Intervencinių pirkimų stagnacija žlugdo ES grūdininkus

Protestuotojų organizacija nori suvienodinti ES intervencinę grūdų kainą ir padidinti intervencinių pirkimų apimtį, kuri, ūkininkų teigimu, dabartine forma „egzistuoja tik popieriuje“.

Ūkininkai teigia, jog dabartinė kaina net nepadengia gamybos sąnaudų – esą tai yra keliolikos metų senumo reliktas, nes per šį laiką degalų, trąšų bei energijos kainos išaugo kelis kartus. Jų manymu, be intervencijos mechanizmo reformos Europos žemės ūkis taps nekonkurencingas ir priklausomas nuo maisto produktų importo, skelbia farmer.pl.

Išlikimo klausimas

Dabartinė intervencinė grūdų kaina Europos Sąjungoje siekia 101,31 euro už toną. Ši kaina buvo nustatyta daugiau nei prieš dešimtmetį ir iki šiol nebuvo atnaujinta. Tuo tarpu, anot ūkininkų, gamybos sąnaudos išaugo mažiausiai tris kartus, o tiesioginės subsidijos nekompensuoja nuostolių.

NŪP priklausantys ūkininkai jau seniai konstatuoja, jog jie neprašo jokių privilegijų, nes tai tapo tiesiog jų išlikimo klausimu. Jie retoriškai klausia, kodėl turėtų dirbti nuostolingai, nes niekur nėra jokios gamybos įmonės, kuri gamintų pigiau nei savikaina. Todėl dabar išeina, kad ūkininkai turi ne tik aprūpinti Europą maistu, bet ir prisidėti prie to iš savo kišenės...

Todėl ūkininkai ragina ES intervencinę kainą kasmet indeksuoti, remiantis Europos Komisijos arba nacionalinių institutų parengta gamybos sąnaudų skaičiuokle.

Netenkina pirkimų apimtis

Kita NŪP reikalavimo dalis – padidinti intervencinių pirkimų apimtį, kuri šiuo metu apima vos kelis šimtus tūkstančių tonų grūdų visoje ES. Tai tas pats, kas pilti stiklinę vandens į tuščią šulinį – skirtumo vis viena nematyti, komentuoja ūkininkai.

Jų nuomone, intervenciniai pirkimai yra prasmingi tik tada, kai jie apima didelį kiekį ir leidžia faktiškai pašalinti grūdų perteklių iš rinkos, stabilizuojant kainas, kad jos nenukristų žemiau gamybos sąnaudų.

Pasienio šalyse, tokiose kaip Lenkija, Rumunija ir Slovakija, padėtis ypač sudėtinga dėl grūdų antplūdžio iš Ukrainos, kuris destabilizuoja vietos rinkas. Todėl, NŪP manymu, žymus intervencinių pirkimų išplėtimas pirmiausia turėtų būti taikomas labiausiai krizės paveiktose šalyse. Be to, reikėtų koreguoti ir tokių pirkimų laikotarpį, kad jis atitiktų faktinius kainų krizės momentus, o ne tik nuo lapkričio iki gegužės mėnesių, kaip yra dabar.

Tad NŪP iš esmės konstatuoja, jog intervencija yra ne perteklinės išlaidos, kaip dabar tai mato eurobiurokratai, o investicija į maisto rinkos stabilumą.

„Jei Europa nori Žaliojo kurso ir aukštų aplinkosaugos standartų, ji turi už tai sumokėti. Negalima reikalauti vis daugiau ir daugiau, tuo pačiu metu laikant ūkininkus įkalintus archajiškoje 2007 m. kainoje“, – rašoma protestuotojų pareiškime. Jų teigimu, pokyčių nebuvimas lems tūkstančių ūkių bankrotą ir ES priklausomybę nuo maisto produktų importo iš už Europos ribų.

Spaudžia komisarus

Lenkų europarlamentaras Tomaszas Buczekas dar rugpjūčio viduryje kreipėsi šiais klausimais į Europos Komisiją (EK), išdėstydamas reikšmingus argumentus: „Intervencinė grūdų kaina ES ūkininkams kelia šoką. Nepaisant to, kad praėjo dešimtmetis, per kurį gamybos sąnaudos smarkiai išaugo, grūdų kainos išlieka 2015 m. lygio. Kai kuriose su Ukraina besiribojančiose šalyse, ypač pasienio regionuose, kainos yra maždaug 2005 m. kainų lygio. Gamintojų pajamos neatitinka rinkos realijų. Šiais metais intervencinė grūdų kaina Lenkijoje yra per maža, kad ūkininkai galėtų užtikrinti ekonomiškai efektyvią gamybą. Grūdų kainos toliau mažėja, kartu su pasaulinių rinkų nuosmukiu. Atsižvelgiant į tai, kad ES ir „Mercosur“ susitarimas jau sudarytas, sunki padėtis žemės ūkio produktų rinkoje negerės. ES prekybos su Ukraina liberalizavimas destabilizuoja kviečių ir kitų žemės ūkio produktų kainas daugelio valstybių narių rinkose“.

Atsižvelgiant į tai, europarlamentaras uždavė tris klausimus, į kuriuos atsakymo laukia visi ES grūdininkai:

1. Ar Komisija išanalizavo, kaip žemės ūkio ir maisto produktų prekybos su Ukraina liberalizavimas ir ES bei „Mercosur“ susitarimas veikia žemės ūkio produkcijos pelningumą ES?

2. Kaip Komisija planuoja kompensuoti ES ūkininkams neigiamą prekybos susitarimo su Ukraina pratęsimo poveikį, ypač susijusį su kainų kritimu žemės ūkio produktų rinkose?

3. Šiuo metu intervenciniai pirkimai nėra naudinga priemonė dėl to, kad kainos neatnaujinamos. Ar Komisija ketina atnaujinti grūdų intervencinę kainą?

Komisarai vis dar tyli, o laikas šiuo atveju tikrai nėra Europos ūkininkų sąjungininkas.

Intervencinė sistema

Europos Komisija dar 2006 m. išaiškino, jog ES grūdų intervencijos sistema – tai viena minimali 101,31 EUR/t kaina, taikoma visiems pagrindiniams grūdams visoje ES: „Daugumoje valstybių narių rinkos kainos paprastai yra aukštesnės už šią supirkimo kainą, intervencijos pasiūlymai yra nedideli, todėl atsargos paprastai palaikomos valdomo lygio. Pietinėse valstybėse narėse, kur vartojimas viršija gamybą, vyraujančios rinkos kainos paprastai yra aukštesnės, o intervencijos pasiūlymų beveik nėra. Tačiau dabartinė intervencinė kaina yra patraukli Bendrijos regionuose, kuriuose gamybos sąnaudos yra mažesnės. Toli nuo pagrindinių vartojimo vietų, tai paprastai regionai, kuriuose ūkio subjektai susiduria su didelėmis transporto išlaidomis ir logistikos sunkumais. Šiuose regionuose ES supirkimo schema nebeatlieka socialinės apsaugos sistemos vaidmens ir tapo tikra prekybos rinka, kuriai sistemingai skiriama dalis derliaus. Dėl to deficito regionuose Bendrijoje grūdų kainos yra aukštos, o pertekliaus regionuose intervencijai superkama dideli grūdų kiekiai“...

Belieka tik priminti, jog nuo to laiko pati Europos Sąjunga gerokai pasikeitė ir išsiplėtė, o šis išaiškinimas neteko savo prasmės, nes ūkininkų sąnaudos išaugo keleriopai, ypač Rytų Europos naujose Bendrijose narėse.

Parengė Ričardas Čekutis