpinamasi visą parą, yra maitinami ir prižiūrimi. Dalį išlaikymui reikalingų lėšų skiria Pakruojo r. savivaldybės administracija, o už komunalines paslaugas, maitinimą moka patys gyventojai.

Žeimelio bendruomenės centras sukūrė 11 darbo vietų. ŪP pašnekovė prasitarė, kad bendruomenės centro pirmininkės pareigas ruošiasi perduoti Airidui Kalinauskui.

Ji minėjo ir kitas Žeimelio vietas. Bendruomenė kartu su kolekcininku Juozu Grigaliūnu sename liuteronų evangelikų pastorato pastate įkūrė ir atidarė senosios technikos bei įvairių remonto įrankių muziejų, turi nakvynės namus, kuriuose gali prisiglausti miestelėnai, kai atsitinka kokia nors nelaimė.

Kelias į sėkmę

Pakruojo krašto muziejaus edukatorė aiškino, kad į Latvijos pasienyje esantį Žeimelį atvyksta daug turistų, kuriuos domina įdomi miestelio istorija, išlikę senieji pastatai, darbštūs ir aktyvūs žmonės. Pagrindinėje miestelio aikštėje auga galingas Vienybės ąžuolas, kuris buvo pasodintas 1923 m. Istoriniuose pastatuose įsikūrusios dvi originalios kavinės, kuriose svečiai gali paragauti firminių Žiemgalos krašto patiekalų. Miestelis kasmet vis gražėja, seniūnija tvarko viešąsias erdves, rūpinasi gėlynais, švara ir tvarka. Bendruomenės centras prižiūri savo aplinką.

Miestelyje bendruomenės centras kasmet organizuoja Jurginių šventę. Pirmininkė pasakojo, kad ši šventė buvo itin spalvinga, linksma ir nuotaikinga. Buvo rengiamos parodos, koncertai, o kokie įspūdingi buvo jurginų karaliaus rinkimai!

Į Žeimelio istoriją įrašytas svarbus faktas – miestelis 2025 m. buvo paskelbtas mažąja Lietuvos kultūros sostine. Tad, pasak ŪP pašnekovės, praėjusiais metais Žeimelyje buvo didžiulis kultūrinis judėjimas – vyko daugybė įdomių renginių, susitikimų, surengta įvairių parodų, koncertų, pagerbti iš šio krašto kilę žinomi mokslo, kultūros, istorijos žmonės. Miestelis sulaukė daug svečių iš užsienio, ypač daug turistų atvyko iš Latvijos, mat Žeimelyje iki šiol gyvena jų giminaičių, čia yra artimųjų kapai. Pasak pirmininkės, tas kultūrinis pakilimas, visuomenės sujudimas Žeimeliui suteikė žinomumo ir įsimintinų įspūdžių. Vietiniai gyventojai džiaugėsi – metus gyveno mažojoje kultūros sostinėje.

Mykolo Romerio universitete neseniai vyko respublikinis vietos bendruomenių konkursas „Bendruomenė – Švyturys 2025 – kelias į sėkmę“. Žeimelio bendruomenės centro pirmininkė už aktyvią veiklą ir sėkmingai įgyvendintus projektus pelnė nominaciją „Vietos bendruomenės lyderis – vadybininkas“.

Savo krašto patriotė pasakojo, kad jai smagu gyventi gimtajame Žeimelyje, čia yra jos draugai, čia yra tikri jos namai, tad jai netrūksta nei kultūrinės veiklos, nei bendravimo. Jeigu nori aplankyti Lietuvos istorines vietas, nueiti į ją dominantį koncertą ar parodą, sėda į automobilį ir keliauja.

Žeimelio bendruomenės centro nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja